Dauguma gyventojų neįžvelgia lenkų diskriminacijos ir linkę pritarti lenkiškai pavardžių rašybai

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa. Diskriminacijos neįžvelgia Nors
lenkų politikai Lenkijoje ir Lietuvoje jau keletą mėnesių skundžiasi
tautiečių diskriminavimu bei Vyriausybės esą vykdoma „asimiliavimo
politika“, gyventojai tokių požymių neįžvelgia. Apklausos
duomenimis, beveik 60 proc. respondentų nurodė nemanantys, kad Lietuvos
lenkai yra diskriminuojami. Dar 23,1 proc. didesnių diskriminacijos
apraiškų nepastebėjo. Kiek daugiau nei 10 proc. apklaustųjų didesnę ar mažesnę neteisybę lenkų tautinės mažumos atžvilgiu teigia pajutę.   Dėl įtampos tarp lietuvių ir lenkų kalčiausi politikai Paprašyti
įvertinti, kas daugiausiai prisideda prie Lietuvos lenkų problemų
eskalavimo, apklausos dalyviai daugiausiai kaltės verčia politikams. Net
29,1 proc. respondentų nurodė manantys, kad dėl įtampos vienoda
atsakomybė tenka Lietuvos ir Lenkijos politikams. Tiesa, tuoj po
politikų rikiuosi pati lenkų tautinė mažuma. Ją didžiausia problemų
eskalavimo kaltininke laiko kas ketvirtas šalies gyventojas. Dar 17,2
proc. apklaustųjų nurodė manantys, jog konflikto variklį suka Lietuvos
lenkų politikai. Šiek tiek mažiau respondentų – 15,5 proc. – dėl
konflikto eskalavimo pirmiausiai kaltina Lenkijos politikus. Tuo tarpu
vien lietuvių politikus atsakingais dėl susidariusios padėties laiko
mažiau nei 3 proc. apklaustųjų. „Spinter“ pastebi, kad vienodą
abiejų valstybių politikų atsakomybę dažniau įžvelgia aukštesnio
išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu
žemesnio isšimosklinimo, rajonų centrų atstovai dažniau mano, kad
problemas sukuria Vilniaus krašto gyventojai.   Geriausia išlyga – lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimas Apklausos
dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, kokios nuolaidos lenkų tautinei
mažumai Lietuvai būtų mažiausiai skausmingos. Kas trečias respondentas
pasisako už lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą. „Spinter“
duomenimis, už šią išlygą daugiausiai pasisako aukštesnio
išsimokslinimo, didesnių pajamų, jaunesnio ir vidutinio amžiaus bei
didmiesčių gyventojai. Antras labiausiai priimtinas variantas –
dvikalbių užrašų, dėl kurių lenkiškų rajonų valdžia konfliktuoja su
kitomis valstybės institucijomis, įteisinimas. Tačiau už šią nuolaidą
pasisako gerokai mažiau apklaustųjų – 13,7 proc. Pastaraisiais
mėnesiais lenkų mažuma garsiausiai reikalauja koreguoti naująjį Švietimo
įstatymą bei apskritai atsisakyti dalies jo nuostatų. Bet gyventojai už
tokią išlygą nepasisako. Ankstesnio įstatymo grąžinimą priimtiniausiu
variantu laiko tik maždaug vienas iš vienuolikos respondentų. Tiesa, beveik 36 proc. respondentų negalėjo pasirinkti nė vieno varianto.   Viltis sieja su diplomatais Kas
penktas šalies gyventojas mano, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai
susitvarkys dėl diplomatų pastangų. Dar 15,6 proc. nurodė, jog kaimynių
santykius pagerintų nuolaidos Lietuvos lenkų tautinei mažumai. Beveik
17 proc. respondentų vis dėlto mano, kad įtampa tarp Vilniaus ir
Varšuvos tik augs. 8,4 proc. prognozuoja įtampos sumažėjimą, kadangi
Lenkijoje spalį baigėsi parlamento rinkimų maratonas. Daugiau nei trečedalis apklausos dalyvių nesiryžo spėti, kuria kryptimi pasuks Lietuvos ir Lenkijos santykiai.   K. Vaičiūnaitė: apklausa atspindi lenkų klausimo politizavimą Rytų
Europos studijų centro (RESC) direktorė Kristina Vaičiūnaitė DELFI
teigė, jog tokie rezultatai pakankamai gerai atspindi tikrovę. Pasak
jos, ypač džiugina gyventojų prielankumas lenkiškos pavardžių rašybos
įteisinimui. Būtent šį sprendimą kaip vieną efektyviausių dar pavasarį
siūlė ir RESC specialistai. Pasak
jos, teigiamas signalas – ir beveik 14 proc. gyventojų palankiai
vertinamas dvikalbių gatvių pavadinimų įteisinimas. Esą mažesnis šio
varianto populiarumas galbūt nulemtas to, jog dvikalbiai užrašai
