Vilniaus mero populiarumo priežastys

2013-12-30   Galbūt jį kritikuoja, galbūt – nekenčia, bet jis vis tiek –
geriausias. „Vilniaus dienos” užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa
parodė, kad Artūrą Zuoką didmiesčių gyventojai laiko geriausiu meru.   Beveik be konkurencijos Į klausimą „Kas, jūsų nuomone, yra geriausias Lietuvoje miesto
meras?” net 19 proc. respondentų atsakė, kad tai Vilniaus vadovas
A.Zuokas. Artimiausias konkurentas – Druskininkų meras Ričardas
Malinauskas, jis surinko 11 proc. Trečioje vietoje liko Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas (7 proc.), o Kauno meras Andrius Kupčinskas – ketvirtas (5 proc.). Įdomu ir tai, jog A.Zuoką kaip geriausią merą dažniausiai įvardijo vidutines pajamas gaunantys jauni, 26–35 metų, gyventojai.   Vilniečiai optimistiškesni Beje, patys vilniečiai yra gerokai optimistiškesni, turint omenyje
visas apklausos formuluotes. Pavyzdžiui, jie kur kas geriau vertina
A.Zuoko veiklą nei likusių Lietuvos didmiesčių gyventojai: Lietuvoje
gerai ir labai gerai mero veiklą vertina 30 proc. respondentų, Vilniuje –
net 38 proc. Ši auditorija vėlgi – jauni žmonės, iki 35 metų. Blogai ir labai blogai Lietuvoje mero veiklą vertino 20 proc., o pačioje sostinėje – vos 12 proc. žmonių. Kur kas didesnis optimizmas dėl to, į kurią pusę krypsta gyvenimas
Vilniuje. Sostinės permainas teigiamai vertina 41 proc. visos Lietuvos
gyventojų, o taip manančių vilniečių yra net 45 proc. (neigiamai
Vilniaus permainas tiek mieste, tiek Lietuvoje vertina 15 proc.
respondentų). Apie kitus miestus lietuviai yra kuklesnės nuomonės – tai, kad
situacija jų mieste krypsta į gerąją pusę, drįso pripažinti 29 proc.
respondentų visoje Lietuvoje. Toks pat klausimas apie visą šalį
atskleidė dar didesnį pesimizmą – 27 proc. manė, kad situacija Lietuvoje
gerėja, o 20 proc. – kad blogėja, vilniečių balsai – atitinkamai 34 ir
12 proc. „Vilniaus dienos” užsakymu „Spinter tyrimai” apklausą atliko šių metų
lapkričio 18–gruodžio 6 d. Per tyrimą buvo apklausti 1006 respondentai
(18–75 metų). Vilniaus mieste atlikta papildoma apklausa, iš viso
apklaustas 501 gyventojas.   Vertina kaip asmenybę „Spinter tyrimų” vadovas Ignas Zokas sako, jog kontroversiškų
asmenybių populiarumą nulemia ir tai, kad jos paprasčiausiai yra
matomos. „Tos asmenybės gal ir yra kontroversiškos, bet jos yra matomos. Jos
sulaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų. Tačiau jos yra matomos.
Kitus būna sunkiau vertinti, nes jų žinomumas mažas. Vėlgi, visų
žmonių, kurie veikia viešojoje erdvėje, vertinimai būna kontroversiški.
Imkime bet kurį politiką. Vieni jį myli, o kiti nemyli. Čia ir yra visas
demokratijos žaidimo grožis”, – teigė jis. Pasak apklausą atlikusios įmonės vadovo, žmonės nebūtinai tapatina
instituciją ir jos vadovą. Todėl net jeigu savivaldybės veikla būtų
vertinama kritiškai, tai dar nereikštų, jog kritiškai vertinamas ir
meras. „Čia jau labiau klausimas politologams, bet gal nereikėtų vadovo
tiesiogiai sieti su institucija. Galima paminėti tokius fenomenus kaip
Vytautas Grigaravičius (buvęs generalinis policijos komisaras – red.
past.) ar Irena Degutienė (buvusi Seimo pirmininkė – red. past.), kurie
buvo vertinami labai gerai, o jų vadovaujamos institucijos – labai
blogai. Ryškesni politikai visų pirma vertinami kaip asmenybės.
