English (UK) 
Lietuvių kalba 
Profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas, rodos, yra neišvengiamas – kasmet darbo rinką papildo apie 20 tūkst. naujų specialistų, kurie iki tol išbando savo jėgas praktikos ar pameistrystės metu. Vis dėlto, tik trečdalis šalies įmonių noriai ir aktyviai bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų apklausa.
Rudenį Centrinės projektų valdymo agentūros užsakymu vykusios apklausos duomenimis, 29 proc. apklaustų įmonių vadovai yra sudarę partnerystę ir aktyviai bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis. Beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigia turintys sutartis su profesinio mokymo įstaigomis, tačiau bendradarbiavimas nėra aktyvus. Į jokią partnerystę ir bendradarbiavimą su profesinio mokymo įstaigomis neįsitraukę 22 proc. verslo atstovų.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, verslo ir profesinių mokymo įstaigų santykis idealiu atveju turėtų būti paremtas abipuse partneryste, kadangi abi pusės yra viena kitai reikalingos.
„Verslui reikia bendradarbiauti, kad būtų ruošiami šiandien darbo rinkai reikalingi specialistai, o profesinėms mokykloms reikia verslo indėlio, kad jos ruoštų rinkoje paklausius specialistus ir spėtų su besikeičiančiais darbo rinkos poreikiais“, – sako A. Romanovskis.
Pritrūksta ne tik noro, bet ir laiko
Vis dėlto, verslo požiūris profesinio mokymo įstaigų atžvilgiu yra nevienareikšmis – pritrūkus specialistų, neretai šalies darbdaviai imasi patys ruošti darbuotojus, užuot kreipęsi į ugdymo įstaigas.
„Iš savo narių girdime, kad didžiausia problema yra ne bendradarbiavimo, o norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose trūkumas bei mažas skaičius mokinių, besirenkančių tas specialybes, kurių rinkoje labiausiai reikia. Neretai įmonės pabrėžia, kad dažnu atveju greičiau ir efektyviau specialistus pasiruošti patiems, nes profesinio mokymo įstaigos ne visada sugeba greitai prisitaikyti prie rinkos poreikių ir turi atitikti eilę reikalavimų, kurie mažina jų lankstumą. Dėl šios priežasties verslas ieško kitų sprendimų, užuot investavęs į ilgalaikio santykio kūrimą su profesinio mokymo įstaigomis“, – sako A. Romanovskis.
Jo teigimu, galimybes aktyvesniam bendradarbiavimui apriboja ir pats verslo užimtumas bei riboti resursai. Tai patvirtina ir apklausos rezultatai: 30 proc. apklausos dalyvių, nebendradarbiaujančių su profesinio mokymo įstaigomis, teigimu, nebendradarbiavimą ar neaktyvų bendradarbiavimą veikia laiko ir žmogiškųjų išteklių trūkumas.
Dar 24 proc. respondentų nurodo, jog nebendradarbiauja dėl to, kad profesinio mokymo įstaigos nerengia įmonei reikalingų specialistų. 16 proc. įvardija žemą moksleivių motyvaciją, o 12 proc. – mažą profesinio mokymo įstaigų patrauklumą, išankstines neigiamas nuostatas.
„Matome poreikį vykdyti intensyvią komunikacijos kampaniją dėl profesinio mokymo teikiamos naudos ne tik darbdaviams, bet ir jaunimui. Taip pat aiškiai informuoti apie specialistų trūkumą tam tikrose srityse, pabrėžiant lengvas galimybes įsidarbinti, dirbti savarankiškai ir gauti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Be to, turėtų būti naikinami dirbtiniai barjerai suaugusiųjų švietimo sistemoje, siekiant sklandaus mokymosi visą gyvenimą modelio įgyvendinimo“, – pabrėžia A. Romanovskis.
