Be kategorijos

Daugiau nei pusei būstų Lietuvoje reikia remonto

2015-06-09    62 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jų būstui yra reikalingas
kapitalinis arba kosmetinis remontas, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta
reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau per artimiausius kelerius
metus susiremontuoti savo gyvenamąją erdvę planuoja tik kas antras
remontuotiname būste gyvenantis Lietuvos gyventojas.   Tipinis būstas: nuosavas, bet senas „Būsto remontas išlieka aktualus didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.
Nepaisant to, kad kasmet pastatoma vis daugiau naujo gyvenamojo ploto,
dauguma mūsų tebegyvena prieš kelis dešimtmečius statytuose butuose,
kuriems reikalingi ne tik periodiniai kosmetiniai atnaujinimai, bet ir
didesni remonto darbai“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos
vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Naujame būste, pastatytame per pastarąjį dešimtmetį, gyvena vos 5 proc.
šalies gyventojų. Dar 9 proc. apklaustųjų pažymėjo gyvenantys būste,
statytame prieš 11 – 20 metų. Tuo tarpu didžiausia apklaustų gyventojų
dalis nurodė gyvenantys prieš 21 – 40 m. statytame būste, tokių
gyventojų dalis siekia 46 proc. Pasak J. Gumuliauskienės, daugiau nei 80 proc. apklaustųjų pažymėjo
gyvenantys būste, kuris yra jų pačių arba jų artimųjų nuosavybė.   Remontas neaktualus ‒ tik trečdaliui gyventojų „Remiantis gyventojų nuomonės tyrimo rezultatais, paklausiausias yra
kosmetinis remontas. Tokio remonto poreikį akcentavo 41 proc. visų
apklaustųjų. Perpus mažiau arba 21 proc. gyventojų nurodė, kad jų būstui
yra reikalingas kapitalinis remontas“, ‒ tyrimą komentuoja „Swedbank“
Privačių klientų tarnybos vadovė. Kone trečdaliui šalies gyventojų remontas šiuo metu nėra aktualus, nes
remontas buvo neseniai atliktas arba jie gyvena naujai pastatytame
būste. Tai nurodė šiek tiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų. Įdomu yra
tai, kad 2 proc. apklaustų gyventojų atsakė, jog jų būstas yra avarinės
būklės, todėl jo remontuoti nebeapsimoka.   Ką nori ir ką ketina remontuoti? Paprašyti įvardyti, kas jų gyvenamajame būste yra prasčiausios būklės,
gyventojai dažniausiai paminėjo sienas ir grindis (beveik 50 proc.) bei
santechniką (daugiau nei 30 proc.). Kiti remonto ir atnaujinimo darbai pasiskirstė panašiai. Apie būtinybę
atsinaujinti baldus ir buitinę techniką užsiminė 18 proc. apklaustų
gyventojų, 17 proc. nurodė, kad norėtų pasikeisti langus ir duris, 15
proc. šildymo sistemą, 14 proc. elektros instaliaciją. „Kalbant apie prioritetinius remonto darbus, gyventojai galvoja ne tik
apie poreikį susikurti jaukesnę ir estetiškesnę namų aplinką, bet ir
apie didesnius remonto darbus. Netvarkinga kanalizacija, vandentiekis
neretai tampa rimtų finansinių nuostolių priežastimi. Tačiau kalbai
pasisukus apie konkrečius artimiausiu metu planuojamus remonto darbus,
prioritetai persistumdo. Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai,
