Dešimties metų tyrimas: kaimuose namus griauna audros, miestuose – vanduo

  „Kartu
su „Spinter
tyrimais“ atlikome apklausą. 17 procentų respondentų teigė nors kartą
buityje
susidūrę su būsto užliejimu. Išanalizavus duomenis pastebėjome, kad šį
nepatogumą dažniausiai nurodė miestų gyventojai. Tą patį patvirtina ir
BTA žalų
statistika. Apie užlietus būstus gyventojai mums praneša kiekvieną
dieną, tai dažniausiai
registruojama turto draudimo žala. Apie 70 proc. atvejų gyventojų užpila
kaimynai, kiti 30 procentų atvejų nutinka dėl pačių gyventojų
neatsargumo, – komentavoBTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia
Strazdienė.   Vagišių taikinys – vidurinioji
klasė   Ne ką mažiau nei užliejimai gyventojus gąsdina ir turto
praradimai dėl vagysčių. Nuo ilgapirščių per dešimt metų nors kartą teko
nukentėti 13 procentų apklaustųjų. Dažniausiai šį nemalonų incidentą nurodė
vidutines pajamas gaunantys asmenys. BTA duomenimis, vagystės sudaro apie 10
proc. visų šiemet fiksuotų įvykių. Jau keletą metų nesikeičia tendencija, kad
turtas vagiamas iš naujos statybos butų ir privačių namų. Šie objektai vagims
patrauklūs, nes dažnai daugiabučių gyventojai tarpusavyje nebendrauja ir vieni
kitų nepažįsta. Vagys netrukdomai svetimus daiktus gali išsinešti net dienos
šviesoje ar matant aplinkiniams.   Vagis domina didesnės vertės turtas, kurį galėtų lengvai
išsinešti, o po to taip pat lengvai realizuoti. Kriminalinio pasaulio atstovai
linkę pasiimti papuošalus, pinigus, mobiliuosius telefonus, laikrodžius,
kompiuterius, fotoaparatus. Vidutinė patiriama žala siekia nuo 1 tūkst. 700
eurų iki 2 tūkst. 300 eurų.   Kaimuose būstus griauna
audros   Žmonių turtą gadina ne tik užliejimai ar vagys, tačiau ir
gamtos stichijos. Šiek tiek mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad per
dešimt metų nors kartą jų namus apgadino audra. Dažniausiai tokius atvejus
nurodė kaimų gyventojai. Panašius duomenis fiksuoja ir BTA. Smarkus vėjas plėšia stogus,
vėjo gūsio pakelti daiktai daužo langus, o pro prakiurusius stogus audras
lydinti liūtis užpila namų turtą.   Išanalizavus  BTA
žalų statistiką, pastebimos kelios tendencijos. Pirma, nukenčia nauji namai,
kurių statyba – iki 3 metų, t.y., naujai pastatyti namai neatlaiko pirmųjų
audrų išbandymų. Antra – senesnės statybos namų valdose žmonės linkę rūpintis,
remontuoti ir saugoti savo gyvenamą būstą, tačiau ne visada pasirūpina ūkinių
pastatų patvarumu.   Gaisrai retesni, bet
žalos didesnės   Su ugnimi susiduria beveik kas šeštas Lietuvos
gyventojas. Atrodytų, kad skaičiai nedideli, tačiau palyginus žalas, gaisrai sukelia
didžiausius nuostolius. BTA specialistai pastebi, kad nelaimių, susijusių su
gaisrais, kasmet tik daugėja. Dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio
su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos, netvarkingai įrengtų krosnių,
židinių ir dūmtraukių arba nesilaikant jų eksploatavimo taisyklių. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA
duomenimis 2014 m. gaisrų sukelta vidutinė žala siekė 7 tūkst. 800 eurų, 2015
m. – 9 tūkst. 400 eurų.   Ne gyvybės draudimo
bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo
metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei
400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir
išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė
vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną
išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę
vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais
metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams –
pagalbą namuose. Užliejimas, vagystė,
audra ir gaisras – keturios problemos, nuo kurių per dešimtmetį yra nukentėję
beveik pusė (43 proc.) Lietuvos gyventojų, parodė ne gyvybės draudimo bendrovės