Daugiausia sprendimų daroma tuo emociniu „myliu–nemyliu” pagrindu. Tik
tada atsižvelgiama į daromus darbus. Čia jau reikėtų išsamesnės
analizės. Juk mero A.Zuoko darbai – tai ne tik skolos. Mąstant apie
vieną ar kitą politiką pirmiausiai mąstoma apie jo dabartinę laikyseną,
darbus. Jie labiausiai matomi ir įsimenami”, – analizavo I.Zokas.   Charizma padeda atsitiesti A.Zuoko populiarumo nemenkina ir jam lipdomi skandalai. Vienu metu
išstumtas iš Liberalų ir centro sąjungos ir, regis, nustumtas į
politinio pasaulio pakraščius, jis sugebėjo atsitiesti ir su judėjimu
„Taip” gauti daugiausia vietų Vilniaus taryboje bei vėl tapti sostinės
meru. Pasak I.Zoko, tai rodo didelį šio politiko sugebėjimą patraukti
žmones savo pusėn. „Daugelis politikų turėjo didesnių ar mažesnių istorijų, susijusių su
jų vardais. Tačiau čia ir pasireiškia politiko gebėjimas savo veikla,
darbais, įvaizdžiu bei charizma patraukti žmones ar jų nepatraukti. Yra
politikų, kurie, analitikų vertinimu, padaro daug gerų darbų Lietuvai,
bet jų reitingai niekada nebūna dideli. Šiuo atveju susideda keletas
dalykų: veikla, tai, kaip jis sugeba tą veiklą pateikti, ir jo charizma.
Vertinant kiekvieną politiką tos dozės nevienodos. Kartais labiau
vertinami darbai, kartais chrarizma”, – teigė „Spinter tyrimų” vadovas.   Andrius Užkalnis, apžvalgininkas: Tikriausiai gyvenime daugiausia pasiekia ne tie žmonės, kurie viską
daro teisingai, o tie, kurie visko daro labai daug ir po nesėkmių
greitai atsitiesia bei bando kitus dalykus. Jeigu mes pagalvosim apie
tai, kodėl A.Zuokas yra populiarus, tai, ko gero, prisiminsime daugelį
dalykų: parkavimo sutvarkymą, neeilinį skaičių renginių ir projektų,
kuriais gali džiaugtis vilniečiai ir kuriais negali džiaugtis nei
kauniečiai, nei klaipėdiečiai, nei šiauliečiai. Kartais atrodo, kad jam
nėra žodžio „neįmanoma”. Jis lyg ir tyčia neklauso patarimų, kurie,
atrodytų, padiktuoti sveiko proto. Man iki šiol atrodo, kad „Air
Lituanicos” projektas yra teigiama idėja, nors tai visų mūsų, vilniečių,
pinigai ir yra daug kitų dalykų, kuriems būtų galima išleisti pinigus.
Sėkmingas vadovas vienu metu veikia daugeliu lygmenų, ir man atrodo, kad
A. Zuokas tai sugeba. Jeigu mes pagalvosime apie sėkmingiausius pasaulio merus, pamatysime,
kad jie beveik visada būna kontroversiškos figūros. Beveik visi, kurie
savo mieste daug ką pakeitė, pvz., Rudolphas Guliani Niujorke, Borisas
Johnsonas Londone, Antanas Mockus Bogotoje, – jie kartais vaikščiojo
ties įstatymo riba. Greičiausiai todėl, kad jeigu meras yra tik atsargus
ir žiūri, tik kaip nepažeisti įstatymų, apsaugoti savo nugarą bei likti
visiškai tvarkingam, toks meras dažniausiai nieko nepasiekia. Sunku
sugalvoti, kaip meras galėtų vienu metu būti ir nekontroversiškas, ir
daug pasiekiantis. Taip yra todėl, kad miestas baisiai sudėtingas
organizmas ir bet kurią vietą pajudinus bei ką nors pagerinus kas nors
kam nors ir pablogėja. Tas municipalinis ūkis turi tokią savybę. Man
atrodo, tokiame žaidime laimi tas, kuris nebijo judinti net ir
rizikuodamas nusibalnoti kelius. Kalbant apie svajones – dideli projektai ir kyla iš svajonių, iš
vizijos, kurios vidutinis miesto gyventojas, deja, neturi. Jeigu
pradėtume balsuoti, ko čia mums dabar reikia, aš labai abejoju, kad bent
vienam procentui vilniečių ateitų į galvą mintis plėtoti aplinkkelius.
