Apklausa: konservatoriai vertinami dėl energetikos, socdemai – dėl mokesčių lengvatų

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį atlikus
gyventojų apklausą apie tai, kokios politinių partijų nuostatos
rinkėjams atrodo svarbiausios, net jeigu konkreti politinė jėga ir
nebūtų jų prioritetas Seimo rinkimuose. Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Alvidas
Lukošaitis teigia, kad, jo nuomone, apklausos rezultatai atskleidė, jog
Lietuvos gyventojai gana gerai geba skirti politinių partijų nuostatas
ir orientuojasi politinių partijų gausybėje. „Žmonės, sakyčiau,
susigaudo toje partijų minioje ir atpažįsta partijų veidus su joms
būdingais bruožais. Kitaip tariant, Lietuvos gyventojai suvokia, kas yra
kas“, – DELFI teigė mokslininkas. Socialdemokratai rinkėjus žavi mokesčių lengvatomis Opozicijoje
dirbantys socialdemokratai rinkėjus labiausiai žavi pažadais taikyti
mokesčių lengvatas verslui bei gyventojams. Remiantis apklausa, mokesčių
lengvatos yra patraukliausia socialdemokratų rinkimų nuostata, kuri
svarbi 36,2 proc. apklaustų gyventojų. Beje, naujojoje rinkimų
programoje socialdemokratai kaip tik ir žada pridėtinės vertės mokesčio
(PVM) lengvatų gausą. Lengvatas jie norėtų taikyti šildymui, vaistams,
knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, būtiniausiems
maisto produktams, keleivių vežimo paslaugoms pagal savivaldybių
nustatytus maršrutus, viešbučiams bei rašytojų, kompozitorių ir kitų
asmenų intelektualinei veiklai. Šiuo metu PVM lengvatos egzistuoja šildymui ir karštam vandeniui bei vaistams ir medicinos priemonėms. Kiek
mažiau (17,1 proc.) respondentų manė, kad pati svarbiausia socdemų
rinkimų nuostata – lengvinti prieigą prie aukštojo mokslo ir sveikatos
apsaugos, o dažnai kairiųjų pabrėžiamas pragmatiškas požiūris į
santykius su Rusija sužavėtų tik 15,5 proc. žmonių. Laisvosios
rinkos reguliavimas patrauklus pasirodė 13,5 proc. gyventojų,
progresinių mokesčių idėja ir socialinės atskirties mažinimas svarbu
buvo 10,8 proc. apklaustų respondentų. Mokesčių
lengvatos patrauklesnės 35-55 metų amžiaus, vidutinių pajamų
gyventojams. Mokslo ir sveikatos paslaugų prieinamumas didesnę svarbą
turi 35-45 metų bei vyresniems nei 55 metų moterims. Pragmatišką požiūrį
į Rusiją dažniau minėjo vyrai, o už reguliuojamą ekonomiką dažniau
pasisako žemesnio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų gyventojai. Konservatorių „arkliukas“ – energetinės nepriklausomybės politika Tėvynės
sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per ketverius buvimo
valdančiojoje koalicijoje metus sugebėjo įtikinti gyventojus, kad
energetinė nepriklausomybė yra išskirtinė konservatorių energetikos ir
užsienio politikos kryptis, tačiau šeimos politika ir santuokos vaidmens
stiprinimas gyventojams nepasirodė patrauklūs. Paklausti, kokia
konservatorių politinių nuostatų jiems atrodo patraukliausia, dauguma
rinkėjų pirštu dūrė į energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo siekius –
ši politinė nuostata buvo svarbi 32,2 proc. žmonių. Dar 20,8
proc. sakė, kad iš visų konservatorių politinių nuostatų jiems
patraukliausia ekonominė laisvė bei konkurencija, 10,2 proc. apklaustų
žmonių pabrėžė tautinės savimonės ir patriotizmo svarbą, o šeimos
politika, dėl kurios laužomos ietys Seime, parūpo viso labo 9,1 proc.
