Be kategorijos

14 proc. lietuvių siūlytų trumpinti motinystės atostogas

Dauguma šalies gyventojų nežino, kaip „Sodra“ galėtų užkamšyti vis platėjančią deficito skylę, tačiau 16 proc. pritartų „Sodros“ įmokų didinimui, 14 proc. – motinystės atostogų trumpinimui, 8 proc. – ligos pašalpų mažinimui, o 7 proc. – pensinio amžiaus vėlinimui, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimu nustatyta, kad 63 proc. apklaustųjų nežino, kaip būtų galima sumažinti „Sodros“ deficitą. Tačiau tarp paminėtų galimų sprendimo būdų žmonėms patraukliausi pasirodė įmokų didinimas ir motinystės atostogų trumpinimas. Šiuo metu mokamos motinystės (tėvystės) atostogos trunka dvejus metus. „Sodros“ tarifas šiuo metu yra 34 proc. nuo dirbančiojo atlyginimo, iš kurio 31 proc. moka darbdavys. Tyrimą atlikusios bendrovės duomenimis, „Sodros“ įmokų didinimui dažniau pritartų vyresnio amžiaus respondentai, darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai. Už motinystės atostogų sutrumpinimą dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, vyresnio amžiaus tyrimo dalyviai. Pensinio amžiau nukėlimui dažniau pritaria jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Socialinių mokslų daktaras Audrius Bitinas DELFI sako, kad dalies apklausos dalyvių pritarimas motinystės atostogų trumpinimui rodo, kad žmonės nori kuo greičiau grįžti į darbo rinką, todėl valstybė turi sudaryti kuo palankesnes galimybes derinti šeimą ir karjerą. „Tokios motinystės (tėvystės) atostogos, kokios yra Lietuvoje, iš tiesų yra pernelyg ilgos. Žmonės tai supranta, be to, tikisi, kad kitas suaugęs šeimos narys sugebės uždirbti pakankamą pinigų sumą, kad išlaikytų šeimą. Tai gera tendencija, rodanti, kad žmonės siekia kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Valstybė privalo sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms, auginantiems vaikus, dirbti nuotolinį darbą, dalinį darbą, supaprastinti darbo teisės reglamentavimą, susijusį su darbo laiko apskaita ir kuo labiau suderinti karjeros ir vaikų auginimo galimybes“, – sakė jis. Daugumos respondentų atsakymas, kad jie nežino, kaip būtų galima užkamšyti „Sodros“ skyles, pašnekovo nuomone, yra pastarojo dešimtmečio socialinės politikos rezultatas. „Sprendimai buvo priimami ne pagal ekonominius skaičiavimus ar pagal patvirtintą strategiją, bet priklausomai nuo politinės valios. Žmonės visiškai nebetiki socialinės apsaugos sistemos ateitimi, nesidomi ja ir nenori dalyvauti jos valdyme. Galima pritarti išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai, kad socialinės apsaugos sistema privalo būti peržiūrėta iš esmės, o ne kaitaliojant kai kuriuos jos elementus“, – kalbėjo socialinių mokslų daktaras. Kaip, Jūsų nuomone, geriausia būtų mažinti Sodros deficitą? (proc.) galimi keli atsakymai, todėl atsakymų suma viršija 100 proc. DELFI primena, kad gegužės pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad „Sodros“ situacija yra išties sudėtinga ir toliau mažėjant įplaukoms gali kilti problemų mokant pensijas ir kitas socialines išmokas. SADM skaičiavimu, „Sodros“ pajamoms įtaką daro sunkmečiu mažėjančios darbų apimtys, darbuotojų skaičius, smunkantis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos. Kartu įtakos esą turi ir vis daugiau bankrutuojančių bendrovių, daugėja nelegalaus darbo atvejų, atlyginimų „vokeliuose“. Per sausio-gegužės mėnesius „Sodra“ gavo 4,923 mlrd. Lt, o išlaido – 5,782 mlrd. Lt arba 859 mln. Lt daugiau nei surinko. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko šių metų gegužės 22 -28 d. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuoTyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Rezultatų paklaida – 3,1 proc. Dauguma šalies gyventojų nežino, kaip „Sodra“ galėtų užkamšyti vis platėjančią deficito skylę, tačiau 16 proc. pritartų „Sodros“ įmokų didinimui, 14 proc. – motinystės atostogų trumpinimui, 8 proc. – ligos pašalpų mažinimui, o 7 proc. – pensinio amžiaus vėlinimui, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimu nustatyta, kad 63 proc. apklaustųjų nežino, kaip būtų galima sumažinti „Sodros“ deficitą. Tačiau tarp paminėtų galimų sprendimo būdų žmonėms patraukliausi pasirodė įmokų didinimas ir motinystės atostogų trumpinimas. Šiuo metu mokamos motinystės (tėvystės) atostogos trunka dvejus metus. „Sodros“ tarifas šiuo metu yra 34 proc. nuo dirbančiojo atlyginimo, iš kurio 31 proc. moka darbdavys. Tyrimą atlikusios bendrovės duomenimis, „Sodros“ įmokų didinimui dažniau pritartų vyresnio amžiaus respondentai, darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai. Už motinystės atostogų sutrumpinimą dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, vyresnio amžiaus tyrimo dalyviai. Pensinio amžiau nukėlimui dažniau pritaria jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Socialinių mokslų daktaras Audrius Bitinas DELFI sako, kad dalies apklausos dalyvių pritarimas motinystės atostogų trumpinimui rodo, kad žmonės nori kuo greičiau grįžti į darbo rinką, todėl valstybė turi sudaryti kuo palankesnes galimybes derinti šeimą ir karjerą. „Tokios motinystės (tėvystės) atostogos, kokios yra Lietuvoje, iš tiesų yra pernelyg ilgos. Žmonės tai supranta, be to, tikisi, kad kitas suaugęs šeimos narys sugebės uždirbti pakankamą pinigų sumą, kad išlaikytų šeimą. Tai gera tendencija, rodanti, kad žmonės siekia kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Valstybė privalo sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms, auginantiems vaikus, dirbti nuotolinį darbą, dalinį darbą, supaprastinti darbo teisės reglamentavimą, susijusį su darbo laiko apskaita ir kuo labiau suderinti karjeros ir vaikų auginimo galimybes“, – sakė jis. Daugumos respondentų atsakymas, kad jie nežino, kaip būtų galima užkamšyti „Sodros“ skyles, pašnekovo nuomone, yra pastarojo dešimtmečio socialinės politikos rezultatas. „Sprendimai buvo priimami ne pagal ekonominius skaičiavimus ar pagal patvirtintą strategiją, bet priklausomai nuo politinės valios. Žmonės visiškai nebetiki socialinės apsaugos sistemos ateitimi, nesidomi ja ir nenori dalyvauti jos valdyme. Galima pritarti išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai, kad socialinės apsaugos sistema privalo būti peržiūrėta iš esmės, o ne kaitaliojant kai kuriuos jos elementus“, – kalbėjo socialinių mokslų daktaras. Kaip, Jūsų nuomone, geriausia būtų mažinti Sodros deficitą? (proc.) galimi keli atsakymai, todėl atsakymų suma viršija 100 proc. DELFI primena, kad gegužės pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad „Sodros“ situacija yra išties sudėtinga ir toliau mažėjant įplaukoms gali kilti problemų mokant pensijas ir kitas socialines išmokas. SADM skaičiavimu, „Sodros“ pajamoms įtaką daro sunkmečiu mažėjančios darbų apimtys, darbuotojų skaičius, smunkantis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos. Kartu įtakos esą turi ir vis daugiau bankrutuojančių bendrovių, daugėja nelegalaus darbo atvejų, atlyginimų „vokeliuose“. Per sausio-gegužės mėnesius „Sodra“ gavo 4,923 mlrd. Lt, o išlaido – 5,782 mlrd. Lt arba 859 mln. Lt daugiau nei surinko. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko šių metų gegužės 22 -28 d. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuoTyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Rezultatų paklaida – 3,1 proc.