Lietuvoje nėra įprastas reiškinys – priešingai nei daugelyje kitų
Europos valstybių. Tuo tarpu menka parama lenkų reikalavimui
atšaukti Švietimo įstatymą esą atspindi šalyje vyraujančią nuostatą, jog
visi Lietuvos piliečiai turi mokėti valstybinę kalbą. RESC vadovė
pastebi, jog apklausa atspindi faktą, jog lenkų tautinės mažumos
klausimas yra labai politizuotas. Esą politikos ir tautinių mažumų
klausimo samplaika atsispindi ir apklausoje, mat tik vienas iš dešimties
gyventojų įžvelgia lenkų diskriminacijos požymius. „Mano galva,
rezultatai parodo tai, ką mes ir savo studijoje sakėme – tiesiog šitas
klausimas yra pernelyg politizuotas. Ir politizuojamas jis yra atskirų
interesų grupių, – svarstė K. Vaičiūnaitė. – Šito klausimo politizavimas
vėlgi yra Lietuvos politikos tautinių mažumų atžvilgiu išdava. Buvo
pernelyg mažai rūpintasi šiais klausimais ir tiesiog atsirado interesų
grupė, politinė jėga, kuri šitą klausimą išnaudoja politinių dividendų
labui.“ Pasak jos, nors Lenkijoje aistros dėl tautiečių padėties
Lietuvoje gerokai aprimo, sunku būtų tikėtis, jog politika tautinių
mažumų klausime atsispindės mažiau. „Mes žinome, kodėl Lenkijoje
tas klausimas buvo eskaluojamas. Dėl to, kad šiais metais ten vyko
parlamento rinkimai. Mes žinome, kodėl Lietuvoje šis klausimas yra
politizuojamas. Nes kitais metais pas mus bus parlamento rinkimai“, –
konstatavo K. Vaičiūnaitė. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų
portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime
dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama
standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos
teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad
reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007
respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų
skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nemano, kad lenkai mūsų šalyje
yra diskriminuojami. Tačiau įtampa tarp dviejų tautų akivaizdi, o dėl
jos daugiausiai kaltinami lietuvių ir lenkų politikai. Vertinant lenkų
prašomas išlygas ir nuolaidas, gyventojai daugiausiai pasisako už
lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą – kitos nuolaidos kelia kur kas
mažiau simpatijų. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa. Diskriminacijos neįžvelgia Nors
lenkų politikai Lenkijoje ir Lietuvoje jau keletą mėnesių skundžiasi
tautiečių diskriminavimu bei Vyriausybės esą vykdoma „asimiliavimo
politika“, gyventojai tokių požymių neįžvelgia. Apklausos
duomenimis, beveik 60 proc. respondentų nurodė nemanantys, kad Lietuvos
lenkai yra diskriminuojami. Dar 23,1 proc. didesnių diskriminacijos
apraiškų nepastebėjo. Kiek daugiau nei 10 proc. apklaustųjų didesnę ar mažesnę neteisybę lenkų tautinės mažumos atžvilgiu teigia pajutę.   Dėl įtampos tarp lietuvių ir lenkų kalčiausi politikai Paprašyti
įvertinti, kas daugiausiai prisideda prie Lietuvos lenkų problemų
eskalavimo, apklausos dalyviai daugiausiai kaltės verčia politikams. Net
29,1 proc. respondentų nurodė manantys, kad dėl įtampos vienoda
atsakomybė tenka Lietuvos ir Lenkijos politikams. Tiesa, tuoj po
politikų rikiuosi pati lenkų tautinė mažuma. Ją didžiausia problemų
eskalavimo kaltininke laiko kas ketvirtas šalies gyventojas. Dar 17,2
proc. apklaustųjų nurodė manantys, jog konflikto variklį suka Lietuvos
lenkų politikai. Šiek tiek mažiau respondentų – 15,5 proc. – dėl
konflikto eskalavimo pirmiausiai kaltina Lenkijos politikus. Tuo tarpu
vien lietuvių politikus atsakingais dėl susidariusios padėties laiko
mažiau nei 3 proc. apklaustųjų. „Spinter“ pastebi, kad vienodą
abiejų valstybių politikų atsakomybę dažniau įžvelgia aukštesnio
išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu
žemesnio isšimosklinimo, rajonų centrų atstovai dažniau mano, kad
problemas sukuria Vilniaus krašto gyventojai.   Geriausia išlyga – lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimas Apklausos
dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, kokios nuolaidos lenkų tautinei
