Net 84 proc. lietuvių yra linkę savo meilę artimajam išreikšti dovanomis, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad meilės gylį galima pamatuoti materialinės dovanos dydžiu, verte ar net retumu. Tačiau ekspertai sako, kad nors dovanojimas visuomenėje suprantamas kaip dėmesio, rūpesčio bei padėkos išraiška, prieš perkant materialius daiktus svarbu įsivertinti savo galimybes ir rinktis tokią dovaną, kuri nesugriaus jūsų finansinio stabilumo.
„Mūsų visuomenėje dovanos turi simbolinę vertę, jos savo materialia forma tarsi „atstovauja“ mūsų jausmus. Požiūriui, neva kuo didesnė dovana, tuo didesnė ir meilės išraiška, neretai įtaką daro lūkesčiai, psichologiniai motyvai, kultūrinės normos, vertybės, lyčių vaidmenys. Taip pat – viešojoje erdvėje vyraujantis spaudimas, kuriantis prielaidą, kad dovana turi atspindėti jausmų dydį. Tačiau emocinis ryšys, dėmesys, įsipareigojimas vienas kitam yra tai, kas kuria tvirtą santykių pagrindą. Tokia meilės išraiška leidžia abiems partneriams jaustis vertinamais, mylimais bei svarbiais. O tai yra laimingų ir ilgalaikių santykių esmė“, – sako psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė.
„Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė antrina ir, kad ypač svarbu pasiskaičiuoti, ar galime sau leisti pirkti brangų daiktą ir ar vėliau nereikės keisti savo finansinių įpročių gerokai „susiveržiant diržus“:
„Dovanos turi būti perkamos mąstant tiek apie kitą žmogų, tiek apie savo finansines galimybes. Galbūt, norint nustebinti artimąjį, pakaktų jaukios vakarienės namuose, kokybiško laiko gamtoje ar užsiėmimo kita jums abiems mėgiama veikla. Neabejoju, kad džiaugtųsi ne tik jūsų piniginė, bet ir jums svarbus žmogus.“
Skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, didžioji dalis lietuvių meilę linkę išreikšti dovanomis. 15 proc. apklaustųjų tai daro dažnai, beveik pusė (47 proc.) – kartais, kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) – labai retai. 16 proc. lietuvių teigia meilę demonstruojantys kitais būdais.
Ką daryti, jei brangią dovaną pirkti vis tiek norisi?
Vis dėlto, kartais nutinka taip, jog nusprendžiame padovanoti brangią dovaną dėl įvairiausių priežasčių – kito žmogaus lūkesčių, didelio noro nustebinti ir panašiai. G. Štuopė sako, kad priklausomai nuo to, ar dovana jau buvo, ar dar tik bus perkama, reikėtų laikytis tam tikros finansų planavimo strategijos.
„Įsivaizduokite: jūsų antroji pusė gimimo dienos proga labai nori populiaraus ir tikrai ne pigaus „Dyson“ plaukų džiovintuvo. Jeigu iki gimtadienio dar toli, svarbu pasiskaičiuoti, kiek lėšų kas mėnesį turėtumėte atsidėti, kad pavyktų nupirkti šį prietaisą nenukrypstant nuo asmeninio biudžeto. Pavyzdžiui, jei jūsų mėnesio pajamos siekia 1000 eurų, o padengus visas būtinąsias išlaidas (turimus finansinius įsipareigojimus, maistą, transportą ir kitas) jums lieka 300 eurų, dalį likusių lėšų atidėkite į dovanos biudžetą. Skirdami po 100 eurų, reikiamą sumą sukaupsite per 5 mėnesius, po 150 – kiek daugiau per 3 mėnesius ir panašiai. Kiek pinigų atsidėsite ir kiek laiko taupysite priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo, poreikių ir kaip greitai jums reikia nupirkti dovaną “, – sako „Vivus Finance“ vadovė.
Ant ekspertės, nutinka ir tokių atvejų, kai dovanos reikia tą pačią dieną. Tuomet svarbu turėti planą, kaip stabilizuosite savo finansinę situaciją:
„Tokiais atvejais neretai pinigus gali tekti paimti iš turimų santaupų. Norint, kad ateityje netikėtai užklupus finansiniams sunkumams turėtumėte solidžią finansinę pagalvę, reikėtų santaupas atstatyti taupant atgaline tvarka. Strategija čia taip pat paprasta: vėlgi pasiskaičiuokite savo pajamas, visas būtinąsias išlaidas ir įsivertinkite, kokią dalį lėšų kas mėnesį atsidėsite nupirktos dovanos išlaidoms padengi. Kuo greičiau „reabilituosite“ banko sąskaitą, tuo ramesni jausitės dėl finansinio stabilumo ateityje.“
G. Štuopė tai pat pažymi, kad pastebėjus, jog įvykdžius turimus įsipareigojimus dovanai lėšų beveik nelieka arba lieka per mažai, svarbu peržiūrėti „nematomas“ išlaidas: „Vienos tokių – įvairios prenumeratos. Pasitaiko, kuomet po tam tikro laiko jų nebenaudojame, bet kas mėnesį už filmų, muzikos ar kitas platformas iš banko sąskaitos vis tiek nuskaitoma atitinkama pinigų suma. Tokiu atveju vertėtų jas atšaukti, o sutaupytas lėšas skirti dovanai pirkti.“
Išsiaiškinkite, kokia jūsų artimųjų meilės kalba
Nors didžioji dalis lietuvių yra linkę meilę rodyti dovanomis, psichologė-psichoterapeutė L. Bagdonavičienė atkreipia dėmesį, kad jos išraiškų yra ir kitokių. Pasak specialistės, savo jausmus galime perteikti kitomis meilės kalbomis – fiziniu prisilietimu, palaikymo žodžiais, leidžiant laiką kartu, darant paslaugas:
„Kiekvienas iš mūsų kalbame skirtinga meilės kalba, todėl prieš perkant brangų daiktą svarbu suprasti, kokie yra kito žmogaus poreikiai. Galbūt jūsų antroji pusė labiausiai mylima ir vertinama jaučiasi ne išpakuodama dovaną, o girdėdama palaikymo žodžius ar leisdama laiką kartu su jumis. Pastebiu, kad vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog nekomunikuojant magiškai suprasime vienas kito poreikius ir juos atliepsime. Visgi, tik išsakydami savo lūkesčius ir į juos įsiklausydami sukursime tvirtesnį ryšį, sumažinsime nesusipratimų bei konfliktų riziką, išmoksime rasti kompromisus ir kursime harmoningus santykius.“
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie polinkį savo meilę artimiesiems reikšti dovanomis šių metų sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1008 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
Šaltinis: BNS.lt