artimiausiu metu planuojantys remontą, atliks mažesnės apimties darbus
nei yra jų poreikis“, – pastebi „Swedbank“ specialistė. Pasak J. Gumuliauskienės, paprašyti įvardyti, kokioms būsto erdvėms
ketina teikti prioritetą planuodami artimiausius remonto darbus, vonios
kambario ir tualeto gyventojai jau neįtraukia į remontuotinų erdvių
trejetuką. Dažniausiai buvo paminėta virtuvės erdvė – jai prioritetą
skirs 28 proc. remontą planuojančių gyventojų, svetainę ir miegamojo
erdvę išskiria atitinkamai 26 proc. ir 23 proc. apklaustųjų.   Remontui pakaktų iki 3 tūkst. eurų „Skaičiuojant investicijas, kurių užtektų visapusiškam būsto
atnaujinimui, beveik pusė gyventojų, gyvenančių remontuotiname būste,
nurodė, kad tam jiems pakaktų iki 3 tūkst. eurų. Iš jų apie pusė arba 23
proc. nurodė, kad tokiam remontui atlikti jiems pakaktų sumos iki 1
tūkst. eurų“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Daugumos gyventojų nuomone, būsto kapitalinis remontas turėtų būti
atliekamas ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Tokią nuomonę išsakė 53
proc. apklaustųjų. Penktadalis apklaustųjų (20 proc.) mano, kad
kapitalinį remontą vertėtų atlikti dar rečiau ‒ tik kartą per 15 metų.   Skolintųsi nedaugelis Remontui pritrūkę ar nesukaupę pakankamai pinigų, 15 proc. apklaustųjų
nurodė, kad tam tikslui lėšų skolintųsi. Tokiu atveju pirmiausia
kreiptųsi į banką (44 proc.) arba į draugus bei artimuosius (35 proc.). „Pritrūkus lėšų neretai remonto planai atidedami vėlesniems laikams,
tikintis jį atlikti tada, kai bus sutaupyta pakankamai pinigų. Kita
vertus, tokio tipo išlaidas galima vertinti ir kaip investiciją į
aukštesnę gyvenimo kokybę“, ‒ pastebi J. Gumuliauskienė. „Swedbank“ duomenys rodo, kad skolinimosi būsto remontui poreikis
Lietuvoje jau kuris laikas išlieka stabilus. Apie 35-40 proc. kasmet
sudaromų naujų vartojimo kredito sutarčių yra skirta būtent būsto
remonto reikmėms.   Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto remonto tema
„Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kovo 15–22
dienomis. Visoje šalyje buvo apklausta 1011 respondentų.
2015-06-09    62 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jų būstui yra reikalingas
kapitalinis arba kosmetinis remontas, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta
reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau per artimiausius kelerius
metus susiremontuoti savo gyvenamąją erdvę planuoja tik kas antras
remontuotiname būste gyvenantis Lietuvos gyventojas.   Tipinis būstas: nuosavas, bet senas „Būsto remontas išlieka aktualus didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.
Nepaisant to, kad kasmet pastatoma vis daugiau naujo gyvenamojo ploto,
dauguma mūsų tebegyvena prieš kelis dešimtmečius statytuose butuose,
kuriems reikalingi ne tik periodiniai kosmetiniai atnaujinimai, bet ir
didesni remonto darbai“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos
vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Naujame būste, pastatytame per pastarąjį dešimtmetį, gyvena vos 5 proc.
