Uncategorised

Bene pusė įmonių šiemet svarstytų papildomą pensijos kaupimą darbuotojams

  Vis daugiau šalies įmonių tarp galimų motyvacijos priemonių linksta vertinti ir kaupimą darbuotojų pensijai. Kaip rodo šį pavasarį atliktas verslo įmonių vadovų nuomonės tyrimas, papildomą kaupimą darbuotojų pensijai kaip jų motyvavimo ir lojalumo skatinimo priemonę šiemet svarstytų beveik pusė šalies darbdavių. Lyginant su pernai, jų dalis išaugo nuo 30 iki 48 proc.   Tarp jų, kad tikrai svarstytų šią motyvacijos priemonę, atsakė 19 proc. (pernai 11 proc.) įmonių atstovų, o kad būtų labiau linkę svarstyti – 29 proc. (pernai 19 proc.). Beje, į klausimą, ar svarstytų pensijų kaupimą kaip darbuotojų skatinimo priemonę, dažniau teigiamai („taip“ ir „labiau taip“) atsakė motyvacijos priemones taikantys darbdaviai – jų dalis per metus išaugo nuo 31 iki 52 proc.   Poreikį kaupti pensijai papildomai šiemet aiškiau supranta ir dirbantieji – tyrimo duomenimis, dirbančiųjų, kurie sutiktų ir patys prisidėti prie papildomo kaupimo pensijų fonde, jei tokio pat dydžio įmokas pervestų ir darbdavys, per metus padaugėjo nuo 50 iki 54 proc.   Papildomos pensijos poreikį labiau supranta ir darbdaviai, ir darbuotojai   „Šalies įmonėms konkuruojant dėl darbuotojų, didėja ir darbdavių dėmesys ilgalaikės motyvacijos būdams, tarp jų ir iki šiol retai naudotam papildomam kaupimui pensijai. Tuo tarpu tokio skatinimo būdo aktualumą rodo ir tai, kad pensijų kaupimą su darbdaviu neretai inicijuoja patys darbuotojai. Suprasdami, kad ateičiai kaupti yra būtina, jie vertina ir galimybę, kad dalį tokio indėlio gali suteikti darbdavys“, – sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.   Ji teigia, kad darbdavio kaupimas pensijai trečios pakopos pensijų fonduose yra aktualus ne tik dėl to, kad jis suteikia galimybę darbuotojams pasirūpinti ateitimi, bet ir dėl savo praktiškumo.   „Tai yra praktiškas ilgalaikės motyvacijos būdas ir dėl finansinio efekto, lyginant pensijų kaupimą su skatinimu priedu prie atlyginimo. Jeigu darbuotojas yra pasiryžęs kaupti pensijai, su ta pačia skatinimui skirta suma įmonė gali pervesti darbuotojui ženkliai didesnę sumą į pensijų fondą“, – pabrėžė D. Kolmatsui.   Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, bendri darbo vietos kaštai yra tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą.   Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.   Darbuotojus pensijų kaupimu skatina kas aštuntas darbdavys   Verslo įmonių tyrimas taip pat parodė, kad kaupimas darbuotojų pensijai kaip darbuotojų skatinimo priemonė šalyje yra vis dar retai naudojamas. Šiemet kaupimu pensijai darbuotojus Lietuvoje motyvavo 12 proc. arba kas aštuntas motyvacijos priemones siūlantis darbdavys.   Tuo tarpu net 61 proc. šalies gyventojų šių metų pradžioje teigė, kad juos motyvuotų darbdavio sprendimas mokėti įmokas jų vardu į trečios pakopos pensijų fondą. Šis rodiklis per metus gerokai išaugo – pernai vasarį šią priemonę kaip motyvuojančią nurodė 50 proc. apklaustųjų.   „Išaugusį gyventojų poreikį pensijai sukaupti papildomų lėšų lėmė ir vykstanti pensijų reforma, o kartu – ir su ja ir didėjantis gyventojų finansinis išprusimas bei suvokimas, kad „Sodros“ mokamos pensijos oriai pragyventi nepakaks. Džiugu, kad įmonės supranta šiuos darbuotojų poreikius ir pradeda aktyviau svarstyti darbuotojų motyvavimą papildomomis įmokomis į pensijų fondus“, – pabrėžia D. Kolmatsui.   Šalies gyventojų, taip pat dirbančių gyventojų bei verslo įmonių vadovų nuomonės tyrimus turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu 2018 ir 2019 metais atliko „Spinter tyrimai“.   „Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 850 mln. eurų vertės turto. 