Pasak jo, jei trūksta jaunuolių, besirenkančių tam tikras specialybes, neturėtume atmesti jau kitą specialybę turinčių asmenų, kurie norėtų persikvalifikuoti ir dirbti kitoje srityje. Kita problema, kurią reikėtų spręsti – maža darbuotojų motyvacija mokytis toliau. Remiantis 2016 m. duomenimis, net 81 proc. visų nesimokančių dirbančiųjų teigia nematantys poreikio mokytis.
Iniciatyvą rodo profesinio mokymo įstaigos
Apklausos duomenimis, pirmą žingsnį didinant bendradarbiavimą su verslu turėtų žengti pačios profesinio mokymo įstaigos: 44 proc. respondentų sutinka, kad profesinio mokymo įstaigos turi imtis iniciatyvos bendradarbiauti su verslo atstovais, dar 43 proc. – greičiau sutinka.
„Bendradarbiavimu turi būti suinteresuotos abi pusės – ir verslas, ir profesinio mokymo įstaigos, tačiau pirmiausiai iniciatyvą turi rodyti patys mokyklų vadovai. Girdžiu iš kitų profesinio mokymo įstaigų, kad ne visose srityse lengva prisibelsti iki verslo, juo labiau, kad ir tų įmonių yra visokių – vieni noriai įsitraukia, yra pasiruošę padėti, kiti nori tik gauti gerų praktikantų, tačiau prie jų ruošimo nenori nė trupučio prisidėti“, – komentuoja Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) direktorė Elena Pelakauskienė.
Pasak jos, šiuo metu VAVM turi net 92 bendradarbiavimo sutartis, mokykla sėkmingai mezga ryšius ne tik su Vilniaus, bet ir kitų regionų įmonėmis.
„Kasmet į darbo rinką išleidžiame 300-350 kvalifikuotų automechanikų, dar dalis besimokančiųjų atlieka praktiką, ir vis tiek nuolat girdime iš verslo, kaip jiems trūksta gerų specialistų. Išties automechaniko profesija yra labai paklausi, neturime problemų su priėmimu. Džiaugiamės, kad verslo atstovai yra įsitraukę – pasiūlo mokyklai įvairių automobilių detalių, variklių, kurie labai reikalingi mokiniams praktinių užsiėmimų metu. Būtent su tokiomis įmonėmis ir norisi žengti į priekį“, – sako E. Pelakauskienė.
Pašnekovės teigimu, profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas su verslu neapsiriboja vien tik praktikos organizavimu mokiniams – įmonės gali prisidėti ir prie profesinio mokymo programų tobulinimo.
„Praėjusiais mokslo metais ėmėmės iniciatyvos rengti krovininio transporto priemonių priežiūros specialisto programą. Pirmiausia apklausėme kelių įmonių, ar yra toks specialistų poreikis. Gavę teigiamą atsakymą į programos rengimą įtraukėme ne tik kelių profesinio mokymo įstaigų profesijos mokytojus, bet ir verslo konsultacijas. Parengtą programą verslo atstovai vertino, teikė pasiūlymus. Toks bendradarbiavimas su verslu yra itin naudingas ir reikalingas“, – pabrėžia VAVM direktorė.
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, tik 38 proc. apklaustų įmonių patvirtina, kad bendradarbiauja su mokslo ir profesinio mokymo įstaigomis, padedant ruošti verslui pritaikytas mokymo programas. Tarp dažniausiai bendradarbiaujančių šiuo aspektu yra 10 ir daugiau darbuotojų turinčios bei 5 ir daugiau metų veiklą vykdančios įmonės.
Rugsėjo 18 d. – spalio 3 d. Centrinės projektų valdymo agentūros užsakymu „Spinter tyrimai“ vykdytoje darbdavių apklausoje dalyvavo 225 įmonių vadovai.
„Aš be Tavęs kaip…“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti aktyvesnį verslo įmonių ir profesinių mokymo įstaigų bendradarbiavimą, plečiant partnerysčių tinklą bei didinti profesinių mokymo įstaigų patrauklumą ir jų absolventų įsidarbinimo galimybes. Taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdžiais. Europos Sąjungos investicijomis nuolat modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje. Kampanija finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1500 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
Šaltinis: BNS