mažumai Lietuvai būtų mažiausiai skausmingos. Kas trečias respondentas
pasisako už lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą. „Spinter“
duomenimis, už šią išlygą daugiausiai pasisako aukštesnio
išsimokslinimo, didesnių pajamų, jaunesnio ir vidutinio amžiaus bei
didmiesčių gyventojai. Antras labiausiai priimtinas variantas –
dvikalbių užrašų, dėl kurių lenkiškų rajonų valdžia konfliktuoja su
kitomis valstybės institucijomis, įteisinimas. Tačiau už šią nuolaidą
pasisako gerokai mažiau apklaustųjų – 13,7 proc. Pastaraisiais
mėnesiais lenkų mažuma garsiausiai reikalauja koreguoti naująjį Švietimo
įstatymą bei apskritai atsisakyti dalies jo nuostatų. Bet gyventojai už
tokią išlygą nepasisako. Ankstesnio įstatymo grąžinimą priimtiniausiu
variantu laiko tik maždaug vienas iš vienuolikos respondentų. Tiesa, beveik 36 proc. respondentų negalėjo pasirinkti nė vieno varianto.   Viltis sieja su diplomatais Kas
penktas šalies gyventojas mano, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai
susitvarkys dėl diplomatų pastangų. Dar 15,6 proc. nurodė, jog kaimynių
santykius pagerintų nuolaidos Lietuvos lenkų tautinei mažumai. Beveik
17 proc. respondentų vis dėlto mano, kad įtampa tarp Vilniaus ir
Varšuvos tik augs. 8,4 proc. prognozuoja įtampos sumažėjimą, kadangi
Lenkijoje spalį baigėsi parlamento rinkimų maratonas. Daugiau nei trečedalis apklausos dalyvių nesiryžo spėti, kuria kryptimi pasuks Lietuvos ir Lenkijos santykiai.   K. Vaičiūnaitė: apklausa atspindi lenkų klausimo politizavimą Rytų
Europos studijų centro (RESC) direktorė Kristina Vaičiūnaitė DELFI
teigė, jog tokie rezultatai pakankamai gerai atspindi tikrovę. Pasak
jos, ypač džiugina gyventojų prielankumas lenkiškos pavardžių rašybos
įteisinimui. Būtent šį sprendimą kaip vieną efektyviausių dar pavasarį
siūlė ir RESC specialistai. Pasak
jos, teigiamas signalas – ir beveik 14 proc. gyventojų palankiai
vertinamas dvikalbių gatvių pavadinimų įteisinimas. Esą mažesnis šio
varianto populiarumas galbūt nulemtas to, jog dvikalbiai užrašai
Lietuvoje nėra įprastas reiškinys – priešingai nei daugelyje kitų
Europos valstybių. Tuo tarpu menka parama lenkų reikalavimui
atšaukti Švietimo įstatymą esą atspindi šalyje vyraujančią nuostatą, jog
visi Lietuvos piliečiai turi mokėti valstybinę kalbą. RESC vadovė
pastebi, jog apklausa atspindi faktą, jog lenkų tautinės mažumos
klausimas yra labai politizuotas. Esą politikos ir tautinių mažumų
klausimo samplaika atsispindi ir apklausoje, mat tik vienas iš dešimties
gyventojų įžvelgia lenkų diskriminacijos požymius. „Mano galva,
rezultatai parodo tai, ką mes ir savo studijoje sakėme – tiesiog šitas
klausimas yra pernelyg politizuotas. Ir politizuojamas jis yra atskirų
interesų grupių, – svarstė K. Vaičiūnaitė. – Šito klausimo politizavimas
vėlgi yra Lietuvos politikos tautinių mažumų atžvilgiu išdava. Buvo
pernelyg mažai rūpintasi šiais klausimais ir tiesiog atsirado interesų
grupė, politinė jėga, kuri šitą klausimą išnaudoja politinių dividendų
labui.“ Pasak jos, nors Lenkijoje aistros dėl tautiečių padėties
Lietuvoje gerokai aprimo, sunku būtų tikėtis, jog politika tautinių
mažumų klausime atsispindės mažiau. „Mes žinome, kodėl Lenkijoje
tas klausimas buvo eskaluojamas. Dėl to, kad šiais metais ten vyko
parlamento rinkimai. Mes žinome, kodėl Lietuvoje šis klausimas yra
politizuojamas. Nes kitais metais pas mus bus parlamento rinkimai“, –
konstatavo K. Vaičiūnaitė. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų
portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime
dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama
standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos
teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad
reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007
respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų
skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!