Už ką balsuoti per rinkimus, Garliavos drama nenulems

Respondentų klausta, ar politinių partijų laikysena dėl Laimutės Stankūnaitės
ir Drąsiaus Kedžio dukters turės įtakos jų pasirinkimui artėjančiuose
Seimo rinkimuose. 15,1 proc. nurodė, kad palaikys N. Venckienės pusėn
stojančias partijas. 3,8 proc. sakė balsuosiantys už teismo sprendimų
vykdymą pasisakančias partijas. 12,5 proc. žada palaikyti tuos, kurie į
Garliavos istoriją nesikiša. Didžioji dalis – 62,7 proc. – apklaustųjų
tvirtino, kad situacija Garliavoje įtakos jų pasirinkimui neturės. Moterys,
26-35 m. bei per 55 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai dažniau
nusiteikę rinkimuose palaikyti politines jėgas, stojančias N. Venckienės
pusėn. Vyrai, 36-55 m. atstovai, dažniau nurodė palaikysiantys į
Garliavos istoriją nesikišančius politikus. Aukštesnio išsimokslinimo,
jauniausio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau teigė,
kad Garliavos istorija jų politiniam pasirinkimui neturės įtakos. Respondentų
klausta ir apie jų požiūrį į mergaitės paėmimo operaciją. 31 proc.
apklaustųjų operacija pasirodė sunkiai suvokiama prievarta, 29,2 proc.
apklaustųjų teigė negalį patikėti, kad nebuvo humaniškesnio būdo. 10,4
proc. mergaitės paėmimą vertina kaip pagaliau įvykdytą teismo sprendimą.
24,2 proc. respondentų tvirtino, kad jiems ši istorija nerūpi. Moterys,
26-35 m. bei vyresni nei 55 m. gyventojai dažniau teigė negalintys
suvokti, kad mūsų valstybėje gali būti taip naudojama prievarta; 36-55
m., didmiesčių gyventojai, aukštojo išsimokslinimo atstovai dažniau
pasigedo labiau humaniško problemos sprendimo varianto. Aukštąjį
išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai dažniau
nurodė besidžiaugiantys pagaliau įvykdytu teismo sprendimu. Vyrai ir
jauniausio amžiaus atstovai dažniau teigė nesidomintys šia istorija. Apklaustųjų
teirautasi ir jų nuomonės apie tai, koks bus šios istorijos tęsinys po
mergaitės paėmimo. 26,2 proc. tikisi, kad bus imtasi priemonių ir
mergaitės globa grįš N. Venckienei. 25,9 proc. nuogąstauja, kad mergaitė
ir motina nebus saugios, 23,6 proc. tikisi, kad ši epopėja pagaliau
baigsis. 16,2 proc. apklaustųjų į šį klausimą nežinojo atsakymo arba
neatsakė. Kad
mergaitė bus grąžinta N. Venckienei, dažiau viliasi mažesnių pajamų
atstovai, 26-35 m. bei vyresni nei 55 m. respondentai. Dėl mamos ir
dukros saugumo dažniau nuogąstauja moterys, 36 m. ir vyresni
respondentai. A.Krupavičius: visuomenėje pakankamai daug sveiko proto „Apklausos rezultatas visiškai logiškas. Juolab, pati istorija
gerokai politizuota, nors tokia neturėtų būti. Kitos apklausos rodo,
kad Drąsos kelio partijos populiarumas gana nedidelis. Logiškai
galvojant, tie, kurie palaiko eksteisėjos N. Venckienės pusę, turėtų
rinktis jos politinę organizaciją, tačiau taip, atrodo, nėra“, –
apklausos rezultatus komentavo politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius A. Krupavičius. Pasak
A. Krupavičiaus, vienaip ar kitaip partinės tapatybės per daugiau negu
20 metų Lietuvoje formuojasi. Nepaisant to, kad partijų elektoratai nėra
stabilūs ir yra gana nedideli, bet rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai
palaipsniui turi savo partines preferencijas ir jos, matyt,
artimiausioje ateityje keisis mažiau nei būdavo įprasta iki šiol. Politologo
teigimu, Garliavos istorija nėra stiprus veiksnys rinkimų lauke.