Aš labai abejoju, ar daug žmonių pagalvotų apie tai. Abejoju ir ar
daugelis pagalvotų apie daug kitų dalykų. Gal ir skambus palyginimas,
bet tai šiek tiek primena tai, ką savo laiku pasiekė bendrovė „Apple”.
Jeigu jie būtų organizavę komitetą arba, dar geriau, vartotojų nuomonių
apklausą ir visi būtų pradėję balsuoti, ko žmonėms reikia, aš jums
garantuoju, kad šiandien nebūtų nei „iPado”, nei „iPhone’o”. Tiesiog
skirtingiems sprendimų tipams reikalingi skirtingi žmonės. Man atrodo,
kad A.Zuoko charakterio tipas labai pritinka būtent dideliam miestui
tvarkyti. Mes galime pagalvoti apie kitų miestų merus, kurie tarsi ir
neturi tokio skandalų šleifo, pavyzdžiui, apie Kauno merą A.Kupčinską.
Tačiau ar Kaunas dėl to yra smagesnis miestas? Ar kauniečiai, jei
galėtų, nepasiimtų A.Zuoko į merus? Manau, kad pasiimtų. Kadangi pats
esu kilęs iš Kauno, ten dažnai būnu ir su kauniečiais kalbu. Jie sako,
kad, nepaisydami visų kontroversijų, jie norėtų paturėti A.Zuoką bent
porai metų, kad jis ką nors padarytų ir miestas pagaliau pabustų. Nors
skaidrumo požiūriu Kaunas ir yra toli priekyje.   Arijus Katauskas, viešųjų ryšių agentūros „Nova Media” vadovas:  Vienas dalykas, kuris A.Zuokui suteikia daugiausia galimybių, yra
tas, kad jis labai labai gerai matomas. Apie jokį kitą merą tiek daug
nekalbama. Tai savaime suprantama – tai yra sostinė. Reikia pripažinti
ir tai, kad ponas A.Zuokas visada pasižymėjo sugebėjimu pritraukti
dėmesio. Pamename ir laužomus automobilius, ir kitas akcijas. Be to,
šiais metais, kaip niekad anksčiau, Vilniuje ir aplink jį įvyko daug
stambių bei svarbių dalykų. Turime plačiai nuskambėjusį Bernardinų sodo
atidarymą. Jis sėkmingai tai išnaudojo savo komunikacijai. Tikrai
neatmesčiau ir to, kad teigiama nuomonė apie merą susiklostė ir dėl
naujausių įvykių: aplinkkelių statybos, stipriai išsukta ir oranžinių
dviračių kampanija, kuri tikrai sulaukė didelės sėkmės. Mano nuomone,
įtakos turėjo ir paprasti gamtiniai dalykai. Šiuo metu negirdime apie
dideles šildymo kainas. Tiesiog taip pasisekė. Manau, kad šiuo atveju
didelė sėkmė ir mokėjimas išnaudoti tai, kas vyksta mieste, padėjo
pagerinti savo padėtį. Jeigu tai būtų vykę pernai, o ne šiemet, pernai
Seimo rinkimuose jo partija būtų sulaukusi daugiau sėkmės. O dėl kalbų, kad Vilniaus miestas bankrutuoja… Mes tiesiog čia dar
neturime patirties. Žmonės nežino, kas tai yra, ką tai reiškia, su kuo
tai valgoma. Meras labai puikiai tai atmušė kreipimaisis į teismą,
grasinimais Vyriausybei, kad ši sumokėtų mokesčius, nes Vilnius gauna
per mažai. Manau, kad šioje viešųjų ryšių kovoje meras tiesiog puikiai
pasinaudojo tuo, kas vyko aplink. Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti
dėmesį, kai kalbame apie Vilniaus merą, yra tas, kad jis kaip niekas
kitas sugeba sukeisti neigiamą informaciją su teigiama. Tarkime,
nuskamba koks nors skandalas ir mes galime būti garantuoti, kad tuojau
išlįs kokia idée fixe, kuri bus labai priimtina visuomenei, ir už jos
bus pasislėpta. Taip, meras dažnai vaikšto ašmenimis, bet sykiu negalima
nepripažinti jo gebėjimo išnaudoti visas susidariusias situacijas savo
naudai. 2013-12-30   Galbūt jį kritikuoja, galbūt – nekenčia, bet jis vis tiek –
