Daugėja norinčių įsigyti nuosavą būstą, tačiau gyventojų įpročiai nesikeičia – sprendimai priimami nepasitarus su specialistais

2014-05-22   Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie
nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo
„Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6
proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto
alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc.
nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups
lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc.
punktais. „Per vienerius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, norinčių įsigyti
nuosavą būstą, tačiau didžioji jų dalis nesikreipia į šios srities
profesionalus – 62 proc. gyventojų pirkdami naujus namus priima
sprendimą nesikonsultavę su specialistais. O iš jų net kas trečias arba
34 proc. sprendimą dėl konkretaus būsto įsigijimo visiškai
savarankiškai, netgi nepasitarę su šeima ar artimaisiais“, – teigia
„Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė
Gumuliauskienė. Apklausiant gyventojus paaiškėjo, kad tik 19 proc. būstą pirkusių
Lietuvos gyventojų prieš savo sprendimą konsultavosi su banko
specialistais, kiek mažiau (16 proc.) tarėsi su nekilnojamojo turto
vertintoju, visai maža dalis (7 proc.) – su statybų specialistu ar
nekilnojamojo turto pardavėju. „Swedbank“ duomenimis, šiemet apie 62 proc. būstą besinuomojančių ir
nuosavą ketinančių pirkti gyventojų ketina įsigyti butą ar namą pasiėmę
banko paskolą. Ketvirtadalis (23 proc.) žmonių ketina naujus namus
įsigyti pasinaudoję savo lėšomis, o 7 procentai – pasiskolinę pinigų iš
artimųjų. Anot J. Gumuliauskienės, būsto kaina išlieka svarbiausiu veiksniu
renkantis būstą. Pernai būsto kainą kaip svarbiausią pasirinkimo
kriterijų nurodė 31 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet dar daugiau – 36
proc. apklaustųjų. „Atmetus svarbiausiu nurodomą kainos kriterijų,
planuodami įsigyti būstą gyventojai taip pat ketina kreipti dėmesį į
būsto statybos metus ir gyvenamojo būsto išlaikymo kainą. Būsto gyvenimo
kokybės kriterijai – rajonas, atstumas nuo centro, socialinė aplinka –
išlieka gyventojų prioritetų sąrašo pabaigoje“, – komentuoja „Swedbank“
Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.   Baltijos šalyse nuosavą būstą turi turėti kiekvienas Lyginant „Swedbank“ būsto įsigijimo tendencijų duomenis Baltijos šalyse,
matyti, kad regiono gyventojai ypatingai vertina nuosavą būstą.
Lietuvoje 4 gyventojai iš 5 arba apie 80 proc. mano, kad kiekvienas turi
turėti nuosavą būstą, Latvijoje jų bendraminčiai sudaro neįtikėtinai
didelę dalį – 94 proc. gyventojų, Estijoje prioritetą nuosavam būstui
teikia 74 proc. gyventojų. Pasak J. Gumuliauskienės, tyrimas atskleidė, kad 80 proc. Lietuvos
gyventojų būstą vertina kaip investiciją į ateitį, taip pat mano kone 80
proc. Estijos bei 90 proc. Latvijos apklaustųjų. Be to, apklausos
rezultatai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai yra prieraišūs ir jiems
būtų emociškai sunku atsisveikinti su savo būstu prireikus jį parduoti.
Tokią nuomonę išsakė atitinkamai 72 proc. lietuvių, 90 proc. latvių ir
79 proc. estų.   Prieš įsigydami būstą lietuviai pirmiausia taupo, latviai ir estai – ieško svajonių namų Nepaisant panašaus požiūrio į nuosavą būstą, Baltijos šalių gyventojų
elgesys ir veiksmai prieš įsigijant namus, skiriasi. Pasyviausi yra
lietuviai, planuodami įsigyti būstą jie – 77 proc. – delsia imtis kokių
nors konkrečių veiksmų. Latvijoje ir Estijoje tokių gyventojų yra apie
50 proc. Didesnioji dalis Estijos (32 proc.) ir Latvijos (22 proc.) gyventojų
pirmiausia pradeda ieškoti tinkamų nekilnojamo turto pasiūlymų, juos
lygina su kitais esančiais rinkoje. Norimo būsto paiešką kaip pirmą
žingsnį renkasi tik 4 proc. būstą planuojančių įsigyti lietuvių.
Lietuvių pagrindinis žingsnis nusprendus pirkti būstą – pradėti taupyti
pradiniam įnašui.   Lietuviams rūpi nauja statyba „Palyginus su Lietuvos ir Latvijos gyventojais, Estijoje žmonės neretai
linkę pirkti mažus butus, kurių plotas neviršija 35 kvadratinių metrų,
bei mažesnio nei 150 kvadratinių metrų ploto nuosavus namus. Latvijos ir
Lietuvos nekilnojomajojo turto pirkėjai dažniau renkasi ir butus, ir
nuosavus namus, kurie yra didesnio ploto“, – tęsia J. Gumuliauskienė. Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria tuo, kad dažniausiai ieško naujos
statybos būstų. 2012-2013 m. statybos butai sudaro 18 proc. lietuvių su
banko paskola pirktų butų, o Latvijoje ir Estijoje tokie butai sudaro
atitinkamai 5 ir 9 proc. įsigytų gavus banko finansavimą. Naujos
statybos namų dalis Lietuvoje dar yra didesnė ir siekia 36 proc., kai
Latvijoje 2012-2013 m. statyti namai sudaro 15 proc. įsigijimų, o
Estijoje – 14 proc. 2014-05-22   Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie
nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo
„Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6
proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto
alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc.
nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups
lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc.
punktais. „Per vienerius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, norinčių įsigyti
nuosavą būstą, tačiau didžioji jų dalis nesikreipia į šios srities
profesionalus – 62 proc. gyventojų pirkdami naujus namus priima
sprendimą nesikonsultavę su specialistais. O iš jų net kas trečias arba
34 proc. sprendimą dėl konkretaus būsto įsigijimo visiškai
savarankiškai, netgi nepasitarę su šeima ar artimaisiais“, – teigia
„Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė
Gumuliauskienė. Apklausiant gyventojus paaiškėjo, kad tik 19 proc. būstą pirkusių
Lietuvos gyventojų prieš savo sprendimą konsultavosi su banko
specialistais, kiek mažiau (16 proc.) tarėsi su nekilnojamojo turto
vertintoju, visai maža dalis (7 proc.) – su statybų specialistu ar
nekilnojamojo turto pardavėju. „Swedbank“ duomenimis, šiemet apie 62 proc. būstą besinuomojančių ir
nuosavą ketinančių pirkti gyventojų ketina įsigyti butą ar namą pasiėmę
banko paskolą. Ketvirtadalis (23 proc.) žmonių ketina naujus namus
įsigyti pasinaudoję savo lėšomis, o 7 procentai – pasiskolinę pinigų iš
artimųjų. Anot J. Gumuliauskienės, būsto kaina išlieka svarbiausiu veiksniu
renkantis būstą. Pernai būsto kainą kaip svarbiausią pasirinkimo
kriterijų nurodė 31 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet dar daugiau – 36
proc. apklaustųjų. „Atmetus svarbiausiu nurodomą kainos kriterijų,
planuodami įsigyti būstą gyventojai taip pat ketina kreipti dėmesį į
būsto statybos metus ir gyvenamojo būsto išlaikymo kainą. Būsto gyvenimo
kokybės kriterijai – rajonas, atstumas nuo centro, socialinė aplinka –
išlieka gyventojų prioritetų sąrašo pabaigoje“, – komentuoja „Swedbank“
Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.   Baltijos šalyse nuosavą būstą turi turėti kiekvienas Lyginant „Swedbank“ būsto įsigijimo tendencijų duomenis Baltijos šalyse,
matyti, kad regiono gyventojai ypatingai vertina nuosavą būstą.
Lietuvoje 4 gyventojai iš 5 arba apie 80 proc. mano, kad kiekvienas turi
turėti nuosavą būstą, Latvijoje jų bendraminčiai sudaro neįtikėtinai
didelę dalį – 94 proc. gyventojų, Estijoje prioritetą nuosavam būstui
teikia 74 proc. gyventojų. Pasak J. Gumuliauskienės, tyrimas atskleidė, kad 80 proc. Lietuvos
gyventojų būstą vertina kaip investiciją į ateitį, taip pat mano kone 80
proc. Estijos bei 90 proc. Latvijos apklaustųjų. Be to, apklausos
rezultatai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai yra prieraišūs ir jiems
būtų emociškai sunku atsisveikinti su savo būstu prireikus jį parduoti.
Tokią nuomonę išsakė atitinkamai 72 proc. lietuvių, 90 proc. latvių ir
79 proc. estų.   Prieš įsigydami būstą lietuviai pirmiausia taupo, latviai ir estai – ieško svajonių namų Nepaisant panašaus požiūrio į nuosavą būstą, Baltijos šalių gyventojų
elgesys ir veiksmai prieš įsigijant namus, skiriasi. Pasyviausi yra
lietuviai, planuodami įsigyti būstą jie – 77 proc. – delsia imtis kokių
nors konkrečių veiksmų. Latvijoje ir Estijoje tokių gyventojų yra apie
50 proc. Didesnioji dalis Estijos (32 proc.) ir Latvijos (22 proc.) gyventojų
pirmiausia pradeda ieškoti tinkamų nekilnojamo turto pasiūlymų, juos
lygina su kitais esančiais rinkoje. Norimo būsto paiešką kaip pirmą
žingsnį renkasi tik 4 proc. būstą planuojančių įsigyti lietuvių.
Lietuvių pagrindinis žingsnis nusprendus pirkti būstą – pradėti taupyti
pradiniam įnašui.   Lietuviams rūpi nauja statyba „Palyginus su Lietuvos ir Latvijos gyventojais, Estijoje žmonės neretai
linkę pirkti mažus butus, kurių plotas neviršija 35 kvadratinių metrų,
bei mažesnio nei 150 kvadratinių metrų ploto nuosavus namus. Latvijos ir
Lietuvos nekilnojomajojo turto pirkėjai dažniau renkasi ir butus, ir
nuosavus namus, kurie yra didesnio ploto“, – tęsia J. Gumuliauskienė. Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria tuo, kad dažniausiai ieško naujos
statybos būstų. 2012-2013 m. statybos butai sudaro 18 proc. lietuvių su
banko paskola pirktų butų, o Latvijoje ir Estijoje tokie butai sudaro
atitinkamai 5 ir 9 proc. įsigytų gavus banko finansavimą. Naujos
statybos namų dalis Lietuvoje dar yra didesnė ir siekia 36 proc., kai
Latvijoje 2012-2013 m. statyti namai sudaro 15 proc. įsigijimų, o
Estijoje – 14 proc.