Vyriausybės gerbėjų 10,7 proc., auga pasitikėjimas I.Degutiene

Apie penktadalį gyventojų norėtų, kad dabartinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių pakeistų jo partijos kolegė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, o Vyriausybės veikla apskritai patenkinti tik dešimtadalis Lietuvos žmonių. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė pastebi, kad Lietuvoje nepasitikėjimas Vyriausybe ir jos veikla nebūtinai reiškia konkretaus ministrų kabineto neveiklumą, nes lietuviai valdžia nepasitiki tiesiog „chroniškai“ ir „neracionaliai“. Tuo tarpu I. Degutienės populiarumą politologė linkusi aiškinti A. Kubiliui antipodišku politikės įvaizdžiu. „Aukščiausios reikšmės valstybės reikalus ji aiškina kaip kaimynė, atėjusi pasiskolinti pieno, miltų ar druskos. Lietuviai pasijaučia saugūs. Ypač palyginus su A. Kubiliumi, kurio retorika kur kas aštresnė, griežtesnė: atrodo, kad jam trūktų kantrybės aiškinti, ką jo Vyriausybė daro gero – neva „negi ir taip neaišku?“ – DELFI teigė M. Vidūnaitė. Vyriausybės veikla nepatenkinta didžioji visuomenės dalis Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, gegužės mėnesį teigiamai dabartinės Vyriausybės veiklą vertina tik 0,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, greičiau teigiamai – 9,9 proc. Tuo metu vertinančiųjų neigiamai arba greičiau neigiamai yra devynis kartus daugiau: neigiamai A. Kubiliaus kabineto darbą vertina 33,3 proc. žmonių, greičiu neigiamai – 52,1 proc. Dar 3,9 proc. gyventojų savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė – nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė į klausimą. Tačiau politologė M. Vidūnaitė teigia, kad toks milžiniškas visuomenės nepasitikėjimas Vyriausybės darbais dar nerodo, kad esamas ministrų kabinetas iš tiesų dirba labai prastai. Pasak jos, lietuviai tiesiog chroniškai nepasitiki valdžia, kad ir kas ją būtų suformavęs – konservatoriai, socialdemokratai ar liberalai. „Esu labai atidžiai peržiūrėjusi visuomenės nuomonės apklausas dėl pasitikėjimo vyriausybe daugiau nei dešimties metų laikotarpyje. Lietuviai turi tiesiog bendrą chronišką ir neracionalų nepasitikėjimą valdžia bei yra vieni iš pirmaujančių Europos Sąjungoje“, – teigė politologė. Jos nuomone, Lietuvai pereinant iš centralizuotos ekonomikos į rinkos žmonės lyg ir suvokė, kad viskuo turi rūpintis patys, tačiau mūsų šalyje dar nesusiformavo racionalūs piliečio lūkesčiai valstybės atžvilgiu – gyventojams dar nėra aišku, ką privalo daryti valstybė, o ką – pilietis. Dėl šios priežasties, anot M. Vidūnaitės, daugelis žmonių numoja ranka į valdžios pastangas ir ja nepasitiki. „Todėl tai, kad dabartinės Vyriausybės veikla yra vertinama negatyviai, yra nebūtinai pačios Vyriausybės kaltė. Nepaisant visų jos klaidų, kovojant su ekonomine krize, nepaisant konservatorių ultrakonservatyvumo, susijusio su žmogaus teisėmis, moterų ir gėjų teisių nepaisymu, Vyriausybė dirba pakankamai gerai ir skaidriai. Tas nepasitikėjimas – daugiau bendras, istoriškai susiformavęs visuomenės bruožas, kurį išgydys laikas ir pačios visuomenės emancipacija“, – svarstė M. Vidūnaitė. Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.)                                           