21 proc. lietuvių palaikytų NT mokesčio įvedimą

32 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad veiksmingiausias būdas didinant valstybės biudžeto pajamas būtų akcizų mažinimas, 26 proc. pritartų progresiniams mokesčiams, 21 proc. – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimui, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Profesorius Aleksandras Vasiliauskas tvirtina apskritai nepritariantis mokesčių keitimui ekonominės krizės metu. Jo manymu, vertingiau būtų sumažinti biudžeto išlaidas arba finansuoti didesnį jo deficitą. Daugumai apklaustų lietuvių nepatinka dabartinė Vyriausybės mokesčių politika, o ekonomikos atsigavimo laukiama ne anksčiau kaip 2011 m. Tyrimo duomenimis, mažiausiai populiarios priemonės – automobilių apmokestinimas, fizinių asmenų pajamų mokesčio didinimas bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas. Jaunimas – optimistiškesnis Apklausa rodo, kad akcizų mažinimo idėją dažniau palaiko 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, didesnių pajamų atstovai. Progresiniams mokesčiams dažniau pritartų moterys, mažiausių ir vidutinių pajamų atstovai, kaimo gyventojai. NT mokestį, kaip galimybę papildyti biudžetą, dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių bei aukštesnių pajamų atstovai. Absoliuti dauguma apklaustų lietuvių – 84 proc. – nurodė, kad jų netenkina dabartinės Vyriausybės mokesčių politika Didžioji grupė – 43 proc. – apklaustųjų šalies ekonomikos atsigavimo tikisi 2011-2012 metais. Kas dešimtas gyventojas mano, kad ekonomika ims kilti jau ateinančiais metais. Greitesnio ekonomikos atsigavimo tikisi jauniausio amžiaus (iki 25 m.) respondentai, didmiesčių gyventojai. Kokios priemonės, Jūsų nuomone, būtų tinkamiausios siekiant padidinti biudžeto pajamas? (proc.) Per krizę mokesčių nereikėjo liesti Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, profesorius Aleksandras Vasiliauskas DELFI sakė nepritariantis mokesčių keitimui krizės metu. „Net makroekonomikos vadovėliuose rekomenduojama geriau krizinėje situacijoje turėti biudžetą su didesniu deficitu nei keisti mokesčius. Nes krizės metu išdarkai mokesčių sistemą, ji nebesutampa su logika, ją reikės keisti. Geriau jau biudžeto išlaidas mažinti nei mokesčius darkyti“, – kalbėjo A. Vasiliauskas. Jis nepritartų idėjai dabar mažinti akcizus, įvesti NT mokestį ar didinti PVM. „Kiekvienas mokestis turi būti įvedamas savo laiku. Dabar jeigu pamėginsime apmokestinti NT, žinoma, jeigu žiūrėtume visiškai teoriškai, taip, toks mokestis yra ir jo reikėtų. Bet tą mokestį įvedus krizės metu, žmonės gali atsidurti sudėtingoje situacijoje, pavyzdžiui, turi namą, kurį apmokestins, o tu dar prarandi darbą. Galbūt nereikėjo didinti akcizų, bet dabar aš jų nemažinčiau. Iš kur tam biudžetui imti įplaukų?“ – dėstė profesorius. PVM, jo manymu, ir taip yra pakankamai didelis. DELFI primena, kad nuo sausio PVM yra 1 proc. didesnis nei pernai – 19 proc. Ar Jus tenkina dabartinės Vyriausybės mokesčių politika? (proc.) Iš visų praėjusių metų pabaigoje Vyriausybės priimti sprendimų dėl mokesčių A. Vasiliauskas palaiko PVM lengvatų naikinimą, nes jos esą „iškraipo rinką ir mokesčių sistemą“. DELFI primena, kad šalies biudžete skylė vis labiau plečiasi. Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad nesiimant jokių priemonių, valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos pajamas gali viršyti 7 proc. Kada tikitės šalies ekonomikos atsigavimo?(proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 23 – 30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. 