žmonių. Tiesa, 3,2 proc. respondentų manė, jog iš visų
konservatorių politinių ir vertybinių nuostatų svarbiausia yra Katalikų
Bažnyčios vaidmens stiprinimas. Energetinė
nepriklausomybė bei ekonominė laisvė aktualesnė jaunesnio ir vidutinio
amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrams, gyvenantiems
didmiesčiuose. Priešprieša sovietiniam režimui ir jo paveldui būdinga
vyriausio amžiaus (nuo 55 metų amžiaus) respondentams, šeimos politika,
santuokos vaidmens stiprinimas patrauklesni rajonų centruose
gyvenančioms moterims. „Darbiečiai“ rinkėjus paperka verslo skatinimo idėjomis Iš
visų Darbo partijos politinių nuostatų ir priešrinkiminių pažadų,
rinkėjams patraukliausias pasirodė siekis skatinti, smulkų, vidutinį ir
stambų verslą. Šią nuostatą iš visų išskyrė 30,9 proc. apklaustų
Lietuvos gyventojų. Kiek mažiau gerbėjų sulaukė „darbiečių“ noras
skatinti užimtumą bei mažinti socialinių išmokų mokėjimą. Šią nuostatą
kaip patraukliausią pabrėžė 22,9 respondentų. „Darbiečių“ noras
įtvirtinti lankstų pensinį amžių patrauklus pasirodė 19,4 proc. žmonių,
tuo tarpu konkurencijs ir ekonominės laisvės idėjos sulaukė 15,5 proc.
gyventojų palaikymo. Dar mažiau žmonių įvertino Darbo partijos
pabrėžiamus pragmatiškus santykius su Rusija. Ši nuostata pasirodė
patraukli 9,1 proc. respondentų. Verslo
skatinimas svarbesnis 25-55 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo,
didesnių pajamų respondentams, vyrams, užimtumo skatinimas, socialinių
išmokų mažinimas – moterims. Lankstus pensinis amžius labiau patinka
aukštąjį išsimokslinimą turintiems respondentams. „Tvarkiečiai“ siejami su socialinio teisingumo idėja Nušalintojo
prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“
rinkėjams patraukliausia dėl savo socialinio teisingumo lozungų – kad ši
politinė nuostata patraukliausia, įvardijo 50 proc. apklaustų
respondentų. Stiprios valstybės ir tvirtos lyderystės idėjos
svarbios pasirodė 17,4 proc. gyventojų, tiesioginė demokratija – 15,3
proc., tautinė savimonė, patriotizmas – 8,5 proc.  Socialinis
teisingumas vienodai patrauklus skirtingų socialinių – demografinių
grupių atstovams. Už stiprią valstybę bei tvirtą lyderystę dažniau
pasisako žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Liberalų sąjūdžio vizitinė kortelė – ekonominė laisvė Vertindami,
kurios politinės nuostatos arba vertybės jiems patraukliausios Liberalų
sąjūdžio programoje, gyventojai labiausiai pabrėžė ekonominę laisvę ir
konkurenciją – šios nuostatos atrodė svarbios 32,6 proc. gyventojų. Kiek
mažesnė (30,8 proc.) respondentų grupė svarbiausia ir patraukliausia
liberalų nuostata laikė didesnę piliečių atsakomybę bei mažesnį
valstybės vaidmenį. Tuo tarpu žmogaus teisių idėjos,
priešinimasis valstybės reguliavimui moralės srityje buvo aktualūs 22,5
proc. Lietuvos gyventojų. Ekonominės laisvės ir konkurencijos
principai labiau patinka vyrams, gyvenantiems didmiesčiuose, didesnė
piliečių atsakomybė ir mažesnis valstybės vaidmuo – jauniausio amžiaus,
aukštesnio išsimokslinimo respondentams. Žmogaus teises bei priešinimąsi
reguliavimui moralės srityje dažniau akcentuoja 25-45 metų
respondentės. LiCS sužavėtų mažesne biurokratija, „valstiečiai“ – atsinaujinančia energetika Iš
visų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) nuostatų rinkėjams
patraukliausiai atrodo šios politinės jėgos nors mažinti biurokratiją
(36,9 proc.), nors nemaža dalis (35,4 proc.) prioritetą teiktų ir
socialinei apsaugai, orientuotai ne į pašalpų dalijimą. Ekonominės laisvės ir konkurencijos idėja patraukli pasirodė 14,3 proc. gyventojų. Biurokratijos
