Tebesilaikant karštiems orams, medikai pataria nuolat turėti vandens ir lėtai jį gurkšnoti tam, kad organizmas nepritrūktų gyvybiškai svarbių skysčių. Beveik kas antras (44 proc.) Vilniaus miesto gyventojas gerti visada renkasi vandenį iš čiaupo ir vos keletas procentų (5 proc.) pripažįsta tik vandenį iš parduotuvių lentynų, atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Apklausą inicijavusios vandentvarkos sektoriaus lyderės, įmonės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pastebi, kad vandentiekio vandens kokybė yra atrandama iš naujo. „Absoliučiai saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį mes kiekvieną dieną naudojame viskam – nuo dušo ryte ir pirmojo kavos puodelio iki dantų išsivalymo einant miegoti. Įkvepia tai, kad centralizuotai tiekiamam vandeniui priskiriama vis mažiau nepelnytų stigmų, o siekiant švaresnio gyvenimo būdo šis vanduo tampa viena svarbiausių priemonių puoselėjant savo sveikatą ir gerą savijautą bei, žinoma, tausojant aplinką ir mažinant plastiko sunaudojimą“, – sako M. Švaikauskas. Apklausoje dalyvavusiems sostinės gyventojams buvo pasiūlyta rinktis ir tarpinius geriamojo vandens naudojimo variantus. Paaiškėjo, kad 35 proc. vilniečių dažniau naudojasi vandeniu iš čiaupo nei perka parduotuvėje, tuo tarpu 14 proc. pripažino, kad dažniau geriamąjį vandenį perka parduotuvėje nei naudojasi centralizuotu vandentiekiu. Iš viso 79 proc. respondentų sostinėje prioritetą teikia vandentiekio vandeniui, o 19 proc. – išpilstytam į butelius.
Vandentiekio vandenį irgi veikia mados Vasaros karščiai Vilniuje skatina vandens vartojimą. Vien tropinėmis karščio bangomis pasižymėjusį birželį „Vilniaus vandenys“ patiekė 100 tūkst. kubinių metrų daugiau gėlo vandens nei prognozavo. Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, aktyvus gyvenimo būdas skatina miestiečius ir miesto svečius naudotis viešąja vandens infrastruktūra – įrengtomis vandens gertuvėmis, dulksnos sistema miesto centre. „Vandentiekio vandens infrastruktūros plėtimas mieste taip pat padeda keisti miesto gyventojų požiūrį į tai, kad požeminis vanduo gali ir privalo tapti reikšminga laisvalaikio ir asmeninio komforto dalimi. Skaičiuojame, kad viešose vandens stotelėse Vilniuje jau yra išgerta daugiau kaip 6 mln. stiklinių vandens, atitinkamai tam neprireikė daugiau kaip 2 mln. vienetų plastikinių buteliukų. Tokiose gertuvėse mielai atsigaivina ir praeiviai, ir sportuojantys žmonės, taip pat pasirūpina vandeniu vedžiojamiems šunims. Negali nedžiuginti tai, kad ši nauja mada yra be galo palanki gamtai“, – pastebi M. Švaikauskas. „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, didžiausią palaikymą vandeniui iš čiaupo reiškia didesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovai, aukštesnio išsilavinimo respondentai, tačiau vandentiekio vandenį mielai geria iš esmės visų grupių respondentai pagal amžių, išsilavinimą, pajamas, užimamas pareigas.
