Didesnę mokesčių naštą pajuto absoliuti dauguma gyventojų

Apklausos duomenimis, su išaugusiomis išlaidomis maistui dažniau susidūrė 25 m. ir vyresni respondentai, daugiau būsto šildymui dažniau išleidžia didžiųjų miestų gyventojai. Kuro/transporto išaugusias išlaidas dažniau įvardijo 18-45 m. respondentai, vaistus – vyresnio amžiaus – nuo 55 metų šalies gyventojai. Tik kas penktas šalies gyventojas tiki naujos valdžios įvykdytos mokesčių reformos neišvengiamumu ir jos sėkme – 7 proc. mano, kad ši mokesčių reforma padės šaliai lengviau išgyventi sunkmetį, dar 14 proc. apklaustųjų gyventojų tiki įvykdytų reformų neišvengiamumu siekiant apsisaugoti nuo ekonominio kracho. Visgi net 73 proc. gyventojų nepatikėjo naktinių reformų nauda – 42 proc. mano, kad reforma tik nuskurdins žmones, o šaliai jokios naudos neduos, dar bemaž kas trečias (31 proc.) įsitikinęs, kad skubus mokesčių kėlimas nenaudingas nei žmonėms, nei šalies ekonomikai. Kiek dažniau mokesčių reformą pateisina aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Ekonomikos atsigavimo Lietuvos gyventojai tikisi ne anksčiau nei 2011 – 2012 metais. Ar jau pajutote didesnių mokesčių naštą? (proc.) Kam pastaruoju metu labiausiai padidėjo Jūsų išlaidos? (proc.) Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį apie Vyriausybės mokesčių reformą? (proc.)
Kada, Jūsų nuomone, atsigaus šalies ekonomika? (proc.)  
  Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių
metų sausio 22-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose
taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių
pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.   Apklausos duomenimis, su išaugusiomis išlaidomis maistui dažniau susidūrė 25 m. ir vyresni respondentai, daugiau būsto šildymui dažniau išleidžia didžiųjų miestų gyventojai. Kuro/transporto išaugusias išlaidas dažniau įvardijo 18-45 m. respondentai, vaistus – vyresnio amžiaus – nuo 55 metų šalies gyventojai. Tik kas penktas šalies gyventojas tiki naujos valdžios įvykdytos mokesčių reformos neišvengiamumu ir jos sėkme – 7 proc. mano, kad ši mokesčių reforma padės šaliai lengviau išgyventi sunkmetį, dar 14 proc. apklaustųjų gyventojų tiki įvykdytų reformų neišvengiamumu siekiant apsisaugoti nuo ekonominio kracho. Visgi net 73 proc. gyventojų nepatikėjo naktinių reformų nauda – 42 proc. mano, kad reforma tik nuskurdins žmones, o šaliai jokios naudos neduos, dar bemaž kas trečias (31 proc.) įsitikinęs, kad skubus mokesčių kėlimas nenaudingas nei žmonėms, nei šalies ekonomikai. Kiek dažniau mokesčių reformą pateisina aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Ekonomikos atsigavimo Lietuvos gyventojai tikisi ne anksčiau nei 2011 – 2012 metais. Ar jau pajutote didesnių mokesčių naštą? (proc.) Kam pastaruoju metu labiausiai padidėjo Jūsų išlaidos? (proc.) Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį apie Vyriausybės mokesčių reformą? (proc.)
Kada, Jūsų nuomone, atsigaus šalies ekonomika? (proc.)  
  Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių
metų sausio 22-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose
taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių
pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.