geriausias. „Vilniaus dienos” užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa
parodė, kad Artūrą Zuoką didmiesčių gyventojai laiko geriausiu meru.   Beveik be konkurencijos Į klausimą „Kas, jūsų nuomone, yra geriausias Lietuvoje miesto
meras?” net 19 proc. respondentų atsakė, kad tai Vilniaus vadovas
A.Zuokas. Artimiausias konkurentas – Druskininkų meras Ričardas
Malinauskas, jis surinko 11 proc. Trečioje vietoje liko Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas (7 proc.), o Kauno meras Andrius Kupčinskas – ketvirtas (5 proc.). Įdomu ir tai, jog A.Zuoką kaip geriausią merą dažniausiai įvardijo vidutines pajamas gaunantys jauni, 26–35 metų, gyventojai.   Vilniečiai optimistiškesni Beje, patys vilniečiai yra gerokai optimistiškesni, turint omenyje
visas apklausos formuluotes. Pavyzdžiui, jie kur kas geriau vertina
A.Zuoko veiklą nei likusių Lietuvos didmiesčių gyventojai: Lietuvoje
gerai ir labai gerai mero veiklą vertina 30 proc. respondentų, Vilniuje –
net 38 proc. Ši auditorija vėlgi – jauni žmonės, iki 35 metų. Blogai ir labai blogai Lietuvoje mero veiklą vertino 20 proc., o pačioje sostinėje – vos 12 proc. žmonių. Kur kas didesnis optimizmas dėl to, į kurią pusę krypsta gyvenimas
Vilniuje. Sostinės permainas teigiamai vertina 41 proc. visos Lietuvos
gyventojų, o taip manančių vilniečių yra net 45 proc. (neigiamai
Vilniaus permainas tiek mieste, tiek Lietuvoje vertina 15 proc.
respondentų). Apie kitus miestus lietuviai yra kuklesnės nuomonės – tai, kad
situacija jų mieste krypsta į gerąją pusę, drįso pripažinti 29 proc.
respondentų visoje Lietuvoje. Toks pat klausimas apie visą šalį
atskleidė dar didesnį pesimizmą – 27 proc. manė, kad situacija Lietuvoje
gerėja, o 20 proc. – kad blogėja, vilniečių balsai – atitinkamai 34 ir
12 proc. „Vilniaus dienos” užsakymu „Spinter tyrimai” apklausą atliko šių metų
lapkričio 18–gruodžio 6 d. Per tyrimą buvo apklausti 1006 respondentai
(18–75 metų). Vilniaus mieste atlikta papildoma apklausa, iš viso
apklaustas 501 gyventojas.   Vertina kaip asmenybę „Spinter tyrimų” vadovas Ignas Zokas sako, jog kontroversiškų
asmenybių populiarumą nulemia ir tai, kad jos paprasčiausiai yra
matomos. „Tos asmenybės gal ir yra kontroversiškos, bet jos yra matomos. Jos
sulaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų. Tačiau jos yra matomos.
Kitus būna sunkiau vertinti, nes jų žinomumas mažas. Vėlgi, visų
žmonių, kurie veikia viešojoje erdvėje, vertinimai būna kontroversiški.
Imkime bet kurį politiką. Vieni jį myli, o kiti nemyli. Čia ir yra visas
demokratijos žaidimo grožis”, – teigė jis. Pasak apklausą atlikusios įmonės vadovo, žmonės nebūtinai tapatina
instituciją ir jos vadovą. Todėl net jeigu savivaldybės veikla būtų
vertinama kritiškai, tai dar nereikštų, jog kritiškai vertinamas ir
meras. „Čia jau labiau klausimas politologams, bet gal nereikėtų vadovo
tiesiogiai sieti su institucija. Galima paminėti tokius fenomenus kaip
Vytautas Grigaravičius (buvęs generalinis policijos komisaras – red.
past.) ar Irena Degutienė (buvusi Seimo pirmininkė – red. past.), kurie
buvo vertinami labai gerai, o jų vadovaujamos institucijos – labai
blogai. Ryškesni politikai visų pirma vertinami kaip asmenybės.