2019-06-03   Vis daugiau šalies įmonių tarp galimų motyvacijos priemonių linksta vertinti ir kaupimą darbuotojų pensijai. Kaip rodo šį pavasarį atliktas verslo įmonių vadovų nuomonės tyrimas, papildomą kaupimą darbuotojų pensijai kaip jų motyvavimo ir lojalumo skatinimo priemonę šiemet svarstytų beveik pusė šalies darbdavių. Lyginant su pernai, jų dalis išaugo nuo 30 iki 48 proc.   Tarp jų, kad tikrai svarstytų šią motyvacijos priemonę, atsakė 19 proc. (pernai 11 proc.) įmonių atstovų, o kad būtų labiau linkę svarstyti – 29 proc. (pernai 19 proc.). Beje, į klausimą, ar svarstytų pensijų kaupimą kaip darbuotojų skatinimo priemonę, dažniau teigiamai („taip“ ir „labiau taip“) atsakė motyvacijos priemones taikantys darbdaviai – jų dalis per metus išaugo nuo 31 iki 52 proc.   Poreikį kaupti pensijai papildomai šiemet aiškiau supranta ir dirbantieji – tyrimo duomenimis, dirbančiųjų, kurie sutiktų ir patys prisidėti prie papildomo kaupimo pensijų fonde, jei tokio pat dydžio įmokas pervestų ir darbdavys, per metus padaugėjo nuo 50 iki 54 proc.   Papildomos pensijos poreikį labiau supranta ir darbdaviai, ir darbuotojai   „Šalies įmonėms konkuruojant dėl darbuotojų, didėja ir darbdavių dėmesys ilgalaikės motyvacijos būdams, tarp jų ir iki šiol retai naudotam papildomam kaupimui pensijai. Tuo tarpu tokio skatinimo būdo aktualumą rodo ir tai, kad pensijų kaupimą su darbdaviu neretai inicijuoja patys darbuotojai. Suprasdami, kad ateičiai kaupti yra būtina, jie vertina ir galimybę, kad dalį tokio indėlio gali suteikti darbdavys“, – sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.   Ji teigia, kad darbdavio kaupimas pensijai trečios pakopos pensijų fonduose yra aktualus ne tik dėl to, kad jis suteikia galimybę darbuotojams pasirūpinti ateitimi, bet ir dėl savo praktiškumo.   „Tai yra praktiškas ilgalaikės motyvacijos būdas ir dėl finansinio efekto, lyginant pensijų kaupimą su skatinimu priedu prie atlyginimo. Jeigu darbuotojas yra pasiryžęs kaupti pensijai, su ta pačia skatinimui skirta suma įmonė gali pervesti darbuotojui ženkliai didesnę sumą į pensijų fondą“, – pabrėžė D. Kolmatsui.   Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, bendri darbo vietos kaštai yra tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą.   Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.   Darbuotojus pensijų kaupimu skatina kas aštuntas darbdavys   Verslo įmonių tyrimas taip pat parodė, kad kaupimas darbuotojų pensijai kaip darbuotojų skatinimo priemonė šalyje yra vis dar retai naudojamas. Šiemet kaupimu pensijai darbuotojus Lietuvoje motyvavo 12 proc. arba kas aštuntas motyvacijos priemones siūlantis darbdavys.   Tuo tarpu net 61 proc. šalies gyventojų šių metų pradžioje teigė, kad juos motyvuotų darbdavio sprendimas mokėti įmokas jų vardu į trečios pakopos pensijų fondą. Šis rodiklis per metus gerokai išaugo – pernai vasarį šią priemonę kaip motyvuojančią nurodė 50 proc. apklaustųjų.   „Išaugusį gyventojų poreikį pensijai sukaupti papildomų lėšų lėmė ir vykstanti pensijų reforma, o kartu – ir su ja ir didėjantis gyventojų finansinis išprusimas bei suvokimas, kad „Sodros“ mokamos pensijos oriai pragyventi nepakaks. Džiugu, kad įmonės supranta šiuos darbuotojų poreikius ir pradeda aktyviau svarstyti darbuotojų motyvavimą papildomomis įmokomis į pensijų fondus“, – pabrėžia D. Kolmatsui.   Šalies gyventojų, taip pat dirbančių gyventojų bei verslo įmonių vadovų nuomonės tyrimus turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu 2018 ir 2019 metais atliko „Spinter tyrimai“.   „Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 850 mln. eurų vertės turto.