D.Grybauskaitei demonstruojant kietą ranką, gyventojai vis dar nori stiprinti prezidento galias

Kad ir kiek šalies vadovė Dalia Grybauskaitė kartojo, jog Lietuvos prezidento galios yra pakankamos, o jo įtaka valstybės politikai priklauso nuo prezidento gebėjimo pasinaudoti Konstitucijos suteikiamais svertais, tačiau gyventojai laikosi nuomonės, jog stiprinti prezidento galias būtų tikslinga. Tai paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Alvidas Lukošaitis teigia, kad lietuvių įsivaizdavimą, jog prezidentas privalo būti stiprus ir galingas, lemia tarpukario Lietuvos ir autoritarinio prezidento Antano Smetonos įvaizdžio mitologizavimas bei tam tikras nepasitenkinimas šiuo metu veikiančia sistema. Prezidentas vis dar atrodo nepakankamai stiprus Lietuvos gyventojų pasiteiravus, ar, jų nuomone, būtų tikslinga stiprinti prezidento galias, teigiamai atsakė 71,3 proc. žmonių. Šalies vadovo galių stiprinti nesutiktų tik 13,2 proc. gyventojų, dar 15,5 proc. respondentų neturėjo savo nuomonės arba neatsakė į klausimą. Prezidento galių stiprinimui dažniau pritaria didžiausias ir mažiausias pajamas uždirbantys jauniausio ir vyriausio amžiaus Lietuvos gyventojai, kurių išsimokslinimas – arba aukščiausias, arba žemiausias. Tačiau didžiųjų miestų gyventojai matyti šalies vadovo galingesnio nepageidautų. Kaip manote, ar būtų tikslinga sustiprinti Lietuvos prezidento galias? (proc.) „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra patenkinti, galėdami prezidentą rikti tiesiogiai. Į klausimą, kas, jų nuomone, turi rinkti šalies vadovą, 95,3 proc. apklaustųjų sakė, kad prezidentą tiesiogiai turi rinkti šalies piliečiai. Kad Lietuvai apskritai nereikia prezidento, manė 2,2 proc. žmonių, išrinkti šalies vadovą Seimui patikėtų tik 0,9 proc. gyventojų. Dar 1,6 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė į klausimą.
Jūsų nuomone, kas turi rinkti valstybės prezidentą? (proc.) D.Grybauskaitė kalbėjo, kad galių prezidentui pakanka Gyventojams pageidaujant stiprinti prezidento galias, pati valstybės vadovė D. Grybauskaitė ne kartą yra teigusi, jog Lietuvos Konstitucija prezidentui suteikia pakankamai svertų daryti įtaką šalies vidaus ir juo labiau užsienio politikai. Pasak D. Grybauskaitės, valstybės vadovo vieta politinėje sistemoje priklauso nuo paties prezidento gebėjimų pasinaudoti suteikiamais svertais bei politinių partijų pasiryžimo bendradarbiauti su prezidentu. „Yra sukurtas stereotipas arba noras įteigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina nepakankamai galių. Be abejo, Lietuva yra parlamentinė respublika, bet prezidento pozicija yra pakankamai svarbi, nes prezidentas renkamas tiesiogiai ir atsako už labai daug klausimų, turi teisę įvairių įstatymų pataisas, vetuoti vyriausybės ar Seimo pateiktus įstatymus“, – dar prieš prezidento rinkimus yra sakiusi D. Grybauskaitė. Neseniai duodama interviu žurnalui „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“ prezidentė nebeteigė, jog šalies vadovo galių Lietuvoje pakanka, tačiau teigė, kad esminė jos nuostata – maksimaliai išnaudoti tas galias, kurios yra. Paklausta, ar jai, kaip valstybės vadovei, netrūksta galių, D. Grybauskaitė sakė, jog prasmės pradėti diskusijas vis iš naujo ir iš naujo, nėra. „Šį klausimą girdžiu nuo pačios rinkimų kampanijos pradžios. Lietuvos Prezidento galios yra aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje ir nėra prasmės pradėti diskusijų iš naujo. Esminė mano nuostata – maksimaliai išnaudoti tas galias, kurias turiu. Esu tikra, jog užmezgus politinį dialogą su Seimo partijomis, nevyriausybinėmis piliečių ir verslo organizacijomis galima daug pasiekti. Nuo pirmos dienos konstruktyviai bendraujame su Seimu – nuolat susitinku su frakcijomis, komitetais, mano patarėjai taip pat