Daugiausia sprendimų daroma tuo emociniu „myliu–nemyliu” pagrindu. Tik
tada atsižvelgiama į daromus darbus. Čia jau reikėtų išsamesnės
analizės. Juk mero A.Zuoko darbai – tai ne tik skolos. Mąstant apie
vieną ar kitą politiką pirmiausiai mąstoma apie jo dabartinę laikyseną,
darbus. Jie labiausiai matomi ir įsimenami”, – analizavo I.Zokas.   Charizma padeda atsitiesti A.Zuoko populiarumo nemenkina ir jam lipdomi skandalai. Vienu metu
išstumtas iš Liberalų ir centro sąjungos ir, regis, nustumtas į
politinio pasaulio pakraščius, jis sugebėjo atsitiesti ir su judėjimu
„Taip” gauti daugiausia vietų Vilniaus taryboje bei vėl tapti sostinės
meru. Pasak I.Zoko, tai rodo didelį šio politiko sugebėjimą patraukti
žmones savo pusėn. „Daugelis politikų turėjo didesnių ar mažesnių istorijų, susijusių su
jų vardais. Tačiau čia ir pasireiškia politiko gebėjimas savo veikla,
darbais, įvaizdžiu bei charizma patraukti žmones ar jų nepatraukti. Yra
politikų, kurie, analitikų vertinimu, padaro daug gerų darbų Lietuvai,
bet jų reitingai niekada nebūna dideli. Šiuo atveju susideda keletas
dalykų: veikla, tai, kaip jis sugeba tą veiklą pateikti, ir jo charizma.
Vertinant kiekvieną politiką tos dozės nevienodos. Kartais labiau
vertinami darbai, kartais chrarizma”, – teigė „Spinter tyrimų” vadovas.   Andrius Užkalnis, apžvalgininkas: Tikriausiai gyvenime daugiausia pasiekia ne tie žmonės, kurie viską
daro teisingai, o tie, kurie visko daro labai daug ir po nesėkmių
greitai atsitiesia bei bando kitus dalykus. Jeigu mes pagalvosim apie
tai, kodėl A.Zuokas yra populiarus, tai, ko gero, prisiminsime daugelį
dalykų: parkavimo sutvarkymą, neeilinį skaičių renginių ir projektų,
kuriais gali džiaugtis vilniečiai ir kuriais negali džiaugtis nei
kauniečiai, nei klaipėdiečiai, nei šiauliečiai. Kartais atrodo, kad jam
nėra žodžio „neįmanoma”. Jis lyg ir tyčia neklauso patarimų, kurie,
atrodytų, padiktuoti sveiko proto. Man iki šiol atrodo, kad „Air
Lituanicos” projektas yra teigiama idėja, nors tai visų mūsų, vilniečių,
pinigai ir yra daug kitų dalykų, kuriems būtų galima išleisti pinigus.
Sėkmingas vadovas vienu metu veikia daugeliu lygmenų, ir man atrodo, kad
A. Zuokas tai sugeba. Jeigu mes pagalvosime apie sėkmingiausius pasaulio merus, pamatysime,
kad jie beveik visada būna kontroversiškos figūros. Beveik visi, kurie
savo mieste daug ką pakeitė, pvz., Rudolphas Guliani Niujorke, Borisas
Johnsonas Londone, Antanas Mockus Bogotoje, – jie kartais vaikščiojo
ties įstatymo riba. Greičiausiai todėl, kad jeigu meras yra tik atsargus
ir žiūri, tik kaip nepažeisti įstatymų, apsaugoti savo nugarą bei likti
visiškai tvarkingam, toks meras dažniausiai nieko nepasiekia. Sunku
sugalvoti, kaip meras galėtų vienu metu būti ir nekontroversiškas, ir
daug pasiekiantis. Taip yra todėl, kad miestas baisiai sudėtingas
organizmas ir bet kurią vietą pajudinus bei ką nors pagerinus kas nors
kam nors ir pablogėja. Tas municipalinis ūkis turi tokią savybę. Man
atrodo, tokiame žaidime laimi tas, kuris nebijo judinti net ir
rizikuodamas nusibalnoti kelius. Kalbant apie svajones – dideli projektai ir kyla iš svajonių, iš
vizijos, kurios vidutinis miesto gyventojas, deja, neturi. Jeigu
pradėtume balsuoti, ko čia mums dabar reikia, aš labai abejoju, kad bent
vienam procentui vilniečių ateitų į galvą mintis plėtoti aplinkkelius.