Vandenį buteliuose dažniausiai perka pensininkai Siekdama skatinti vandenį iš čiaupo gerti masiškai, Vilniaus vandentvarkos įmonė analizuoja ir vandenį parduotuvėje perkantiems gyventojams būdingus ypatumus. Bene labiausiai apklausa nustebino tuo, kad tarp dažniausiai perkančių vandenį iš parduotuvės yra pensininkai (9 proc.). Tuo tarpu pasitikėjimo vandentiekio vandeniu labiau trūksta mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovams. 37 proc. pastarųjų teigia geriantys vandenį tik iš čiaupo, kai tarp aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų taip besielgiančių dalis prasideda nuo 41 proc. Anot M. Švaikausko, tai gali būti susiję su tuo, kokiuose rajonuose gyvena šie žmonės, kokia ir kokio senumo vidine vandens tiekimo sistema naudojasi. „Nuo išorinės taršos apsaugotas Vilniaus požeminis vanduo yra tikrai geros kokybės, be to, ji nuolat yra kontroliuojama. Turime puikų vandenį, kuris į konkretų būstą gali atitekėti senais vamzdžiais ir atskirais atvejais tai gali paveikti vizualias vandens savybes. Kaip paslaugos teikėjas mes nuolat rūpinamės investicijomis į vandens tiekimo tinklą ir tikimės, kad tai padės pakeisti ir didžiausių skeptikų nuomonę“, – sako jis. Pasaulyje atliekami akli testai rodo, kad jei vanduo nėra supilstytas į butelius ir pažymėtas konkrečiais prekės ženklais, gyventojai dažniausiai negali jo atskirti. „Spinter tyrimai“ Vilniaus miesto gyventojų apklausą atliko birželio 17-28 dienomis, joje dalyvavo 510 respondentų. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų. Prie „Vilniaus vandenų“ socialinės iniciatyvos, skatinančios svetingumo sektoriaus atstovus aktyviai vaišinti savo klientus gėlu vandentiekio vandeniu, jungiasi sostinės verslas. Iniciatyvos dalyvių sąrašas skelbiamas ir nuolat atnaujinamas puslapyje vandensjega.lt. Ši iniciatyva yra pagrindinė „Vilniaus vandenų“ startuojančios vandens kampanijos „Tavo jėga keisti(s)“ dalis. Šaltinis: delfi.lt 2021.07.29 Tebesilaikant karštiems orams, medikai pataria nuolat turėti vandens ir lėtai jį gurkšnoti tam, kad organizmas nepritrūktų gyvybiškai svarbių skysčių. Beveik kas antras (44 proc.) Vilniaus miesto gyventojas gerti visada renkasi vandenį iš čiaupo ir vos keletas procentų (5 proc.) pripažįsta tik vandenį iš parduotuvių lentynų, atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Apklausą inicijavusios vandentvarkos sektoriaus lyderės, įmonės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pastebi, kad vandentiekio vandens kokybė yra atrandama iš naujo. „Absoliučiai saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį mes kiekvieną dieną naudojame viskam – nuo dušo ryte ir pirmojo kavos puodelio iki dantų išsivalymo einant miegoti. Įkvepia tai, kad centralizuotai tiekiamam vandeniui priskiriama vis mažiau nepelnytų stigmų, o siekiant švaresnio gyvenimo būdo šis vanduo tampa viena svarbiausių priemonių puoselėjant savo sveikatą ir gerą savijautą bei, žinoma, tausojant aplinką ir mažinant plastiko sunaudojimą“, – sako M. Švaikauskas. Apklausoje dalyvavusiems sostinės gyventojams buvo pasiūlyta rinktis ir tarpinius geriamojo vandens naudojimo variantus. Paaiškėjo, kad 35 proc. vilniečių dažniau naudojasi vandeniu iš čiaupo nei perka parduotuvėje, tuo tarpu 14 proc. pripažino, kad dažniau geriamąjį vandenį perka parduotuvėje nei naudojasi centralizuotu vandentiekiu. Iš viso 79 proc. respondentų sostinėje prioritetą teikia vandentiekio vandeniui, o 19 proc. – išpilstytam į butelius.
