70 proc. lietuvių savo aplinkoje homoseksualų nepažįsta ir jų eitynėms nepritartų

70,3 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nepritartų gegužę Vilniuje planuojamoms homoseksualų eitynėms, 69,8 proc. savo aplinkoje teigia nepažįstantys homoseksualių asmenų. Nors Pasaulio sveikatos organizacija dar 1992 m. paneigė, kad homoseksualumas yra liga, per 40 proc. apklaustųjų tebemano kitaip. Tai parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa. Pasak sociologės Jolantos Reingardės, lietuviams priimtina tai, kad homoseksualūs asmenys būtų nematomi ir neviešintų savo problemų. Gegužę Vilniuje planuojamoms homoseksualų eitynėms pritartų 16,4 proc. respondentų. Eitynėms nepritartų 70,3 proc. apklaustųjų, dar 13,3 proc. atsakymo į šį klausimą nežinojo arba neatsakė. Eitynėms dažniau linkę pritarti jaunesnio amžiaus (18-35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų atstovai, Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai. Ar Jūs pritartumėte homoseksualų eitynėms? (proc.) 69,8 proc. apklaustųjų nurodė savo aplinkoje nepažįstantys homoseksualų, 20,6 proc. įtaria, kad tokių jų aplinkoje yra. Pažįstantys homoseksualių asmenų nurodė 8,4 proc. apklaustųjų. Pažįstantys homoseksualių asmenų dažniau nurodė 26-35 m., turintys aukštąjį išsimokslinimą, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 45 m.), mažesnių pajamų, santuokoje gyvenantys, rajonų centrų gyventojai dažniau nurodė tokių asmenų savo aplinkoje nepažįstantys. Ar savo aplinkoje pažįstate homoseksualių asmenų? (proc.) Sužinoję, kad artimas giminaitis, draugas ar bendradarbis – homoseksualus, 6,5 proc. respondentų stengtųsi palaikyti ir suprasti, 42,6 proc. nekreiptų į tai dėmesio. 12,5 proc. su homoseksualu nutrauktų santykius, net 28,1 proc. tokią situaciją sunku įsivaizduoti. 7,6 proc. apklaustųjų teigė, kad ir dabar bendrauja su homoseksualais. Nekreipti į šį faktą dėmesio dažniau linkusios moterys, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Nutraukti santykius labiau būtų linkę vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Kaip reaguotumėte sužinoję, kad Jūsų artimas giminaitis, draugas ar bendradarbis – homoseksualus? (proc.) Pasaulio sveikatos organizacija dar 1992 m. homoseksualumą išbraukė iš ligų sąrašo. Tačiau 13 proc. respondentų tebemano, kad homoseksualumas tikrai yra liga, 30,5 proc. mano, kad tai greičiau laikytina liga. Kad homoseksualumas greičiau ne liga nurodė 26,3 proc. respondentų, kad tai ne liga sakė 20,6 proc. apklaustųjų. 9,6 proc. respondentų atsakymo į šį klausimą neturėjo. Vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai, kaimo gyventojai dažniau linkę pritarti nuostatai, kad homoseksualumas yra liga. Jūsų nuomone, ar homoseksualumas yra liga? (proc.) Sociologė: kuriamas labai neigiamas homoseksualų įvaizdis „Lietuvoje bendrai yra didelis nepakantumas homoseksualumui, todėl bet koks bandymas veikti ar kalbėti apie homoseksualių žmonių padėtį ir patirtis Lietuvos visuomenei yra nepriimtinas. Priimtina yra tai, kad homoseksualūs asmenys būtų nematomi ir neviešintų savo problemų“, – teigia Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė dr. Jolanta Reingardė. Kita vertus, pasak jos, viešojoje erdvėje kuriamas labai neigiamas homoseksualių žmonių eitynių ir problemų įvaizdis. „Ar kas nors bandė visuomenei paaiškinti, iš kur kilo „gėjų paradų“ reiškinys ir ką jis reiškia? Kokia jo reikšmė ir prasmė? Ką jis reiškia patiems homoseksualiems žmonėms? Aš tik girdžiu