32 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad veiksmingiausias būdas didinant valstybės biudžeto pajamas būtų akcizų mažinimas, 26 proc. pritartų progresiniams mokesčiams, 21 proc. – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimui, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Profesorius Aleksandras Vasiliauskas tvirtina apskritai nepritariantis mokesčių keitimui ekonominės krizės metu. Jo manymu, vertingiau būtų sumažinti biudžeto išlaidas arba finansuoti didesnį jo deficitą. Daugumai apklaustų lietuvių nepatinka dabartinė Vyriausybės mokesčių politika, o ekonomikos atsigavimo laukiama ne anksčiau kaip 2011 m. Tyrimo duomenimis, mažiausiai populiarios priemonės – automobilių apmokestinimas, fizinių asmenų pajamų mokesčio didinimas bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas. Jaunimas – optimistiškesnis Apklausa rodo, kad akcizų mažinimo idėją dažniau palaiko 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, didesnių pajamų atstovai. Progresiniams mokesčiams dažniau pritartų moterys, mažiausių ir vidutinių pajamų atstovai, kaimo gyventojai. NT mokestį, kaip galimybę papildyti biudžetą, dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių bei aukštesnių pajamų atstovai. Absoliuti dauguma apklaustų lietuvių – 84 proc. – nurodė, kad jų netenkina dabartinės Vyriausybės mokesčių politika Didžioji grupė – 43 proc. – apklaustųjų šalies ekonomikos atsigavimo tikisi 2011-2012 metais. Kas dešimtas gyventojas mano, kad ekonomika ims kilti jau ateinančiais metais. Greitesnio ekonomikos atsigavimo tikisi jauniausio amžiaus (iki 25 m.) respondentai, didmiesčių gyventojai. Kokios priemonės, Jūsų nuomone, būtų tinkamiausios siekiant padidinti biudžeto pajamas? (proc.) Per krizę mokesčių nereikėjo liesti Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, profesorius Aleksandras Vasiliauskas DELFI sakė nepritariantis mokesčių keitimui krizės metu. „Net makroekonomikos vadovėliuose rekomenduojama geriau krizinėje situacijoje turėti biudžetą su didesniu deficitu nei keisti mokesčius. Nes krizės metu išdarkai mokesčių sistemą, ji nebesutampa su logika, ją reikės keisti. Geriau jau biudžeto išlaidas mažinti nei mokesčius darkyti“, – kalbėjo A. Vasiliauskas. Jis nepritartų idėjai dabar mažinti akcizus, įvesti NT mokestį ar didinti PVM. „Kiekvienas mokestis turi būti įvedamas savo laiku. Dabar jeigu pamėginsime apmokestinti NT, žinoma, jeigu žiūrėtume visiškai teoriškai, taip, toks mokestis yra ir jo reikėtų. Bet tą mokestį įvedus krizės metu, žmonės gali atsidurti sudėtingoje situacijoje, pavyzdžiui, turi namą, kurį apmokestins, o tu dar prarandi darbą. Galbūt nereikėjo didinti akcizų, bet dabar aš jų nemažinčiau. Iš kur tam biudžetui imti įplaukų?“ – dėstė profesorius. PVM, jo manymu, ir taip yra pakankamai didelis. DELFI primena, kad nuo sausio PVM yra 1 proc. didesnis nei pernai – 19 proc. Ar Jus tenkina dabartinės Vyriausybės mokesčių politika? (proc.) Iš visų praėjusių metų pabaigoje Vyriausybės priimti sprendimų dėl mokesčių A. Vasiliauskas palaiko PVM lengvatų naikinimą, nes jos esą „iškraipo rinką ir mokesčių sistemą“. DELFI primena, kad šalies biudžete skylė vis labiau plečiasi. Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad nesiimant jokių priemonių, valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos pajamas gali viršyti 7 proc. Kada tikitės šalies ekonomikos atsigavimo?(proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 23 – 30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.