mažinimas labiau imponuoja mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų
ir kaimų gyventojams. Socialinė apsauga orientuota ne į pašalpų dalijimą
patrauklesnė didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių
respondentams, ekonominė konkurencija – jaunimui. Lietuvos
valstiečių liaudininkų sąjungos idėjų sąraše kaip patraukliausią
nuostatą rinkėjai minėjo atsinaujinančia energetiką, kurios svarbą
pabrėžė 28,4 proc. žmonių. Paramą ekologiškos produkcijos gamybai
išskyrė 16,4 proc. respondentų, paramą ūkininkams ir kaimui – 13,4
proc., tuo tarpu savivaldybių ir regionų savarankiškumo propagavimas
svarbus pasirodė 10,7 proc. apklaustų gyventojų. Progresinių
mokesčių idėja patraukli atrodė tik 7,5 proc. respondentų, atominės
elektrinės projekto stabdymas sužavėtų dar mažiau žmonių – 6,5 proc. Santuokos vaidmens stiprinimą pabrėžė 3,2 proc. respondentų. Atsinaujinanti
energetika svarbesnė vyrams, rajonų centrų gyventojams, parama
ekologiškai produkcijai – aukštąjį išsimokslinimą ir didesnes pajamas
turinčioms respondentėms, parama ūkininkams ir kaimui – kaimiškų
vietovių gyventojams. Savivaldybių savarankiškumas labiau priimtinas
vyrams. A.Lukošaitis: įdomu, kad iš TS-LKD vertybių žmonėms parūpo energetika „Gali būti, kad žmonės galbūt nelabai suprato, kas tai yra“, – svarstė mokslininkas. A.
Lukošaičio nuomone, vieną geriausių pozicijų užima Darbo partija, nes
gyventojai gana aiškiai palaiko jos iniciatyvas skatinti verslą, didinti
užimtumą net jeigu dėl to būtų mažinamos socialinės išmokos. Paprašytas
išsakyti nuomonę, kodėl rinkėjams iš visų konservatorių vertybių ar
programinių siekių, patraukliausia atrodo energetinė nepriklausomybė, A.
Lukošaitis svarstė, jog tai susiję su nepertraukiama energetikos
ministro Arvydo Sekmoko ir premjero Andriaus Kubiliaus teiginių kruša
apie atominę elektrinę, Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbą. „Per
paskutiniuosius metus Lietuvoje mes matome ir girdime tik du dalykus:
Neringa Venckienė su visa Garliava bei energetiniai projektai, su
atomine elektrine ir A. Sekmoku priešaky. Viešajame diskurse nuolat
kalbama apie energetinius projektus, su atominę elektrinę, kiek tai bus
gerai, kas atsitiks – ir taip kiekvieną dieną kaip nenutrūkstama
kulkosvaidžio serija. Tai ne pavieniai šūviai iš pistoleto – viskas
serijomis, tas pats per tą patį“, – svarstė politologas, pridūręs, jog
tai įdomus atvejis, kad gyventojams pirmiausia parūpsta ne šeimos
politika ar istoriniai klausimai, o energetika. Kalbėdamas apie
socialdemokratų politines nuostatas, A. Lukošaitis atkreipė dėmesį, jog
progresiniai mokesčiai nėra ta vertybė, kuri rinkėjams atrodo
patraukliausia. Tačiau mokslininkas sako negalįs paaiškinti tokių
gyventojų nuotaikų, tik svarstė, kad galbūt socialdemokratai negeba
tinkamai įtikinti gyventojų, jog progresiniai mokesčiai atneštų kokią
nors gerovę. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė
„Spinter tyrimai” šių metų balandžio 16-23 dienomis dienomis naujienų
portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime
dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama
standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje
Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose
taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo
apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas
gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Lietuvos rinkėjams socialdemokratai patrauklūs dėl to, kad siūlo
