Uncategorised

Daugiau nei pusė gyventojų nepritaria gėjų eitynėms Vilniuje

Daugiau nei pusė šalies gyventojų nepritaria gėjų eitynėms Vilniuje, tačiau kas šeštas mano, kad joms reikia duoti leidimą. Aštuoniems iš dešimties atrodo, kad homoseksualumas yra iškrypimas, liga ar ištvirkimas. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Į klausimą, ar gėjams turėtų būti leista organizuoti eitynes Vilniuje, teigiamai atsakė 16 proc., neigiamai – 57,8 proc. Nepritarti tokiam renginiui dažniau linkę vyrai, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo žmonės, mažesnių miestų ir kaimų gyventojai. Moterys, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai ir patys vilniečiai dažniau laikosi liberalesnės pozicijos.

Tik 12,2 proc. respondentų homoseksualumas yra normali lytiškumo būsena. 38,3 proc. teigė, kad tai yra iškrypimas, 27,9 proc. – liga, 15,3 – ištvirkimas.

Iškrypimu vienalyčius santykius dažniau linkę laikyti vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių miestų, žemesnio išsimokslinimo gyventojai. Vyriausio amžiaus gyventojai tai dažniau suvokia kaip ligą arba ištvirkimą. Normalia lytiškumo būsena homoseksualumą dažniau vadina jauniausio amžiaus respondentai, didmiesčių gyventojai.

15,3 proc. apklaustųjų teigė esantys tikri, kad jiems teko bendrauti su homoseksualiu asmeniu, 36,6 proc. spėjo, kad galėjo bendrauti, bet to nežinojo. 29,8 proc. žmonių į šį klausimą atsakė neigiamai, 15,2 proc. tikino, kad į tai nekreipia dėmesio.

Klausiami, kaip reaguotų, jei sužinotų, kad kaimynas yra homoseksualas, 39,5 proc. respondentų pažymėjo, jog tai nėra svarbu. 27,7 proc. (dažniau – vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų gyventojai) sakė, jog nenorėtų gyventi tokio žmogaus kaimynystėje, 23,8 proc. būtų svarbus žmogaus būdas.

Anksčiau atlikta apklausa parodė, kad Lietuviai yra tarp tų europiečių, kurie mažiausiai norėtų matyti greta gyvenantį homoseksualų asmenį.

Ar, Jūsų nuomone, gėjams turėtų būti leista organizuoti eitynes Vilniuje? (proc.)
Homoseksualumas, Jūsų nuomone, yra… (proc.) Ar Jums pačiam/-iai kada nors teko bendrauti su homoseksualiu asmeniu? (proc.) Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad Jūsų kaimynas – homoseksualus žmogus? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” gegužės 29 – birželio 4 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc. Daugiau nei pusė šalies gyventojų nepritaria gėjų eitynėms Vilniuje, tačiau kas šeštas mano, kad joms reikia duoti leidimą. Aštuoniems iš dešimties atrodo, kad homoseksualumas yra iškrypimas, liga ar ištvirkimas. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Į klausimą, ar gėjams turėtų būti leista organizuoti eitynes Vilniuje, teigiamai atsakė 16 proc., neigiamai – 57,8 proc. Nepritarti tokiam renginiui dažniau linkę vyrai, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo žmonės, mažesnių miestų ir kaimų gyventojai. Moterys, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai ir patys vilniečiai dažniau laikosi liberalesnės pozicijos.

Tik 12,2 proc. respondentų homoseksualumas yra normali lytiškumo būsena. 38,3 proc. teigė, kad tai yra iškrypimas, 27,9 proc. – liga, 15,3 – ištvirkimas.

Iškrypimu vienalyčius santykius dažniau linkę laikyti vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių miestų, žemesnio išsimokslinimo gyventojai. Vyriausio amžiaus gyventojai tai dažniau suvokia kaip ligą arba ištvirkimą. Normalia lytiškumo būsena homoseksualumą dažniau vadina jauniausio amžiaus respondentai, didmiesčių gyventojai.

15,3 proc. apklaustųjų teigė esantys tikri, kad jiems teko bendrauti su homoseksualiu asmeniu, 36,6 proc. spėjo, kad galėjo bendrauti, bet to nežinojo. 29,8 proc. žmonių į šį klausimą atsakė neigiamai, 15,2 proc. tikino, kad į tai nekreipia dėmesio.

Klausiami, kaip reaguotų, jei sužinotų, kad kaimynas yra homoseksualas, 39,5 proc. respondentų pažymėjo, jog tai nėra svarbu. 27,7 proc. (dažniau – vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų gyventojai) sakė, jog nenorėtų gyventi tokio žmogaus kaimynystėje, 23,8 proc. būtų svarbus žmogaus būdas.

Anksčiau atlikta apklausa parodė, kad Lietuviai yra tarp tų europiečių, kurie mažiausiai norėtų matyti greta gyvenantį homoseksualų asmenį.

Ar, Jūsų nuomone, gėjams turėtų būti leista organizuoti eitynes Vilniuje? (proc.)
Homoseksualumas, Jūsų nuomone, yra… (proc.) Ar Jums pačiam/-iai kada nors teko bendrauti su homoseksualiu asmeniu? (proc.) Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad Jūsų kaimynas – homoseksualus žmogus? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” gegužės 29 – birželio 4 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.