BTA ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Gyventojų atsakymai atskleidė, kad
pati dažniausia problema – užliejimas, kuri neretai kamuoja butuose gyvenančius
miestiečius. Kaimų gyventojams daugiausia žalos pridaro audros, vidurinės
klasės atstovams – vagys.   „Kartu
su „Spinter
tyrimais“ atlikome apklausą. 17 procentų respondentų teigė nors kartą
buityje
susidūrę su būsto užliejimu. Išanalizavus duomenis pastebėjome, kad šį
nepatogumą dažniausiai nurodė miestų gyventojai. Tą patį patvirtina ir
BTA žalų
statistika. Apie užlietus būstus gyventojai mums praneša kiekvieną
dieną, tai dažniausiai
registruojama turto draudimo žala. Apie 70 proc. atvejų gyventojų užpila
kaimynai, kiti 30 procentų atvejų nutinka dėl pačių gyventojų
neatsargumo, – komentavoBTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia
Strazdienė.   Vagišių taikinys – vidurinioji
klasė   Ne ką mažiau nei užliejimai gyventojus gąsdina ir turto
praradimai dėl vagysčių. Nuo ilgapirščių per dešimt metų nors kartą teko
nukentėti 13 procentų apklaustųjų. Dažniausiai šį nemalonų incidentą nurodė
vidutines pajamas gaunantys asmenys. BTA duomenimis, vagystės sudaro apie 10
proc. visų šiemet fiksuotų įvykių. Jau keletą metų nesikeičia tendencija, kad
turtas vagiamas iš naujos statybos butų ir privačių namų. Šie objektai vagims
patrauklūs, nes dažnai daugiabučių gyventojai tarpusavyje nebendrauja ir vieni
kitų nepažįsta. Vagys netrukdomai svetimus daiktus gali išsinešti net dienos
šviesoje ar matant aplinkiniams.   Vagis domina didesnės vertės turtas, kurį galėtų lengvai
išsinešti, o po to taip pat lengvai realizuoti. Kriminalinio pasaulio atstovai
linkę pasiimti papuošalus, pinigus, mobiliuosius telefonus, laikrodžius,
kompiuterius, fotoaparatus. Vidutinė patiriama žala siekia nuo 1 tūkst. 700
eurų iki 2 tūkst. 300 eurų.   Kaimuose būstus griauna
audros   Žmonių turtą gadina ne tik užliejimai ar vagys, tačiau ir
gamtos stichijos. Šiek tiek mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad per
dešimt metų nors kartą jų namus apgadino audra. Dažniausiai tokius atvejus
nurodė kaimų gyventojai. Panašius duomenis fiksuoja ir BTA. Smarkus vėjas plėšia stogus,
vėjo gūsio pakelti daiktai daužo langus, o pro prakiurusius stogus audras
lydinti liūtis užpila namų turtą.   Išanalizavus  BTA
žalų statistiką, pastebimos kelios tendencijos. Pirma, nukenčia nauji namai,
kurių statyba – iki 3 metų, t.y., naujai pastatyti namai neatlaiko pirmųjų
audrų išbandymų. Antra – senesnės statybos namų valdose žmonės linkę rūpintis,
remontuoti ir saugoti savo gyvenamą būstą, tačiau ne visada pasirūpina ūkinių
pastatų patvarumu.   Gaisrai retesni, bet
žalos didesnės   Su ugnimi susiduria beveik kas šeštas Lietuvos
gyventojas. Atrodytų, kad skaičiai nedideli, tačiau palyginus žalas, gaisrai sukelia
didžiausius nuostolius. BTA specialistai pastebi, kad nelaimių, susijusių su
gaisrais, kasmet tik daugėja. Dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio
su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos, netvarkingai įrengtų krosnių,
židinių ir dūmtraukių arba nesilaikant jų eksploatavimo taisyklių. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA
duomenimis 2014 m. gaisrų sukelta vidutinė žala siekė 7 tūkst. 800 eurų, 2015
m. – 9 tūkst. 400 eurų.   Ne gyvybės draudimo
bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo
metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei
400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir
išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė
vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną
išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę
vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais
metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams –
pagalbą namuose.