mokesčių lengvatas, konservatoriai – dėl savo energetinės
nepriklausomybės siekio, „darbiečiai“ vertinami už norus skatinti smulkų
ir vidutinį verslą, „tvarkiečiai“ – už pažadus siekti socialinio
teisingumo, Liberalų sąjūdis – dėl polinkio apibrėžti ekonominę laisvę
ir konkurenciją. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės
ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį atlikus
gyventojų apklausą apie tai, kokios politinių partijų nuostatos
rinkėjams atrodo svarbiausios, net jeigu konkreti politinė jėga ir
nebūtų jų prioritetas Seimo rinkimuose. Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Alvidas
Lukošaitis teigia, kad, jo nuomone, apklausos rezultatai atskleidė, jog
Lietuvos gyventojai gana gerai geba skirti politinių partijų nuostatas
ir orientuojasi politinių partijų gausybėje. „Žmonės, sakyčiau,
susigaudo toje partijų minioje ir atpažįsta partijų veidus su joms
būdingais bruožais. Kitaip tariant, Lietuvos gyventojai suvokia, kas yra
kas“, – DELFI teigė mokslininkas. Socialdemokratai rinkėjus žavi mokesčių lengvatomis Opozicijoje
dirbantys socialdemokratai rinkėjus labiausiai žavi pažadais taikyti
mokesčių lengvatas verslui bei gyventojams. Remiantis apklausa, mokesčių
lengvatos yra patraukliausia socialdemokratų rinkimų nuostata, kuri
svarbi 36,2 proc. apklaustų gyventojų. Beje, naujojoje rinkimų
programoje socialdemokratai kaip tik ir žada pridėtinės vertės mokesčio
(PVM) lengvatų gausą. Lengvatas jie norėtų taikyti šildymui, vaistams,
knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, būtiniausiems
maisto produktams, keleivių vežimo paslaugoms pagal savivaldybių
nustatytus maršrutus, viešbučiams bei rašytojų, kompozitorių ir kitų
asmenų intelektualinei veiklai. Šiuo metu PVM lengvatos egzistuoja šildymui ir karštam vandeniui bei vaistams ir medicinos priemonėms. Kiek
mažiau (17,1 proc.) respondentų manė, kad pati svarbiausia socdemų
rinkimų nuostata – lengvinti prieigą prie aukštojo mokslo ir sveikatos
apsaugos, o dažnai kairiųjų pabrėžiamas pragmatiškas požiūris į
santykius su Rusija sužavėtų tik 15,5 proc. žmonių. Laisvosios
rinkos reguliavimas patrauklus pasirodė 13,5 proc. gyventojų,
progresinių mokesčių idėja ir socialinės atskirties mažinimas svarbu
buvo 10,8 proc. apklaustų respondentų. Mokesčių
lengvatos patrauklesnės 35-55 metų amžiaus, vidutinių pajamų
gyventojams. Mokslo ir sveikatos paslaugų prieinamumas didesnę svarbą
turi 35-45 metų bei vyresniems nei 55 metų moterims. Pragmatišką požiūrį
į Rusiją dažniau minėjo vyrai, o už reguliuojamą ekonomiką dažniau
pasisako žemesnio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų gyventojai. Konservatorių „arkliukas“ – energetinės nepriklausomybės politika Tėvynės
sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per ketverius buvimo
valdančiojoje koalicijoje metus sugebėjo įtikinti gyventojus, kad
energetinė nepriklausomybė yra išskirtinė konservatorių energetikos ir
užsienio politikos kryptis, tačiau šeimos politika ir santuokos vaidmens
stiprinimas gyventojams nepasirodė patrauklūs. Paklausti, kokia
konservatorių politinių nuostatų jiems atrodo patraukliausia, dauguma
rinkėjų pirštu dūrė į energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo siekius –
ši politinė nuostata buvo svarbi 32,2 proc. žmonių. Dar 20,8
proc. sakė, kad iš visų konservatorių politinių nuostatų jiems
patraukliausia ekonominė laisvė bei konkurencija, 10,2 proc. apklaustų
žmonių pabrėžė tautinės savimonės ir patriotizmo svarbą, o šeimos
politika, dėl kurios laužomos ietys Seime, parūpo viso labo 9,1 proc.