Gegužė2010/ Balandis 2010  Ūgtelėjo I.Degutienės populiarumas Nepaisant gyventojų akimis regimo Vyriausybės nepatikimumo, dabartinio ministro pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio A. Kubiliaus populiarumas beveik nemenkėja, nors išlieka tikrai žemas. Kad jis geriausiai tinka eiti premjero pareigas gegužę manė tik 4,9 proc. gyventojų, balandį – taip manančių buvo 5,5 proc. Tuo metu vienos konservatorių-krikdemų lyderių, Seimo pirmininkės I. Degutienės gerbėjų ratas per mėnesį padidėjo. Balandį jos tinkamumą užimti ministrė pirmininkės pareigas įvertino 15,5 proc. Lietuvos gyventojų, o gegužę – 19,7 proc. Be I. Degutienės, dalis žmonių premjero pareigas patikėtų socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui (11,5 proc.), Darbo partijos pirmininkui, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui (8 proc.), SEB banko prezidento patarėjui Gitanui Nuasėdai (6 proc.), kuris, beje, laikomas vienas iš šalį sukrėtusios mokesčių pertvarkos autorių. Toliau pagal tinkamumą eiti premjero pareigas rikiuojasi pats A. Kubilius (4,9 proc.) bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas (4,9 proc.), tos pačios partijos frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis (4,8 proc.), Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis (2,9 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,7 proc.), buvęs liberalcentristų vedlys Artūras Zuokas (2,5 proc.). Beje, buvęs premjeras, socialdemokratas Gediminas Kirkilas, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, daugelis A. Kubiliaus kabineto ministrų tinkamais premjerais, gyventojų akimis, nelaikomi, nes surinko mažiau nei 1 proc. balsų. Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.)                             TOP 10 Gegužė2010/ Balandis 2010/ Pokytis  M.Vidūnaitė: I.Degutienė – kaip kaimynė Seimo pirmininkės I. Degutienės populiarumą politologė M. Vidūnaitė aiškina antipodiniu šios politikės įvaizdžiu A. Kubiliui – pastarasis dažnai kaltinamas arogancija, nesupratingumu, tuo tarpu I. Degutienė, pasak politologės, panaši į kaimynę, atėjusią pasiskolinti druskos, arba visažinę namų šeimininkę. „Kodėl lietuviams ji taip imponuoja? Ji greičiausiai reprezentuoja besirūpinančią „namų šeimininkę”, kuri neva viską sutvarkys ir viskas bus „just ok”. Šiuo atveju ji reprezentuoja patriarchalinį Lietuvos visuomenės modelį, kuris dar toks gajus. Be to, nemažai žmonių mėgsta tiesiog stebėtinai neintelektualią retoriką. Greičiausiai tai netgi ne viešieji ryšiai, o tiesiog jos kalbėjimo maniera – aukščiausios reikšmės valstybės reikalus ji aiškina kaip kaimynė, atėjusi pasiskolinti pieno, miltų ar druskos“, – teigė mokslininkė. „Lietuviai pasijaučia saugūs. Ypač palyginus su A. Kubiliumi, kurio retorika kur kas aštresnė, griežtesnė: atrodo, kad jam trūktų kantrybės aiškinti, ką jo vyriausybė daro gero – neva „negi ir taip neaišku?“- pridūrė M. Vidūnaitė, pažymėjusi, kad Seimo pirmininkė, kaip politikė, yra labai pragmatiška ir gudri. Faktą, kad gyventojams masiškai nepasitikint Vyriausybės veikla, A. Kubiliaus populiarumas menksta pamažu ir prilygsta tokio valdžia beveik nesusitepusio politiko, kaip R. Paksas, populiarumui, M. Vidūnaitė aiškina gyventojų supratimu, jog, šalia klaidų, buvo padaryta ir realių darbų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų gegužės 17 – 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Siekiant kuo objektyvesnio tyrimų rezultato, potencialių kandidatų į premjerus sąrašas sudarytas laikantis aiškaus kandidatų atrankos principo, įtraukiant visų parlamentinių politinių partijų lyderius, visus dabartinio ministrų kabineto narius bei visus europarlamentarus. Sąraše paliktos ir kitos, ankstesniuose tyrimuose dažniau įvardintos pavardės.  Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Apie penktadalį gyventojų norėtų, kad dabartinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių pakeistų jo partijos kolegė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, o Vyriausybės veikla apskritai patenkinti tik dešimtadalis Lietuvos žmonių. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų apklausą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Morta Vidūnaitė pastebi, kad Lietuvoje nepasitikėjimas Vyriausybe ir jos veikla nebūtinai reiškia konkretaus ministrų kabineto neveiklumą, nes lietuviai valdžia nepasitiki tiesiog „chroniškai“ ir „neracionaliai“. Tuo tarpu I. Degutienės populiarumą politologė linkusi aiškinti A. Kubiliui antipodišku politikės įvaizdžiu. „Aukščiausios reikšmės valstybės reikalus ji aiškina kaip kaimynė, atėjusi pasiskolinti pieno, miltų ar druskos. Lietuviai pasijaučia saugūs. Ypač palyginus su A. Kubiliumi, kurio retorika kur kas aštresnė, griežtesnė: atrodo, kad jam trūktų kantrybės aiškinti, ką jo Vyriausybė daro gero – neva „negi ir taip neaišku?“ – DELFI teigė M. Vidūnaitė. Vyriausybės veikla nepatenkinta didžioji visuomenės dalis Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, gegužės mėnesį teigiamai dabartinės Vyriausybės veiklą vertina tik 0,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, greičiau teigiamai – 9,9 proc. Tuo metu vertinančiųjų neigiamai arba greičiau neigiamai yra devynis kartus daugiau: neigiamai A. Kubiliaus kabineto darbą vertina 33,3 proc. žmonių, greičiu neigiamai – 52,1 proc. Dar 3,9 proc. gyventojų savo nuomonės šiuo klausimu nepateikė – nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė į klausimą. Tačiau politologė M. Vidūnaitė teigia, kad toks milžiniškas visuomenės nepasitikėjimas Vyriausybės darbais dar nerodo, kad esamas ministrų kabinetas iš tiesų dirba labai prastai. Pasak jos, lietuviai tiesiog chroniškai nepasitiki valdžia, kad ir kas ją būtų suformavęs – konservatoriai, socialdemokratai ar liberalai. „Esu labai atidžiai peržiūrėjusi visuomenės nuomonės apklausas dėl pasitikėjimo vyriausybe daugiau nei dešimties metų laikotarpyje. Lietuviai turi tiesiog bendrą chronišką ir neracionalų nepasitikėjimą valdžia bei yra vieni iš pirmaujančių Europos Sąjungoje“, – teigė politologė. Jos nuomone, Lietuvai pereinant iš centralizuotos ekonomikos į rinkos žmonės lyg ir suvokė, kad viskuo turi rūpintis patys, tačiau mūsų šalyje dar nesusiformavo racionalūs piliečio lūkesčiai valstybės atžvilgiu – gyventojams dar nėra aišku, ką privalo daryti valstybė, o ką – pilietis. Dėl šios priežasties, anot M. Vidūnaitės, daugelis žmonių numoja ranka į valdžios pastangas ir ja nepasitiki. „Todėl tai, kad dabartinės Vyriausybės veikla yra vertinama negatyviai, yra nebūtinai pačios Vyriausybės kaltė. Nepaisant visų jos klaidų, kovojant su ekonomine krize, nepaisant konservatorių ultrakonservatyvumo, susijusio su žmogaus teisėmis, moterų ir gėjų teisių nepaisymu, Vyriausybė dirba pakankamai gerai ir skaidriai. Tas nepasitikėjimas – daugiau bendras, istoriškai susiformavęs visuomenės bruožas, kurį išgydys laikas ir pačios visuomenės emancipacija“, – svarstė M. Vidūnaitė. Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.)                                           