Beveik pusė lietuvių – už privalomą psichologo konsultaciją besiskiriantiems

Konsultacijų nori moterys Visiškai užtikrinti, kad tokių konsultacijų reikia, 15,5 proc. respondentų, o 32,3 proc. teigė greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai nuostatai. Kategoriškai nusiteikę prieš šią sistemą taip pat 15,2 proc. respondentų, o 21,6 proc. greičiau nepritartų nei pritartų. Nuostatai, kad besiskiriančioms šeimoms būtų privaloma psichologo konsultacija, dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, santuokoje gyvenantys respondentai, o taip pat moterys. Anot vieno iš Nacionalinio susitarimo iniciatorių, buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio, šeimos kuriamos ne tam, kad vėliau skirtųsi, todėl prieš žengiant tokį rimtą žingsnį, kuris greičiausiai paliestų vaikus bei kitokius įsipareigojimus, būtų tikrai pravartu pasikonsultuoti su psichologais ir padaryti viską, kad šeima neiširtų. Mat pasitaiko atvejų, kai santuoka ardoma dėl ne visiškai rimtų priežasčių, o išsiskyrę sutuoktiniai vėl pradeda gyventi kartu.  Seimo nario teigimu, tyrimais įrodyta, kad įvairios konsultacijos padeda įtikinti žmones bandyti kurti bendrą gyvenimą iš naujo. Taip pat tyrimais esą įrodyta, kad daugiau problemų visuomenei vėliau kelia ir be vieno iš tėvų augantys vaikai. Tokios konsultacijos būtų naudingos „karštą“ sprendimą priėmusioms poroms, o toms, kurios yra tvirtai apsisprendusios, skirtis nebus draudžiama. Konsultacijų reikėtų daug anksčiau Tuo tarpu Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė įsitikinusi, kad valstybės bandymas bet kokia kaina išlaikyti žmones santuokoje privalomomis psichologo konsultacijomis yra kišimasis į žmogaus privačią erdvę. „Kai buvo diskutuojamas įstatymo projektas dėl smurto prieš vaikus, kuriuo norėta uždrausti fizines bausmes ir prilyginti jas fiziniam smurtui, visi baisiausiai sukilo, kad negalima veržtis į žmogaus privačią erdvę – esą tėvai geriau žino, kaip auklėti savo vaikus. Šiuo atveju yra du veiksnūs žmonės, kurie nusprendžia skirtis. Kodėl manome, kad privalomai galime juos konsultuoti, nes jie patys apsispręsti negali? Mano manymu, konsultuotis reikia kur kas anksčiau iki sprendimo skirtis. Ir tie, kurie nori išsaugoti santuoką, tai daro savo noru. Sutinku, kad Lietuvoje turėtų būti plėtojamas psichologinių paslaugų tinklas, kuriame dirbtų kvalifikuoti specialistai, ir visi norintys iš tiesų turėtų gauti tokią konsultaciją. Dabar, kiek žinau, psichologinės pagalbos šeimai centrų nelabai daug turime. Tačiau privalomos konsultacijos jau „kvepia“ sovietmečiu“, – svarstė pašnekovė. Anot jos, būtent sovietmečiu būdavo grubiai kišamasi į žmogaus privačią erdvę. Jei mergina namo pasivesdavo gyventi draugą, tuoj pat įsikišdavo kaimynai, darbovietė ir reikalaudavo arba tuoktis, arba išsiskirti. Tad kuo skiriasi dabartinė šeimos politika? „Įdomu, kaip šios privalomos konsultacijos derėtų prie apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekto, kuriame pasakyta, kad auka turi teisę reikalauti skyrybų dėl sutuoktinio kaltės. Tu gyveni su smurtautoju, bėgi nuo smurto ir dar privalai pasikonsultuoti, kad nesiskirtum. Kaip tokiu atveju elgtis psichologui? Kokia tokios konsultacijos prasmė?“ – klausė pašnekovė. Anot M. Jankauskaitės, tai tik imitacija, kad valstybė rūpinasi šeima, beje, už daugeliu atvejų betiksles konsultacijas, į kurias žmonės bus atvaryti jau tvirtai apsisprendę skirtis, dar ir sumokėdama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tuo tarpu tos pačios valdžios priimamos ekonominės ir socialinės priemonės iš esmės šeimą griauna. Mat jei šeima finansiškai nestabili, tai iš tiesų kelia daug įtampų ir ją silpnina. Ar pritartumėte pasiūlymui, kad išsituokti ketinančioms poroms būtų privalomos psichologo konsultacijos? (proc.) Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą šių metų birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Konsultacijų nori moterys Visiškai užtikrinti, kad tokių konsultacijų reikia, 15,5 proc. respondentų, o 32,3 proc. teigė greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai nuostatai. Kategoriškai nusiteikę prieš šią sistemą taip pat 15,2 proc. respondentų, o 21,6 proc. greičiau nepritartų nei pritartų. Nuostatai, kad besiskiriančioms šeimoms būtų privaloma psichologo konsultacija, dažniau pritaria vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, santuokoje gyvenantys respondentai, o taip pat moterys. Anot vieno iš Nacionalinio susitarimo iniciatorių, buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio, šeimos kuriamos ne tam, kad vėliau skirtųsi, todėl prieš žengiant tokį rimtą žingsnį, kuris greičiausiai paliestų vaikus bei kitokius įsipareigojimus, būtų tikrai pravartu pasikonsultuoti su psichologais ir padaryti viską, kad šeima neiširtų. Mat pasitaiko atvejų, kai santuoka ardoma dėl ne visiškai rimtų priežasčių, o išsiskyrę sutuoktiniai vėl pradeda gyventi kartu.  Seimo nario teigimu, tyrimais įrodyta, kad įvairios konsultacijos padeda įtikinti žmones bandyti kurti bendrą gyvenimą iš naujo. Taip pat tyrimais esą įrodyta, kad daugiau problemų visuomenei vėliau kelia ir be vieno iš tėvų augantys vaikai. Tokios konsultacijos būtų naudingos „karštą“ sprendimą priėmusioms poroms, o toms, kurios yra tvirtai apsisprendusios, skirtis nebus draudžiama. Konsultacijų reikėtų daug anksčiau Tuo tarpu Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė įsitikinusi, kad valstybės bandymas bet kokia kaina išlaikyti žmones santuokoje privalomomis psichologo konsultacijomis yra kišimasis į žmogaus privačią erdvę. „Kai buvo diskutuojamas įstatymo projektas dėl smurto prieš vaikus, kuriuo norėta uždrausti fizines bausmes ir prilyginti jas fiziniam smurtui, visi baisiausiai sukilo, kad negalima veržtis į žmogaus privačią erdvę – esą tėvai geriau žino, kaip auklėti savo vaikus. Šiuo atveju yra du veiksnūs žmonės, kurie nusprendžia skirtis. Kodėl manome, kad privalomai galime juos konsultuoti, nes jie patys apsispręsti negali? Mano manymu, konsultuotis reikia kur kas anksčiau iki sprendimo skirtis. Ir tie, kurie nori išsaugoti santuoką, tai daro savo noru. Sutinku, kad Lietuvoje turėtų būti plėtojamas psichologinių paslaugų tinklas, kuriame dirbtų kvalifikuoti specialistai, ir visi norintys iš tiesų turėtų gauti tokią konsultaciją. Dabar, kiek žinau, psichologinės pagalbos šeimai centrų nelabai daug turime. Tačiau privalomos konsultacijos jau „kvepia“ sovietmečiu“, – svarstė pašnekovė. Anot jos, būtent sovietmečiu būdavo grubiai kišamasi į žmogaus privačią erdvę. Jei mergina namo pasivesdavo gyventi draugą, tuoj pat įsikišdavo kaimynai, darbovietė ir reikalaudavo arba tuoktis, arba išsiskirti. Tad kuo skiriasi dabartinė šeimos politika? „Įdomu, kaip šios privalomos konsultacijos derėtų prie apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekto, kuriame pasakyta, kad auka turi teisę reikalauti skyrybų dėl sutuoktinio kaltės. Tu gyveni su smurtautoju, bėgi nuo smurto ir dar privalai pasikonsultuoti, kad nesiskirtum. Kaip tokiu atveju elgtis psichologui? Kokia tokios konsultacijos prasmė?“ – klausė pašnekovė. Anot M. Jankauskaitės, tai tik imitacija, kad valstybė rūpinasi šeima, beje, už daugeliu atvejų betiksles konsultacijas, į kurias žmonės bus atvaryti jau tvirtai apsisprendę skirtis, dar ir sumokėdama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tuo tarpu tos pačios valdžios priimamos ekonominės ir socialinės priemonės iš esmės šeimą griauna. Mat jei šeima finansiškai nestabili, tai iš tiesų kelia daug įtampų ir ją silpnina. Ar pritartumėte pasiūlymui, kad išsituokti ketinančioms poroms būtų privalomos psichologo konsultacijos? (proc.) Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą šių metų birželio 16-23 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!