palaiko aktyvius ryšius“, – teigė D. Grybauskaitė. Lietuvius veikia A.Smetonos mitas? Vertindamas apklausos rezultatus, politologas A. Lukošaitis teigia, jog stipraus prezidento šalies gyventojai gali trokšti dėl dviejų dalykų – pirmuoju atveju žmonės tiesiog taip išsako savo nepasitenkinimą parlamentinės sistemos veikimu, antruoju – pasiduoda iliuzijai, kad „prie Smetonos“ viskas buvo gerai. „Matyt tai yra tam tikro požiūrio į veikiančią parlamentinę sistemą klausimas. Na, tarsi remiantis tam tikrais patyrimais, dvidešimties metų gyvenimo rodikliais parlamentinės sistemos institutai yra kvestionuojami“, – teigė mokslininkas. Pasak jo, daugybė tyrimų rodo, kad gyventojai linkę ieškoti pakaitalo dabartinei sistemai, ypač jei mano, kad ji veikia nekaip. O bene vienintelis parlamentinės sistemos pakaitalas gali būti tik prezidentizmas, kur prezidentas yra centrinė figūra visame politiniame procese. „Yra pastebėta, kad tam tikras paveldas, kultūrinis, iš praeities, konkrečiai iš Lietuvos tarpukario, kurio ryškiausias akcentas – A. Smetonos valdymo laikai, tam tikri pasiekimai kuriant valstybę, tas politinis folkloras „kaip prie A. Smetinos buvo gerai“. Tas šiandieną irgi veikia žmonių sąmonę ir jų supratimą apie dabar veikiančios sistemos privalumus ir trūkumus“, – sakė A. Lukošaitis Tačiau politologas sako, kad daugybė lyginamųjų studijų yra įrodžiusios, jog būtent parlamentinė sistema, kur prezidentas nėra itin stiprus, pasiekia aukščiausią demokratijos ir ekonomikos išsivystymą. „Norėčiau pasakyti, kad yra daugybė lyginamųjų studijų, kurios rodo, jog nėra nė vienos politinės sistemos, kuri būtų palankiausia demokratijos kūrimui, kaip parlamentinė. Kitas dalykas (tai irgi pasitvirtino pasauliniu mastu) parlamentinė sistema yra palankiausia pasiekti atitinkamą ekonominį išsivystymą, aukštą pragyvenimo lygį. Tuo tarpu su prezidentinėmis šiais dviem aspektais sistemos yra žymiai daugiau problemų“, – DELFI sakė A. Lukošaitis. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Kad ir kiek šalies vadovė Dalia Grybauskaitė kartojo, jog Lietuvos prezidento galios yra pakankamos, o jo įtaka valstybės politikai priklauso nuo prezidento gebėjimo pasinaudoti Konstitucijos suteikiamais svertais, tačiau gyventojai laikosi nuomonės, jog stiprinti prezidento galias būtų tikslinga. Tai paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Alvidas Lukošaitis teigia, kad lietuvių įsivaizdavimą, jog prezidentas privalo būti stiprus ir galingas, lemia tarpukario Lietuvos ir autoritarinio prezidento Antano Smetonos įvaizdžio mitologizavimas bei tam tikras nepasitenkinimas šiuo metu veikiančia sistema. Prezidentas vis dar atrodo nepakankamai stiprus Lietuvos gyventojų pasiteiravus, ar, jų nuomone, būtų tikslinga stiprinti prezidento galias, teigiamai atsakė 71,3 proc. žmonių. Šalies vadovo galių stiprinti nesutiktų tik 13,2 proc. gyventojų, dar 15,5 proc. respondentų neturėjo savo nuomonės arba neatsakė į klausimą. Prezidento galių stiprinimui dažniau pritaria didžiausias ir mažiausias pajamas uždirbantys jauniausio ir vyriausio amžiaus Lietuvos gyventojai, kurių išsimokslinimas – arba aukščiausias, arba žemiausias. Tačiau didžiųjų miestų gyventojai matyti šalies vadovo galingesnio nepageidautų. Kaip manote, ar būtų tikslinga sustiprinti Lietuvos prezidento galias? (proc.) „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra patenkinti, galėdami prezidentą rikti tiesiogiai. Į klausimą, kas, jų nuomone, turi rinkti šalies vadovą, 95,3 proc. apklaustųjų sakė, kad prezidentą tiesiogiai turi rinkti šalies piliečiai. Kad Lietuvai apskritai nereikia prezidento, manė 2,2 proc. žmonių, išrinkti šalies vadovą Seimui patikėtų tik 0,9 proc. gyventojų. Dar 1,6 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė į klausimą.