Gegužė2010/ Balandis 2010  Ūgtelėjo I.Degutienės populiarumas Nepaisant gyventojų akimis regimo Vyriausybės nepatikimumo, dabartinio ministro pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio A. Kubiliaus populiarumas beveik nemenkėja, nors išlieka tikrai žemas. Kad jis geriausiai tinka eiti premjero pareigas gegužę manė tik 4,9 proc. gyventojų, balandį – taip manančių buvo 5,5 proc. Tuo metu vienos konservatorių-krikdemų lyderių, Seimo pirmininkės I. Degutienės gerbėjų ratas per mėnesį padidėjo. Balandį jos tinkamumą užimti ministrė pirmininkės pareigas įvertino 15,5 proc. Lietuvos gyventojų, o gegužę – 19,7 proc. Be I. Degutienės, dalis žmonių premjero pareigas patikėtų socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui (11,5 proc.), Darbo partijos pirmininkui, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui (8 proc.), SEB banko prezidento patarėjui Gitanui Nuasėdai (6 proc.), kuris, beje, laikomas vienas iš šalį sukrėtusios mokesčių pertvarkos autorių. Toliau pagal tinkamumą eiti premjero pareigas rikiuojasi pats A. Kubilius (4,9 proc.) bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas (4,9 proc.), tos pačios partijos frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis (4,8 proc.), Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis (2,9 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,7 proc.), buvęs liberalcentristų vedlys Artūras Zuokas (2,5 proc.). Beje, buvęs premjeras, socialdemokratas Gediminas Kirkilas, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas, daugelis A. Kubiliaus kabineto ministrų tinkamais premjerais, gyventojų akimis, nelaikomi, nes surinko mažiau nei 1 proc. balsų. Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.)                             TOP 10 Gegužė2010/ Balandis 2010/ Pokytis  M.Vidūnaitė: I.Degutienė – kaip kaimynė Seimo pirmininkės I. Degutienės populiarumą politologė M. Vidūnaitė aiškina antipodiniu šios politikės įvaizdžiu A. Kubiliui – pastarasis dažnai kaltinamas arogancija, nesupratingumu, tuo tarpu I. Degutienė, pasak politologės, panaši į kaimynę, atėjusią pasiskolinti druskos, arba visažinę namų šeimininkę. „Kodėl lietuviams ji taip imponuoja? Ji greičiausiai reprezentuoja besirūpinančią „namų šeimininkę”, kuri neva viską sutvarkys ir viskas bus „just ok”. Šiuo atveju ji reprezentuoja patriarchalinį Lietuvos visuomenės modelį, kuris dar toks gajus. Be to, nemažai žmonių mėgsta tiesiog stebėtinai neintelektualią retoriką. Greičiausiai tai netgi ne viešieji ryšiai, o tiesiog jos kalbėjimo maniera – aukščiausios reikšmės valstybės reikalus ji aiškina kaip kaimynė, atėjusi pasiskolinti pieno, miltų ar druskos“, – teigė mokslininkė. „Lietuviai pasijaučia saugūs. Ypač palyginus su A. Kubiliumi, kurio retorika kur kas aštresnė, griežtesnė: atrodo, kad jam trūktų kantrybės aiškinti, ką jo vyriausybė daro gero – neva „negi ir taip neaišku?“- pridūrė M. Vidūnaitė, pažymėjusi, kad Seimo pirmininkė, kaip politikė, yra labai pragmatiška ir gudri. Faktą, kad gyventojams masiškai nepasitikint Vyriausybės veikla, A. Kubiliaus populiarumas menksta pamažu ir prilygsta tokio valdžia beveik nesusitepusio politiko, kaip R. Paksas, populiarumui, M. Vidūnaitė aiškina gyventojų supratimu, jog, šalia klaidų, buvo padaryta ir realių darbų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų gegužės 17 – 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Siekiant kuo objektyvesnio tyrimų rezultato, potencialių kandidatų į premjerus sąrašas sudarytas laikantis aiškaus kandidatų atrankos principo, įtraukiant visų parlamentinių politinių partijų lyderius, visus dabartinio ministrų kabineto narius bei visus europarlamentarus. Sąraše paliktos ir kitos, ankstesniuose tyrimuose dažniau įvardintos pavardės.  Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!