Aš labai abejoju, ar daug žmonių pagalvotų apie tai. Abejoju ir ar
daugelis pagalvotų apie daug kitų dalykų. Gal ir skambus palyginimas,
bet tai šiek tiek primena tai, ką savo laiku pasiekė bendrovė „Apple”.
Jeigu jie būtų organizavę komitetą arba, dar geriau, vartotojų nuomonių
apklausą ir visi būtų pradėję balsuoti, ko žmonėms reikia, aš jums
garantuoju, kad šiandien nebūtų nei „iPado”, nei „iPhone’o”. Tiesiog
skirtingiems sprendimų tipams reikalingi skirtingi žmonės. Man atrodo,
kad A.Zuoko charakterio tipas labai pritinka būtent dideliam miestui
tvarkyti. Mes galime pagalvoti apie kitų miestų merus, kurie tarsi ir
neturi tokio skandalų šleifo, pavyzdžiui, apie Kauno merą A.Kupčinską.
Tačiau ar Kaunas dėl to yra smagesnis miestas? Ar kauniečiai, jei
galėtų, nepasiimtų A.Zuoko į merus? Manau, kad pasiimtų. Kadangi pats
esu kilęs iš Kauno, ten dažnai būnu ir su kauniečiais kalbu. Jie sako,
kad, nepaisydami visų kontroversijų, jie norėtų paturėti A.Zuoką bent
porai metų, kad jis ką nors padarytų ir miestas pagaliau pabustų. Nors
skaidrumo požiūriu Kaunas ir yra toli priekyje.   Arijus Katauskas, viešųjų ryšių agentūros „Nova Media” vadovas:  Vienas dalykas, kuris A.Zuokui suteikia daugiausia galimybių, yra
tas, kad jis labai labai gerai matomas. Apie jokį kitą merą tiek daug
nekalbama. Tai savaime suprantama – tai yra sostinė. Reikia pripažinti
ir tai, kad ponas A.Zuokas visada pasižymėjo sugebėjimu pritraukti
dėmesio. Pamename ir laužomus automobilius, ir kitas akcijas. Be to,
šiais metais, kaip niekad anksčiau, Vilniuje ir aplink jį įvyko daug
stambių bei svarbių dalykų. Turime plačiai nuskambėjusį Bernardinų sodo
atidarymą. Jis sėkmingai tai išnaudojo savo komunikacijai. Tikrai
neatmesčiau ir to, kad teigiama nuomonė apie merą susiklostė ir dėl
naujausių įvykių: aplinkkelių statybos, stipriai išsukta ir oranžinių
dviračių kampanija, kuri tikrai sulaukė didelės sėkmės. Mano nuomone,
įtakos turėjo ir paprasti gamtiniai dalykai. Šiuo metu negirdime apie
dideles šildymo kainas. Tiesiog taip pasisekė. Manau, kad šiuo atveju
didelė sėkmė ir mokėjimas išnaudoti tai, kas vyksta mieste, padėjo
pagerinti savo padėtį. Jeigu tai būtų vykę pernai, o ne šiemet, pernai
Seimo rinkimuose jo partija būtų sulaukusi daugiau sėkmės. O dėl kalbų, kad Vilniaus miestas bankrutuoja… Mes tiesiog čia dar
neturime patirties. Žmonės nežino, kas tai yra, ką tai reiškia, su kuo
tai valgoma. Meras labai puikiai tai atmušė kreipimaisis į teismą,
grasinimais Vyriausybei, kad ši sumokėtų mokesčius, nes Vilnius gauna
per mažai. Manau, kad šioje viešųjų ryšių kovoje meras tiesiog puikiai
pasinaudojo tuo, kas vyko aplink. Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti
dėmesį, kai kalbame apie Vilniaus merą, yra tas, kad jis kaip niekas
kitas sugeba sukeisti neigiamą informaciją su teigiama. Tarkime,
nuskamba koks nors skandalas ir mes galime būti garantuoti, kad tuojau
išlįs kokia idée fixe, kuri bus labai priimtina visuomenei, ir už jos
bus pasislėpta. Taip, meras dažnai vaikšto ašmenimis, bet sykiu negalima
nepripažinti jo gebėjimo išnaudoti visas susidariusias situacijas savo
naudai.