Vandentiekio vandenį irgi veikia mados Vasaros karščiai Vilniuje skatina vandens vartojimą. Vien tropinėmis karščio bangomis pasižymėjusį birželį „Vilniaus vandenys“ patiekė 100 tūkst. kubinių metrų daugiau gėlo vandens nei prognozavo. Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo, aktyvus gyvenimo būdas skatina miestiečius ir miesto svečius naudotis viešąja vandens infrastruktūra – įrengtomis vandens gertuvėmis, dulksnos sistema miesto centre. „Vandentiekio vandens infrastruktūros plėtimas mieste taip pat padeda keisti miesto gyventojų požiūrį į tai, kad požeminis vanduo gali ir privalo tapti reikšminga laisvalaikio ir asmeninio komforto dalimi. Skaičiuojame, kad viešose vandens stotelėse Vilniuje jau yra išgerta daugiau kaip 6 mln. stiklinių vandens, atitinkamai tam neprireikė daugiau kaip 2 mln. vienetų plastikinių buteliukų. Tokiose gertuvėse mielai atsigaivina ir praeiviai, ir sportuojantys žmonės, taip pat pasirūpina vandeniu vedžiojamiems šunims. Negali nedžiuginti tai, kad ši nauja mada yra be galo palanki gamtai“, – pastebi M. Švaikauskas. „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, didžiausią palaikymą vandeniui iš čiaupo reiškia didesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovai, aukštesnio išsilavinimo respondentai, tačiau vandentiekio vandenį mielai geria iš esmės visų grupių respondentai pagal amžių, išsilavinimą, pajamas, užimamas pareigas.
Vandenį buteliuose dažniausiai perka pensininkai Siekdama skatinti vandenį iš čiaupo gerti masiškai, Vilniaus vandentvarkos įmonė analizuoja ir vandenį parduotuvėje perkantiems gyventojams būdingus ypatumus. Bene labiausiai apklausa nustebino tuo, kad tarp dažniausiai perkančių vandenį iš parduotuvės yra pensininkai (9 proc.). Tuo tarpu pasitikėjimo vandentiekio vandeniu labiau trūksta mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių atstovams. 37 proc. pastarųjų teigia geriantys vandenį tik iš čiaupo, kai tarp aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų taip besielgiančių dalis prasideda nuo 41 proc. Anot M. Švaikausko, tai gali būti susiję su tuo, kokiuose rajonuose gyvena šie žmonės, kokia ir kokio senumo vidine vandens tiekimo sistema naudojasi. „Nuo išorinės taršos apsaugotas Vilniaus požeminis vanduo yra tikrai geros kokybės, be to, ji nuolat yra kontroliuojama. Turime puikų vandenį, kuris į konkretų būstą gali atitekėti senais vamzdžiais ir atskirais atvejais tai gali paveikti vizualias vandens savybes. Kaip paslaugos teikėjas mes nuolat rūpinamės investicijomis į vandens tiekimo tinklą ir tikimės, kad tai padės pakeisti ir didžiausių skeptikų nuomonę“, – sako jis. Pasaulyje atliekami akli testai rodo, kad jei vanduo nėra supilstytas į butelius ir pažymėtas konkrečiais prekės ženklais, gyventojai dažniausiai negali jo atskirti. „Spinter tyrimai“ Vilniaus miesto gyventojų apklausą atliko birželio 17-28 dienomis, joje dalyvavo 510 respondentų. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų. Prie „Vilniaus vandenų“ socialinės iniciatyvos, skatinančios svetingumo sektoriaus atstovus aktyviai vaišinti savo klientus gėlu vandentiekio vandeniu, jungiasi sostinės verslas. Iniciatyvos dalyvių sąrašas skelbiamas ir nuolat atnaujinamas puslapyje vandensjega.lt. Ši iniciatyva yra pagrindinė „Vilniaus vandenų“ startuojančios vandens kampanijos „Tavo jėga keisti(s)“ dalis. Šaltinis: delfi.lt
Užklupus karščiams, išanalizavo vilniečių įpročius: beveik kas antras sostinės gyventojas renkasi vandenį iš čiaupo
29
Lie