apie tai, kad tai būdas propaguoti homoseksualumą, patraukti į save pažeidžiamo jaunimo dėmesį, ištvirkavimas, pasityčiojimas iš tradicinių vertybių ar dar kažkas panašaus“, – kalbėjo J. Reingardė. Sociologė klausia, kaip kitaip visuomenei pasakyti, kad homoseksualai yra tokie patys žmonės kaip ir visi kiti, tik juos nuo visų kitų skiria ne tik jų lytinė orientacija, bet ir didžiulis priešiškumas, neapykanta, nuvertinimas, jiems atimta teisė būti tuo, kuo jie yra. Pasak VDU mokslininkės, įvairių kitų tyrimų duomenys rodo, kad tie, kurie savo asmeninėje aplinkoje pažįsta homoseksualius asmenis, yra žymiai palankiau nusiteikę jų atžvilgiu nei jų nepažįstantys. „Įvairios fobijos, stereotipai, išankstiniai nusistatymai ir pasidavimas pono Petro Gražulio isterijoms dažniausia kyla dėl nežinojimo. Tačiau visuomenėje tapo įprasta: vietoj to, kad geriau kažką pažinti ir pasigilinti, skubama „nurašyti“. O p. P. Gražuliui tai suteikia politinių dividendų. Savo neveiklumą ir nekompetenciją kitose srityse jis meistriškai kompensuoja šioje „nišoje” – skleisdamas savo „ekspertinį“ žinojimą apie homoseksualumą, kurstydamas neapykantą homoseksualių žmonių atžvilgiu, priešindamas visuomenę, bet kartu atskleisdamas ir savo vidines problemas – be galo jautrų ir pažeidžiamą savo lyties tapatumą“, – sakė sociologė. Kita vertus, mano ji, klausti „Ar jūs pritariate eitynėms“ yra tas pats, kas klausti „Ar jūs pritariate pilietinėms teisėms arba demokratijai“ bendrai. „Apklausos užsakovas kvestionuoja demokratines sistemos normas“, – įsitikinusi J. Reingardė. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!      Reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa atlikta kovo 8-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. 70,3 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad nepritartų gegužę Vilniuje planuojamoms homoseksualų eitynėms, 69,8 proc. savo aplinkoje teigia nepažįstantys homoseksualių asmenų. Nors Pasaulio sveikatos organizacija dar 1992 m. paneigė, kad homoseksualumas yra liga, per 40 proc. apklaustųjų tebemano kitaip. Tai parodė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa. Pasak sociologės Jolantos Reingardės, lietuviams priimtina tai, kad homoseksualūs asmenys būtų nematomi ir neviešintų savo problemų. Gegužę Vilniuje planuojamoms homoseksualų eitynėms pritartų 16,4 proc. respondentų. Eitynėms nepritartų 70,3 proc. apklaustųjų, dar 13,3 proc. atsakymo į šį klausimą nežinojo arba neatsakė. Eitynėms dažniau linkę pritarti jaunesnio amžiaus (18-35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų atstovai, Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai. Ar Jūs pritartumėte homoseksualų eitynėms? (proc.) 69,8 proc. apklaustųjų nurodė savo aplinkoje nepažįstantys homoseksualų, 20,6 proc. įtaria, kad tokių jų aplinkoje yra. Pažįstantys homoseksualių asmenų nurodė 8,4 proc. apklaustųjų. Pažįstantys homoseksualių asmenų dažniau nurodė 26-35 m., turintys aukštąjį išsimokslinimą, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 45 m.), mažesnių pajamų, santuokoje gyvenantys, rajonų centrų gyventojai dažniau nurodė tokių asmenų savo aplinkoje nepažįstantys. Ar savo aplinkoje pažįstate homoseksualių asmenų? (proc.) Sužinoję, kad artimas giminaitis, draugas ar bendradarbis – homoseksualus, 6,5 proc. respondentų stengtųsi palaikyti ir suprasti, 42,6 proc. nekreiptų į tai dėmesio. 12,5 proc. su homoseksualu nutrauktų santykius, net 28,1 proc. tokią situaciją sunku įsivaizduoti. 