žmonių. Tiesa, 3,2 proc. respondentų manė, jog iš visų
konservatorių politinių ir vertybinių nuostatų svarbiausia yra Katalikų
Bažnyčios vaidmens stiprinimas. Energetinė
nepriklausomybė bei ekonominė laisvė aktualesnė jaunesnio ir vidutinio
amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrams, gyvenantiems
didmiesčiuose. Priešprieša sovietiniam režimui ir jo paveldui būdinga
vyriausio amžiaus (nuo 55 metų amžiaus) respondentams, šeimos politika,
santuokos vaidmens stiprinimas patrauklesni rajonų centruose
gyvenančioms moterims. „Darbiečiai“ rinkėjus paperka verslo skatinimo idėjomis Iš
visų Darbo partijos politinių nuostatų ir priešrinkiminių pažadų,
rinkėjams patraukliausias pasirodė siekis skatinti, smulkų, vidutinį ir
stambų verslą. Šią nuostatą iš visų išskyrė 30,9 proc. apklaustų
Lietuvos gyventojų. Kiek mažiau gerbėjų sulaukė „darbiečių“ noras
skatinti užimtumą bei mažinti socialinių išmokų mokėjimą. Šią nuostatą
kaip patraukliausią pabrėžė 22,9 respondentų. „Darbiečių“ noras
įtvirtinti lankstų pensinį amžių patrauklus pasirodė 19,4 proc. žmonių,
tuo tarpu konkurencijs ir ekonominės laisvės idėjos sulaukė 15,5 proc.
gyventojų palaikymo. Dar mažiau žmonių įvertino Darbo partijos
pabrėžiamus pragmatiškus santykius su Rusija. Ši nuostata pasirodė
patraukli 9,1 proc. respondentų. Verslo
skatinimas svarbesnis 25-55 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo,
didesnių pajamų respondentams, vyrams, užimtumo skatinimas, socialinių
išmokų mažinimas – moterims. Lankstus pensinis amžius labiau patinka
aukštąjį išsimokslinimą turintiems respondentams. „Tvarkiečiai“ siejami su socialinio teisingumo idėja Nušalintojo
prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“
rinkėjams patraukliausia dėl savo socialinio teisingumo lozungų – kad ši
politinė nuostata patraukliausia, įvardijo 50 proc. apklaustų
respondentų. Stiprios valstybės ir tvirtos lyderystės idėjos
svarbios pasirodė 17,4 proc. gyventojų, tiesioginė demokratija – 15,3
proc., tautinė savimonė, patriotizmas – 8,5 proc.  Socialinis
teisingumas vienodai patrauklus skirtingų socialinių – demografinių
grupių atstovams. Už stiprią valstybę bei tvirtą lyderystę dažniau
pasisako žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Liberalų sąjūdžio vizitinė kortelė – ekonominė laisvė Vertindami,
kurios politinės nuostatos arba vertybės jiems patraukliausios Liberalų
sąjūdžio programoje, gyventojai labiausiai pabrėžė ekonominę laisvę ir
konkurenciją – šios nuostatos atrodė svarbios 32,6 proc. gyventojų. Kiek
mažesnė (30,8 proc.) respondentų grupė svarbiausia ir patraukliausia
liberalų nuostata laikė didesnę piliečių atsakomybę bei mažesnį
valstybės vaidmenį. Tuo tarpu žmogaus teisių idėjos,
priešinimasis valstybės reguliavimui moralės srityje buvo aktualūs 22,5
proc. Lietuvos gyventojų. Ekonominės laisvės ir konkurencijos
principai labiau patinka vyrams, gyvenantiems didmiesčiuose, didesnė
piliečių atsakomybė ir mažesnis valstybės vaidmuo – jauniausio amžiaus,
aukštesnio išsimokslinimo respondentams. Žmogaus teises bei priešinimąsi
reguliavimui moralės srityje dažniau akcentuoja 25-45 metų
respondentės. LiCS sužavėtų mažesne biurokratija, „valstiečiai“ – atsinaujinančia energetika Iš
visų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) nuostatų rinkėjams
patraukliausiai atrodo šios politinės jėgos nors mažinti biurokratiją
(36,9 proc.), nors nemaža dalis (35,4 proc.) prioritetą teiktų ir
