Šalies gyventojai neturi nuoseklaus taupymo įpročių, o 37 proc. taupančiųjų santaupas laiko tiesiog „kojinėje“ – kaupia grynuosius arba pinigus taupo einamojoje banko sąskaitoje jų „neįdarbindami“. Kaip rašoma pranešime, „General Financing banko“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad 30 proc. taupančių šalies gyventojų kiekvieną mėnesį taupyti skiria ne fiksuotą pajamų dalį, o kaskart skirtingą sumą. Likusiųjų įpročiai taip pat išsiskiria – maždaug ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų kas mėnesį taupymui skiria apie dešimtadalį, 19 proc. – daugiau kaip dešimtadalį, o kas penktas taupantis gyventojas – 5 proc. pajamų. 17 proc. lietuvių netaupo visai, rodo tyrimas. Be to, tyrimo duomenys atskleidė, kad taupantys Lietuvos gyventojai vis dar nepasirenka racionalių būdų įdarbinti pinigus – 21 proc. laiko pinigus einamosiose sąskaitose be jokio papildomo uždarbio, o 16 proc. vis dar taupo paprasčiausiai kaupdami grynuosius. „Taupymas ateities poreikiams bei galimybės „įdarbinti“ savo pinigus yra viena svarbiausių asmens finansinio stabilumo užsitikrinimo priemonių. Nepaisant to, daugelis Lietuvos gyventojų dar neturi susiformavusių nuoseklaus taupymo įpročių. Kita vertus, reikia pripažinti, kad norinčių saugiai ir palankiomis sąlygomis taupyti gyventojų pasirinkimai iki šiol buvo gana riboti“, – sako „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius. Tai patvirtina ir pats tyrimas. Jo duomenimis, net 60 proc. netaupančių šalies gyventojų bankuose netaupo dėl nulinių arba labai žemų palūkanų. Be to, tyrimas atkleidė, kad dalis gyventojų (14 proc.) laiko indėlius bankuose, tačiau net 91 proc. jų nėra patenkinti savo bankų siūlomomis palūkanomis. 2020.06.08 Šalies gyventojai neturi nuoseklaus taupymo įpročių, o 37 proc. taupančiųjų santaupas laiko tiesiog „kojinėje“ – kaupia grynuosius arba pinigus taupo einamojoje banko sąskaitoje jų „neįdarbindami“. Kaip rašoma pranešime, „General Financing banko“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad 30 proc. taupančių šalies gyventojų kiekvieną mėnesį taupyti skiria ne fiksuotą pajamų dalį, o kaskart skirtingą sumą. Likusiųjų įpročiai taip pat išsiskiria – maždaug ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų kas mėnesį taupymui skiria apie dešimtadalį, 19 proc. – daugiau kaip dešimtadalį, o kas penktas taupantis gyventojas – 5 proc. pajamų. 17 proc. lietuvių netaupo visai, rodo tyrimas. Be to, tyrimo duomenys atskleidė, kad taupantys Lietuvos gyventojai vis dar nepasirenka racionalių būdų įdarbinti pinigus – 21 proc. laiko pinigus einamosiose sąskaitose be jokio papildomo uždarbio, o 16 proc. vis dar taupo paprasčiausiai kaupdami grynuosius. „Taupymas ateities poreikiams bei galimybės „įdarbinti“ savo pinigus yra viena svarbiausių asmens finansinio stabilumo užsitikrinimo priemonių. Nepaisant to, daugelis Lietuvos gyventojų dar neturi susiformavusių nuoseklaus taupymo įpročių. Kita vertus, reikia pripažinti, kad norinčių saugiai ir palankiomis sąlygomis taupyti gyventojų pasirinkimai iki šiol buvo gana riboti“, – sako „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius. Tai patvirtina ir pats tyrimas. Jo duomenimis, net 60 proc. netaupančių šalies gyventojų bankuose netaupo dėl nulinių arba labai žemų palūkanų. Be to, tyrimas atkleidė, kad dalis gyventojų (14 proc.) laiko indėlius bankuose, tačiau net 91 proc. jų nėra patenkinti savo bankų siūlomomis palūkanomis.
Apklausa: pinigus taupo dauguma lietuvių, bet daugiau nei trečdalis santaupų – vis dar „kojinėse“
08
Jun