Daugumos gyventojų požiūris į eurą – atsargus

„Dauguma
gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių,
pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine
tapatybe. Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenės neįtikina informacija,
esą valiutos keitimas neturės neigiamų pasekmių eiliniam vartotojui.
Ypač trūksta tikslinės komunikacijos socialiai pažeidžiamoms grupėms –
neįgaliesiems, pensininkams, kaimo vietovių ir vienkiemių gyventojams”, –
sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė. Tyrimo
dalyvių dažniausiai įvardijama galima euro įvedimo Lietuvoje neigiama
pasekmė – prekių ir paslaugų kainų kilimas (57 proc.). 31 proc.
apklaustųjų mano, jog įvedus eurą kris bendras pragyvenimo lygis
Lietuvoje. 30 proc. teigimu, bus sukčiaujama perskaičiuojant kainas iš
litų į eurus. Prekių ir paslaugų kainų
kilimą dažniau paminėjo žemesnio išsimokslinimo atstovai, mažiausias
pajamas (iki 500 Lt) turintys respondentai ir mažesnių miestų, rajonų
centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Bendrą gyvenimo lygio kritimą –
aukštesnio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų, rajonų centrų
gyventojai. Sukčiavimo perskaičiuojant kainas dažniau baiminasi vyriausi
(56 m. ir daugiau) tyrimo dalyviai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai
ir miestiečiai. Beveik ketvirtadalis
tyrimo dalyvių (22 proc.) laikėsi nuomonės, jog perėjus prie euro
Lietuva praras svarbią savo tautinės tapatybės dalį.16 proc. respondentų
teigė, kad lito pakeitimas euru gali jiems sukelti asmeninių
nepatogumų. Tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų (12
proc.) mano, jog euro įvedimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Reprezentatyvų
Lietuvos visuomenės nuomonės dėl galimų grėsmių įvedant eurą tyrimą
2014 metų balandžio 8-15 dienomis įvykdė bendrovė „Spinter tyrimai”.
Omnibus metodu atlikto tyrimo metu apklausti 1005 šalies gyventojai nuo
18 iki 75 metų amžiaus. „Dauguma
gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių,
pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine
tapatybe. Tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenės neįtikina informacija,
esą valiutos keitimas neturės neigiamų pasekmių eiliniam vartotojui.
Ypač trūksta tikslinės komunikacijos socialiai pažeidžiamoms grupėms –
neįgaliesiems, pensininkams, kaimo vietovių ir vienkiemių gyventojams”, –
sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė. Tyrimo
dalyvių dažniausiai įvardijama galima euro įvedimo Lietuvoje neigiama
pasekmė – prekių ir paslaugų kainų kilimas (57 proc.). 31 proc.
apklaustųjų mano, jog įvedus eurą kris bendras pragyvenimo lygis
Lietuvoje. 30 proc. teigimu, bus sukčiaujama perskaičiuojant kainas iš
litų į eurus. Prekių ir paslaugų kainų
kilimą dažniau paminėjo žemesnio išsimokslinimo atstovai, mažiausias
pajamas (iki 500 Lt) turintys respondentai ir mažesnių miestų, rajonų
centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Bendrą gyvenimo lygio kritimą –
aukštesnio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų, rajonų centrų
gyventojai. Sukčiavimo perskaičiuojant kainas dažniau baiminasi vyriausi
(56 m. ir daugiau) tyrimo dalyviai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai
ir miestiečiai. Beveik ketvirtadalis
tyrimo dalyvių (22 proc.) laikėsi nuomonės, jog perėjus prie euro
Lietuva praras svarbią savo tautinės tapatybės dalį.16 proc. respondentų
teigė, kad lito pakeitimas euru gali jiems sukelti asmeninių
nepatogumų. Tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų (12
proc.) mano, jog euro įvedimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Reprezentatyvų
Lietuvos visuomenės nuomonės dėl galimų grėsmių įvedant eurą tyrimą
2014 metų balandžio 8-15 dienomis įvykdė bendrovė „Spinter tyrimai”.
Omnibus metodu atlikto tyrimo metu apklausti 1005 šalies gyventojai nuo
18 iki 75 metų amžiaus.