šalies gyventojų. Dar 9 proc. apklaustųjų pažymėjo gyvenantys būste,
statytame prieš 11 – 20 metų. Tuo tarpu didžiausia apklaustų gyventojų
dalis nurodė gyvenantys prieš 21 – 40 m. statytame būste, tokių
gyventojų dalis siekia 46 proc. Pasak J. Gumuliauskienės, daugiau nei 80 proc. apklaustųjų pažymėjo
gyvenantys būste, kuris yra jų pačių arba jų artimųjų nuosavybė.   Remontas neaktualus ‒ tik trečdaliui gyventojų „Remiantis gyventojų nuomonės tyrimo rezultatais, paklausiausias yra
kosmetinis remontas. Tokio remonto poreikį akcentavo 41 proc. visų
apklaustųjų. Perpus mažiau arba 21 proc. gyventojų nurodė, kad jų būstui
yra reikalingas kapitalinis remontas“, ‒ tyrimą komentuoja „Swedbank“
Privačių klientų tarnybos vadovė. Kone trečdaliui šalies gyventojų remontas šiuo metu nėra aktualus, nes
remontas buvo neseniai atliktas arba jie gyvena naujai pastatytame
būste. Tai nurodė šiek tiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų. Įdomu yra
tai, kad 2 proc. apklaustų gyventojų atsakė, jog jų būstas yra avarinės
būklės, todėl jo remontuoti nebeapsimoka.   Ką nori ir ką ketina remontuoti? Paprašyti įvardyti, kas jų gyvenamajame būste yra prasčiausios būklės,
gyventojai dažniausiai paminėjo sienas ir grindis (beveik 50 proc.) bei
santechniką (daugiau nei 30 proc.). Kiti remonto ir atnaujinimo darbai pasiskirstė panašiai. Apie būtinybę
atsinaujinti baldus ir buitinę techniką užsiminė 18 proc. apklaustų
gyventojų, 17 proc. nurodė, kad norėtų pasikeisti langus ir duris, 15
proc. šildymo sistemą, 14 proc. elektros instaliaciją. „Kalbant apie prioritetinius remonto darbus, gyventojai galvoja ne tik
apie poreikį susikurti jaukesnę ir estetiškesnę namų aplinką, bet ir
apie didesnius remonto darbus. Netvarkinga kanalizacija, vandentiekis
neretai tampa rimtų finansinių nuostolių priežastimi. Tačiau kalbai
pasisukus apie konkrečius artimiausiu metu planuojamus remonto darbus,
prioritetai persistumdo. Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai,
artimiausiu metu planuojantys remontą, atliks mažesnės apimties darbus
nei yra jų poreikis“, – pastebi „Swedbank“ specialistė. Pasak J. Gumuliauskienės, paprašyti įvardyti, kokioms būsto erdvėms
ketina teikti prioritetą planuodami artimiausius remonto darbus, vonios
kambario ir tualeto gyventojai jau neįtraukia į remontuotinų erdvių
trejetuką. Dažniausiai buvo paminėta virtuvės erdvė – jai prioritetą
skirs 28 proc. remontą planuojančių gyventojų, svetainę ir miegamojo
erdvę išskiria atitinkamai 26 proc. ir 23 proc. apklaustųjų.   Remontui pakaktų iki 3 tūkst. eurų „Skaičiuojant investicijas, kurių užtektų visapusiškam būsto
atnaujinimui, beveik pusė gyventojų, gyvenančių remontuotiname būste,
nurodė, kad tam jiems pakaktų iki 3 tūkst. eurų. Iš jų apie pusė arba 23
proc. nurodė, kad tokiam remontui atlikti jiems pakaktų sumos iki 1
tūkst. eurų“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Daugumos gyventojų nuomone, būsto kapitalinis remontas turėtų būti
atliekamas ne rečiau kaip kartą per 10 metų. Tokią nuomonę išsakė 53
proc. apklaustųjų. Penktadalis apklaustųjų (20 proc.) mano, kad
kapitalinį remontą vertėtų atlikti dar rečiau ‒ tik kartą per 15 metų.   Skolintųsi nedaugelis Remontui pritrūkę ar nesukaupę pakankamai pinigų, 15 proc. apklaustųjų
nurodė, kad tam tikslui lėšų skolintųsi. Tokiu atveju pirmiausia
kreiptųsi į banką (44 proc.) arba į draugus bei artimuosius (35 proc.). „Pritrūkus lėšų neretai remonto planai atidedami vėlesniems laikams,
tikintis jį atlikti tada, kai bus sutaupyta pakankamai pinigų. Kita
vertus, tokio tipo išlaidas galima vertinti ir kaip investiciją į
aukštesnę gyvenimo kokybę“, ‒ pastebi J. Gumuliauskienė. „Swedbank“ duomenys rodo, kad skolinimosi būsto remontui poreikis
Lietuvoje jau kuris laikas išlieka stabilus. Apie 35-40 proc. kasmet
sudaromų naujų vartojimo kredito sutarčių yra skirta būtent būsto
remonto reikmėms.   Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą būsto remonto tema
„Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko kovo 15–22
dienomis. Visoje šalyje buvo apklausta 1011 respondentų.