Apklausa atskleidė, kad sveikatos sutrikimai „jaunėja“

  Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir
cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės
tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų
apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter
tyrimai“ išsiaiškino, kad padidėjusį
kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai
tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip
tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc. Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais:
tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m.
amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas. „Aukštas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio
kiekis paprastai lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis,
todėl šiuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu
suprasti, kad žmonės,  ypač vidutinio
amžiaus, dar nejaučia jokių simptomų, tad į kardiologų rankas patenka tik tuomet,
kai liga jau būna įsisenėjusi, kai atsiranda skausmai krūtinėje arba dar
blogiau – kai staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, įvyksta miokardo
infarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi“, – sako Lietuvos
kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė. Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių
ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai
atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo
40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami
daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė
nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra
daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba
neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus,
pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai. Praėjusiais metais
Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų)
vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika
mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims“, – skaičiuoja
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.   Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji   Pacientams,
kuriems nustatomas aukštas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas
cholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam
iš šių sveikatos sutrikimų koreguoti – antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami
juos medikai paaiškina kiekvieno veikimą ir tikslingumą, tačiau pacientams
kartais būna sudėtinga suvokti, kodėl kasdien reikia vartoti net kelis vaistus,
jei jie jaučiasi palyginti gerai.   „Su vaistais,
skirtais aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, taip nutinka rečiau, nes
hipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius pojūčius: galvos skausmą,
sunkumą ir kitus. Be to, neretas žmogus namuose turi kraujospūdžio aparatą,
kraujo spaudimą gali pasimatuoti vaistinėje. Taip pat ir šeimos gydytojas
pamatuoja kraujo spaudimą kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su
cholesteroliu. Cholesterolio padidėjimas nesukelia jokių aiškių fizinių pojūčių,
tad žmogui atrodo, kad ir gydyti nėra ko. O nustatyti cholesterolio lygį gali
tik laboratorija, paėmusi kraujo mėginį. Dažnai
pasitaiko, kad iš pradžių mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja
drausmingai, tačiau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda „užmiršti“. Taip
elgtis nereikėtų, nes kenkiama sau – juk vien turėdamas vaistų receptą žmogus
nepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai
taip, kaip paskirta, būtina, nes tai padeda užkirsti kelią širdies ir
kraujagyslių ligoms, sumažinti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto
riziką“, – aiškina profesorė.   Politablečių nežino, bet išbandyti norėtų   Europos
Kardiologų draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad
gydytojai gali supaprastinti vaistų vartojimo režimą sumažindami per parą vartojamų
tablečių skaičių. Vienas iš būdų – vietoje keleto medikamentų pacientui skirti
vieną, taip vadinamą politabletę, kurios sudėtyje yra kelios veikliosios
medžiagos, koreguojančios dvi skirtingas ligas – arterinę hipertenziją ir
dislipidemiją. Apklausa parodė, kad šalyje apie politabletes yra girdėjęs tik vienas iš
dešimties gyventojų. Prof. J. Čelutkienė sako, jog natūralu, kad ši vaisto
forma dar nėra plačiai žinoma, nes Lietuvoje kraujospūdį ir cholesterolį
kontroliuojančios politabletės prieinamos ne taip seniai. Vis dėlto, jos
teigimu, išgirdęs apie tokią galimybę dažnas pacientas nudžiunga ir mielai
sutinka įprastą gydymą pakeisti, motyvuodamas tuo, jog kelių vaistų vartojimas
skirtingu paros metu vargina, be to, dažnai vieną ar kitą medikamentą tiesiog
pamirštama išgerti. 40 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad esant poreikiui būtų linkę
klausti gydytojo dėl dviejų skirtingų tablečių pakeitimo į vieną politabletę, o
32 proc. atsakė dar tvirtai nežinantys, ar tai darytų. 2020.11.29   Kas trečias šalies gyventojas mano, kad turi padidintą kraujospūdį ir
cholesterolio kiekį kraujyje, atskleidė reprezentatyvus visuomenės nuomonės
tyrimas. O kaip yra iš tikrųjų? Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų
apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter
tyrimai“ išsiaiškino, kad padidėjusį
kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai
tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip
tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc. Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais:
tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m.
amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas. „Aukštas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio
kiekis paprastai lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis,
todėl šiuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu
suprasti, kad žmonės,  ypač vidutinio
amžiaus, dar nejaučia jokių simptomų, tad į kardiologų rankas patenka tik tuomet,
kai liga jau būna įsisenėjusi, kai atsiranda skausmai krūtinėje arba dar
blogiau – kai staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, įvyksta miokardo
infarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi“, – sako Lietuvos
kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė. Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių
ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai
atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo
40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami
daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė
nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra
daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba
neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus,
pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai. Praėjusiais metais
Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų)
vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika
mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims“, – skaičiuoja
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.   Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji   Pacientams,
kuriems nustatomas aukštas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas
cholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam
iš šių sveikatos sutrikimų koreguoti – antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami
juos medikai paaiškina kiekvieno veikimą ir tikslingumą, tačiau pacientams
kartais būna sudėtinga suvokti, kodėl kasdien reikia vartoti net kelis vaistus,
jei jie jaučiasi palyginti gerai.   „Su vaistais,
skirtais aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, taip nutinka rečiau, nes
hipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius pojūčius: galvos skausmą,
sunkumą ir kitus. Be to, neretas žmogus namuose turi kraujospūdžio aparatą,
kraujo spaudimą gali pasimatuoti vaistinėje. Taip pat ir šeimos gydytojas
pamatuoja kraujo spaudimą kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su
cholesteroliu. Cholesterolio padidėjimas nesukelia jokių aiškių fizinių pojūčių,
tad žmogui atrodo, kad ir gydyti nėra ko. O nustatyti cholesterolio lygį gali
tik laboratorija, paėmusi kraujo mėginį. Dažnai
pasitaiko, kad iš pradžių mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja
drausmingai, tačiau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda „užmiršti“. Taip
elgtis nereikėtų, nes kenkiama sau – juk vien turėdamas vaistų receptą žmogus
nepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai
taip, kaip paskirta, būtina, nes tai padeda užkirsti kelią širdies ir
kraujagyslių ligoms, sumažinti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto
riziką“, – aiškina profesorė.   Politablečių nežino, bet išbandyti norėtų   Europos
Kardiologų draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad
gydytojai gali supaprastinti vaistų vartojimo režimą sumažindami per parą vartojamų
tablečių skaičių. Vienas iš būdų – vietoje keleto medikamentų pacientui skirti
vieną, taip vadinamą politabletę, kurios sudėtyje yra kelios veikliosios
medžiagos, koreguojančios dvi skirtingas ligas – arterinę hipertenziją ir
dislipidemiją. Apklausa parodė, kad šalyje apie politabletes yra girdėjęs tik vienas iš
dešimties gyventojų. Prof. J. Čelutkienė sako, jog natūralu, kad ši vaisto
forma dar nėra plačiai žinoma, nes Lietuvoje kraujospūdį ir cholesterolį
kontroliuojančios politabletės prieinamos ne taip seniai. Vis dėlto, jos
teigimu, išgirdęs apie tokią galimybę dažnas pacientas nudžiunga ir mielai
sutinka įprastą gydymą pakeisti, motyvuodamas tuo, jog kelių vaistų vartojimas
skirtingu paros metu vargina, be to, dažnai vieną ar kitą medikamentą tiesiog
pamirštama išgerti. 40 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad esant poreikiui būtų linkę
klausti gydytojo dėl dviejų skirtingų tablečių pakeitimo į vieną politabletę, o
32 proc. atsakė dar tvirtai nežinantys, ar tai darytų.