Brangstantis maistas stumia į pigesnes parduotuves ir turgų

Absoliuti dauguma lietuvių pastebėjo maisto brangimą ir pripažino, kad tai keičia jų vartojimo įpročius: skatina ieškoti pigesnių prekių ar parduotuvių, nemažą dalį priverčia prisiminti turgų, kiti prisimena apsipirkimo keliones į Lenkiją, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 93,6 proc. respondentų pripažino pastebėję, kad brango maisto produktai ir tik 6,4 proc. tokių pokyčių nematė. Dėl piniginę labiau plėšančių kainų dauguma lietuvių ketina imtis priemonių. Galėję pasirinkti keletą atsakymų variantų, dažniausiai apklausos dalyviai pripažino ieškantys pigesnių produktų ir pigesnių parduotuvių, antras pagal populiarumą atsakymą buvo aktyvesnis apsipirkimas turguje, trečias – maisto raciono keitimas. Dalis respondentų nurodė prisiminsiantys apsipirkimo keliones į Lenkiją. Tyrimo duomenimis, daugiau pirkti turguje nusiteikę rajonų centrų gyventojai, o pasienio regionų, pavyzdžiui, Alytaus ir Marijampolės gyventojai vėl prisimena apsipirkimo keliones į Lenkiją. Jauniausio amžiaus, didesnių pajamų respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau nurodė nieko nekeisiantys. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė DELFI sakė, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus ir kai kurie jau nebeturi rezervų dar pasispausti. „Mūsų atliktas namų ūkių biudžeto tyrimas parodė, kad išlaidos maistui per pastaruosius dvejus metus pernelyg smarkiai nesiskiria, nors kainos keitėsi, tai reiškia, kad žmonės rinkosi pigesnius maisto produktus. Jeigu palyginimui žiūrėtume į drabužių ar avalynės išlaidų eilutes, tai ji gerokai sumažėjo. Tai lėmė mažėjusios šių prekių kainos ir tai, kad žmonės atsisakė nebūtiniausių išlaidų“, – sakė ji. Maisto išlaidos lieka didžiausia šeimos išlaidų dalimi. Banko duomenimis, per mėnesį šioms išlaidoms skiriama apie 34 proc. šeimos biudžeto. „Kiek mes bekalbėtume, maistas yra didžiausia išlaidų grupė šeimos biudžete. Natūralu, kad tie, kurie turi vidutines ir aukštesnes pajamas, dažniausiai turi taupymo rezervą, tačiau tai būtų sunku pasakyti apie mažas ir labai mažas pajamas gaunančius žmones. Skaičiuojama, kad didesnes pajamas gaunančių žmonių maisto krepšelyje 20 proc., o anksčiau ir 30 proc., būdavo nebūtinųjų pirkinių“, – sakė ji. Norint išvengti nereikalingų pirkinių, patariama apsipirkti eiti kartą per savaitę, pavalgius, peržiūrėjus turimas atsargas, parengus pirkinių sąrašą ir nustačius išlaidų limitą. Mano, kad ir toliau važiuos į Lenkiją Po vasaros pertvarkos vėl apsipirkimų keliones į Lenkiją rengiančios bendrovės „Via Amica“ projektų vadovė Nijolė Krasnikova mano, kad apsiperkančių gali tik daugėti, nes artėja didžiausios metų šventės, per kurias reikės ir stalą padengti ir artimuosius apdovanoti. „Tokias keliones organizuoti mes pradėjome prieš dvejus metus, anksčiau buvo labai didelis bumas, vėliau jis kiek aprimo, dabar žmonės vėl kreipiasi ir vėl vežam. Dabar gal žmonės išsiaiškinę daugiau važiuoja savarankiškai, bet lietuviai tikrai apsiperka Lenkijoje ir tai apsimoka. Manau, kad vistiek žmonės važiuos, nes artėja Kalėdos, Naujieji metai, reikės dovanas pirkti, o ten net kai kurie žaislai kelis kartus pigesni“, – sakė ji. Ar pastebėjote, kad pabrango dauguma maisto produktų? (proc.) Ar brangstantis maistas keičia Jūsų vartojimo įpročius? (proc.) Galimi keli atsakymai, atsakymų suma viršyja 100 proc. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Absoliuti dauguma lietuvių pastebėjo maisto brangimą ir pripažino, kad tai keičia jų vartojimo įpročius: skatina ieškoti pigesnių prekių ar parduotuvių, nemažą dalį priverčia prisiminti turgų, kiti prisimena apsipirkimo keliones į Lenkiją, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 93,6 proc. respondentų pripažino pastebėję, kad brango maisto produktai ir tik 6,4 proc. tokių pokyčių nematė. Dėl piniginę labiau plėšančių kainų dauguma lietuvių ketina imtis priemonių. Galėję pasirinkti keletą atsakymų variantų, dažniausiai apklausos dalyviai pripažino ieškantys pigesnių produktų ir pigesnių parduotuvių, antras pagal populiarumą atsakymą buvo aktyvesnis apsipirkimas turguje, trečias – maisto raciono keitimas. Dalis respondentų nurodė prisiminsiantys apsipirkimo keliones į Lenkiją. Tyrimo duomenimis, daugiau pirkti turguje nusiteikę rajonų centrų gyventojai, o pasienio regionų, pavyzdžiui, Alytaus ir Marijampolės gyventojai vėl prisimena apsipirkimo keliones į Lenkiją. Jauniausio amžiaus, didesnių pajamų respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau nurodė nieko nekeisiantys. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė DELFI sakė, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus ir kai kurie jau nebeturi rezervų dar pasispausti. „Mūsų atliktas namų ūkių biudžeto tyrimas parodė, kad išlaidos maistui per pastaruosius dvejus metus pernelyg smarkiai nesiskiria, nors kainos keitėsi, tai reiškia, kad žmonės rinkosi pigesnius maisto produktus. Jeigu palyginimui žiūrėtume į drabužių ar avalynės išlaidų eilutes, tai ji gerokai sumažėjo. Tai lėmė mažėjusios šių prekių kainos ir tai, kad žmonės atsisakė nebūtiniausių išlaidų“, – sakė ji. Maisto išlaidos lieka didžiausia šeimos išlaidų dalimi. Banko duomenimis, per mėnesį šioms išlaidoms skiriama apie 34 proc. šeimos biudžeto. „Kiek mes bekalbėtume, maistas yra didžiausia išlaidų grupė šeimos biudžete. Natūralu, kad tie, kurie turi vidutines ir aukštesnes pajamas, dažniausiai turi taupymo rezervą, tačiau tai būtų sunku pasakyti apie mažas ir labai mažas pajamas gaunančius žmones. Skaičiuojama, kad didesnes pajamas gaunančių žmonių maisto krepšelyje 20 proc., o anksčiau ir 30 proc., būdavo nebūtinųjų pirkinių“, – sakė ji. Norint išvengti nereikalingų pirkinių, patariama apsipirkti eiti kartą per savaitę, pavalgius, peržiūrėjus turimas atsargas, parengus pirkinių sąrašą ir nustačius išlaidų limitą. Mano, kad ir toliau važiuos į Lenkiją Po vasaros pertvarkos vėl apsipirkimų keliones į Lenkiją rengiančios bendrovės „Via Amica“ projektų vadovė Nijolė Krasnikova mano, kad apsiperkančių gali tik daugėti, nes artėja didžiausios metų šventės, per kurias reikės ir stalą padengti ir artimuosius apdovanoti. „Tokias keliones organizuoti mes pradėjome prieš dvejus metus, anksčiau buvo labai didelis bumas, vėliau jis kiek aprimo, dabar žmonės vėl kreipiasi ir vėl vežam. Dabar gal žmonės išsiaiškinę daugiau važiuoja savarankiškai, bet lietuviai tikrai apsiperka Lenkijoje ir tai apsimoka. Manau, kad vistiek žmonės važiuos, nes artėja Kalėdos, Naujieji metai, reikės dovanas pirkti, o ten net kai kurie žaislai kelis kartus pigesni“, – sakė ji. Ar pastebėjote, kad pabrango dauguma maisto produktų? (proc.) Ar brangstantis maistas keičia Jūsų vartojimo įpročius? (proc.) Galimi keli atsakymai, atsakymų suma viršyja 100 proc. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklaustas 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.