Jūsų nuomone, kas turi rinkti valstybės prezidentą? (proc.) D.Grybauskaitė kalbėjo, kad galių prezidentui pakanka Gyventojams pageidaujant stiprinti prezidento galias, pati valstybės vadovė D. Grybauskaitė ne kartą yra teigusi, jog Lietuvos Konstitucija prezidentui suteikia pakankamai svertų daryti įtaką šalies vidaus ir juo labiau užsienio politikai. Pasak D. Grybauskaitės, valstybės vadovo vieta politinėje sistemoje priklauso nuo paties prezidento gebėjimų pasinaudoti suteikiamais svertais bei politinių partijų pasiryžimo bendradarbiauti su prezidentu. „Yra sukurtas stereotipas arba noras įteigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina nepakankamai galių. Be abejo, Lietuva yra parlamentinė respublika, bet prezidento pozicija yra pakankamai svarbi, nes prezidentas renkamas tiesiogiai ir atsako už labai daug klausimų, turi teisę įvairių įstatymų pataisas, vetuoti vyriausybės ar Seimo pateiktus įstatymus“, – dar prieš prezidento rinkimus yra sakiusi D. Grybauskaitė. Neseniai duodama interviu žurnalui „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“ prezidentė nebeteigė, jog šalies vadovo galių Lietuvoje pakanka, tačiau teigė, kad esminė jos nuostata – maksimaliai išnaudoti tas galias, kurios yra. Paklausta, ar jai, kaip valstybės vadovei, netrūksta galių, D. Grybauskaitė sakė, jog prasmės pradėti diskusijas vis iš naujo ir iš naujo, nėra. „Šį klausimą girdžiu nuo pačios rinkimų kampanijos pradžios. Lietuvos Prezidento galios yra aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje ir nėra prasmės pradėti diskusijų iš naujo. Esminė mano nuostata – maksimaliai išnaudoti tas galias, kurias turiu. Esu tikra, jog užmezgus politinį dialogą su Seimo partijomis, nevyriausybinėmis piliečių ir verslo organizacijomis galima daug pasiekti. Nuo pirmos dienos konstruktyviai bendraujame su Seimu – nuolat susitinku su frakcijomis, komitetais, mano patarėjai taip pat palaiko aktyvius ryšius“, – teigė D. Grybauskaitė. Lietuvius veikia A.Smetonos mitas? Vertindamas apklausos rezultatus, politologas A. Lukošaitis teigia, jog stipraus prezidento šalies gyventojai gali trokšti dėl dviejų dalykų – pirmuoju atveju žmonės tiesiog taip išsako savo nepasitenkinimą parlamentinės sistemos veikimu, antruoju – pasiduoda iliuzijai, kad „prie Smetonos“ viskas buvo gerai. „Matyt tai yra tam tikro požiūrio į veikiančią parlamentinę sistemą klausimas. Na, tarsi remiantis tam tikrais patyrimais, dvidešimties metų gyvenimo rodikliais parlamentinės sistemos institutai yra kvestionuojami“, – teigė mokslininkas. Pasak jo, daugybė tyrimų rodo, kad gyventojai linkę ieškoti pakaitalo dabartinei sistemai, ypač jei mano, kad ji veikia nekaip. O bene vienintelis parlamentinės sistemos pakaitalas gali būti tik prezidentizmas, kur prezidentas yra centrinė figūra visame politiniame procese. „Yra pastebėta, kad tam tikras paveldas, kultūrinis, iš praeities, konkrečiai iš Lietuvos tarpukario, kurio ryškiausias akcentas – A. Smetonos valdymo laikai, tam tikri pasiekimai kuriant valstybę, tas politinis folkloras „kaip prie A. Smetinos buvo gerai“. Tas šiandieną irgi veikia žmonių sąmonę ir jų supratimą apie dabar veikiančios sistemos privalumus ir trūkumus“, – sakė A. Lukošaitis Tačiau politologas sako, kad daugybė lyginamųjų studijų yra įrodžiusios, jog būtent parlamentinė sistema, kur prezidentas nėra itin stiprus, pasiekia aukščiausią demokratijos ir ekonomikos išsivystymą. „Norėčiau pasakyti, kad yra daugybė lyginamųjų studijų, kurios rodo, jog nėra nė vienos politinės sistemos, kuri būtų palankiausia demokratijos kūrimui, kaip parlamentinė. Kitas dalykas (tai irgi pasitvirtino pasauliniu mastu) parlamentinė sistema yra palankiausia pasiekti atitinkamą ekonominį išsivystymą, aukštą pragyvenimo lygį. Tuo tarpu su prezidentinėmis šiais dviem aspektais sistemos yra žymiai daugiau problemų“, – DELFI sakė A. Lukošaitis. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!