socialinei apsaugai, orientuotai ne į pašalpų dalijimą. Ekonominės laisvės ir konkurencijos idėja patraukli pasirodė 14,3 proc. gyventojų. Biurokratijos
mažinimas labiau imponuoja mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų
ir kaimų gyventojams. Socialinė apsauga orientuota ne į pašalpų dalijimą
patrauklesnė didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių
respondentams, ekonominė konkurencija – jaunimui. Lietuvos
valstiečių liaudininkų sąjungos idėjų sąraše kaip patraukliausią
nuostatą rinkėjai minėjo atsinaujinančia energetiką, kurios svarbą
pabrėžė 28,4 proc. žmonių. Paramą ekologiškos produkcijos gamybai
išskyrė 16,4 proc. respondentų, paramą ūkininkams ir kaimui – 13,4
proc., tuo tarpu savivaldybių ir regionų savarankiškumo propagavimas
svarbus pasirodė 10,7 proc. apklaustų gyventojų. Progresinių
mokesčių idėja patraukli atrodė tik 7,5 proc. respondentų, atominės
elektrinės projekto stabdymas sužavėtų dar mažiau žmonių – 6,5 proc. Santuokos vaidmens stiprinimą pabrėžė 3,2 proc. respondentų. Atsinaujinanti
energetika svarbesnė vyrams, rajonų centrų gyventojams, parama
ekologiškai produkcijai – aukštąjį išsimokslinimą ir didesnes pajamas
turinčioms respondentėms, parama ūkininkams ir kaimui – kaimiškų
vietovių gyventojams. Savivaldybių savarankiškumas labiau priimtinas
vyrams. A.Lukošaitis: įdomu, kad iš TS-LKD vertybių žmonėms parūpo energetika „Gali būti, kad žmonės galbūt nelabai suprato, kas tai yra“, – svarstė mokslininkas. A.
Lukošaičio nuomone, vieną geriausių pozicijų užima Darbo partija, nes
gyventojai gana aiškiai palaiko jos iniciatyvas skatinti verslą, didinti
užimtumą net jeigu dėl to būtų mažinamos socialinės išmokos. Paprašytas
išsakyti nuomonę, kodėl rinkėjams iš visų konservatorių vertybių ar
programinių siekių, patraukliausia atrodo energetinė nepriklausomybė, A.
Lukošaitis svarstė, jog tai susiję su nepertraukiama energetikos
ministro Arvydo Sekmoko ir premjero Andriaus Kubiliaus teiginių kruša
apie atominę elektrinę, Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbą. „Per
paskutiniuosius metus Lietuvoje mes matome ir girdime tik du dalykus:
Neringa Venckienė su visa Garliava bei energetiniai projektai, su
atomine elektrine ir A. Sekmoku priešaky. Viešajame diskurse nuolat
kalbama apie energetinius projektus, su atominę elektrinę, kiek tai bus
gerai, kas atsitiks – ir taip kiekvieną dieną kaip nenutrūkstama
kulkosvaidžio serija. Tai ne pavieniai šūviai iš pistoleto – viskas
serijomis, tas pats per tą patį“, – svarstė politologas, pridūręs, jog
tai įdomus atvejis, kad gyventojams pirmiausia parūpsta ne šeimos
politika ar istoriniai klausimai, o energetika. Kalbėdamas apie
socialdemokratų politines nuostatas, A. Lukošaitis atkreipė dėmesį, jog
progresiniai mokesčiai nėra ta vertybė, kuri rinkėjams atrodo
patraukliausia. Tačiau mokslininkas sako negalįs paaiškinti tokių
gyventojų nuotaikų, tik svarstė, kad galbūt socialdemokratai negeba
tinkamai įtikinti gyventojų, jog progresiniai mokesčiai atneštų kokią
nors gerovę. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė
„Spinter tyrimai” šių metų balandžio 16-23 dienomis dienomis naujienų
portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime
dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama
standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje
Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose
taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo
apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas
gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!