7,6 proc. apklaustųjų teigė, kad ir dabar bendrauja su homoseksualais. Nekreipti į šį faktą dėmesio dažniau linkusios moterys, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių ir aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Nutraukti santykius labiau būtų linkę vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Kaip reaguotumėte sužinoję, kad Jūsų artimas giminaitis, draugas ar bendradarbis – homoseksualus? (proc.) Pasaulio sveikatos organizacija dar 1992 m. homoseksualumą išbraukė iš ligų sąrašo. Tačiau 13 proc. respondentų tebemano, kad homoseksualumas tikrai yra liga, 30,5 proc. mano, kad tai greičiau laikytina liga. Kad homoseksualumas greičiau ne liga nurodė 26,3 proc. respondentų, kad tai ne liga sakė 20,6 proc. apklaustųjų. 9,6 proc. respondentų atsakymo į šį klausimą neturėjo. Vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai, kaimo gyventojai dažniau linkę pritarti nuostatai, kad homoseksualumas yra liga. Jūsų nuomone, ar homoseksualumas yra liga? (proc.) Sociologė: kuriamas labai neigiamas homoseksualų įvaizdis „Lietuvoje bendrai yra didelis nepakantumas homoseksualumui, todėl bet koks bandymas veikti ar kalbėti apie homoseksualių žmonių padėtį ir patirtis Lietuvos visuomenei yra nepriimtinas. Priimtina yra tai, kad homoseksualūs asmenys būtų nematomi ir neviešintų savo problemų“, – teigia Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė dr. Jolanta Reingardė. Kita vertus, pasak jos, viešojoje erdvėje kuriamas labai neigiamas homoseksualių žmonių eitynių ir problemų įvaizdis. „Ar kas nors bandė visuomenei paaiškinti, iš kur kilo „gėjų paradų“ reiškinys ir ką jis reiškia? Kokia jo reikšmė ir prasmė? Ką jis reiškia patiems homoseksualiems žmonėms? Aš tik girdžiu apie tai, kad tai būdas propaguoti homoseksualumą, patraukti į save pažeidžiamo jaunimo dėmesį, ištvirkavimas, pasityčiojimas iš tradicinių vertybių ar dar kažkas panašaus“, – kalbėjo J. Reingardė. Sociologė klausia, kaip kitaip visuomenei pasakyti, kad homoseksualai yra tokie patys žmonės kaip ir visi kiti, tik juos nuo visų kitų skiria ne tik jų lytinė orientacija, bet ir didžiulis priešiškumas, neapykanta, nuvertinimas, jiems atimta teisė būti tuo, kuo jie yra. Pasak VDU mokslininkės, įvairių kitų tyrimų duomenys rodo, kad tie, kurie savo asmeninėje aplinkoje pažįsta homoseksualius asmenis, yra žymiai palankiau nusiteikę jų atžvilgiu nei jų nepažįstantys. „Įvairios fobijos, stereotipai, išankstiniai nusistatymai ir pasidavimas pono Petro Gražulio isterijoms dažniausia kyla dėl nežinojimo. Tačiau visuomenėje tapo įprasta: vietoj to, kad geriau kažką pažinti ir pasigilinti, skubama „nurašyti“. O p. P. Gražuliui tai suteikia politinių dividendų. Savo neveiklumą ir nekompetenciją kitose srityse jis meistriškai kompensuoja šioje „nišoje” – skleisdamas savo „ekspertinį“ žinojimą apie homoseksualumą, kurstydamas neapykantą homoseksualių žmonių atžvilgiu, priešindamas visuomenę, bet kartu atskleisdamas ir savo vidines problemas – be galo jautrų ir pažeidžiamą savo lyties tapatumą“, – sakė sociologė. Kita vertus, mano ji, klausti „Ar jūs pritariate eitynėms“ yra tas pats, kas klausti „Ar jūs pritariate pilietinėms teisėms arba demokratijai“ bendrai. „Apklausos užsakovas kvestionuoja demokratines sistemos normas“, – įsitikinusi J. Reingardė. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!      Reprezentatyvi viešosios nuomonės apklausa atlikta kovo 8-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.