„Vienaip ar kitaip, apklausa ko gero rodo, kad visuomenėje pakankamai
daug sveiko proto. Politikoje viena ar kita sensacinga istorija tikrai
neišsprendžia socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kitokių problemų. Be
abejo, racionalus rinkėjas turi pirmiausia galvoti, kurias politines
organizacijas rinktis žvelgiant per socialinių, ekonominių problemų ir
klausimų prizmę. Matyt, kad taip Lietuvoje daugiau ar mažiau vyksta“, –
sakė A. Krupavičius. Nors N. Venckienė tikisi laimėti „daug mandatų“
ir svaidosi idėjomis vienmandatėje mesti iššūkį pačiai Seimo
pirmininkei Irenai Degutienei, politologas skeptiškai vertina Drąsos
kelio perspektyvas. „Didžiausia nuodėmė – puikybė. Šiuo metu ši
nuodėmė itin aiškiai būdinga poniai N. Venckienei. Be abejo,
pasitikėjimo kiekvienam naujam politikui reikia, bet pasitikėjimas turi
būti grįstas realiais skaičiavimais ir vertinimais. Kol kas realių
vertinimų nedaug ir tikėjimas, kad bilietas į Seimą yra kišenėje,
nepakankamas argumentas, kad už politiką tikrai būtų balsuojama
rinkimuose“, – kalbėjo pašnekovas. Politologo teigimu, Drąsos
kelio ir kuriamas „Lietuvos sąrašas“ nelabai kokie: juose keli politikos
pensininkai, keli radikalūs veikėjai iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų partijos ir pora politikuojančių žurnalistų. „Nėra
žmonių, nėra lyderių, nėra autoritetų, nėra profesionalų. Tai aiškiai
kiša koją ir kiš. Juo labiau, kad praleistas momentas, kai partija gal
galėjo pritraukti šiek tiek daugiau ir reikšmingesnių asmenybių. Dabar,
matyt, jos kreivė pradeda leistis“, – apibendrina A. Krupavičius. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio
15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Nors Garliavos drama ir supjudė Lietuvą, tačiau tai neturėtų
daryti įtakos gyventojų apsisprendimui artėjančiuose Seimo rinkimuose.
DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“
birželį atlikta apklausa rodo, kad partijų laikysena dėl situacijos
Garliavoje nelems 62 proc. rinkėjų pasirinkimo. Pasak politologo Algio Krupavičiaus, tai rodo, kad visuomenėje pakankamai daug sveiko proto. Politologas niūrias perspektyvas prognozuoja ir buvusios teisėjos Neringos Venckienės vedamai Drąsos kelio partijai. Respondentų klausta, ar politinių partijų laikysena dėl Laimutės Stankūnaitės
ir Drąsiaus Kedžio dukters turės įtakos jų pasirinkimui artėjančiuose
Seimo rinkimuose. 15,1 proc. nurodė, kad palaikys N. Venckienės pusėn
stojančias partijas. 3,8 proc. sakė balsuosiantys už teismo sprendimų
vykdymą pasisakančias partijas. 12,5 proc. žada palaikyti tuos, kurie į
Garliavos istoriją nesikiša. Didžioji dalis – 62,7 proc. – apklaustųjų
tvirtino, kad situacija Garliavoje įtakos jų pasirinkimui neturės. Moterys,
26-35 m. bei per 55 m. amžiaus, mažesnių pajamų atstovai dažniau
nusiteikę rinkimuose palaikyti politines jėgas, stojančias N. Venckienės
pusėn. Vyrai, 36-55 m. atstovai, dažniau nurodė palaikysiantys į
Garliavos istoriją nesikišančius politikus. Aukštesnio išsimokslinimo,
jauniausio amžiaus respondentai bei didmiesčių gyventojai dažniau teigė,
kad Garliavos istorija jų politiniam pasirinkimui neturės įtakos. Respondentų
klausta ir apie jų požiūrį į mergaitės paėmimo operaciją. 31 proc.
apklaustųjų operacija pasirodė sunkiai suvokiama prievarta, 29,2 proc.
apklaustųjų teigė negalį patikėti, kad nebuvo humaniškesnio būdo. 10,4
proc. mergaitės paėmimą vertina kaip pagaliau įvykdytą teismo sprendimą.
24,2 proc. respondentų tvirtino, kad jiems ši istorija nerūpi. Moterys,
26-35 m. bei vyresni nei 55 m. gyventojai dažniau teigė negalintys
suvokti, kad mūsų valstybėje gali būti taip naudojama prievarta; 36-55
m., didmiesčių gyventojai, aukštojo išsimokslinimo atstovai dažniau
pasigedo labiau humaniško problemos sprendimo varianto. Aukštąjį
išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai dažniau
nurodė besidžiaugiantys pagaliau įvykdytu teismo sprendimu. Vyrai ir
jauniausio amžiaus atstovai dažniau teigė nesidomintys šia istorija. Apklaustųjų
teirautasi ir jų nuomonės apie tai, koks bus šios istorijos tęsinys po
mergaitės paėmimo. 26,2 proc. tikisi, kad bus imtasi priemonių ir
mergaitės globa grįš N. Venckienei. 25,9 proc. nuogąstauja, kad mergaitė
ir motina nebus saugios, 23,6 proc. tikisi, kad ši epopėja pagaliau
baigsis. 16,2 proc. apklaustųjų į šį klausimą nežinojo atsakymo arba
neatsakė. Kad
mergaitė bus grąžinta N. Venckienei, dažiau viliasi mažesnių pajamų
atstovai, 26-35 m. bei vyresni nei 55 m. respondentai. Dėl mamos ir
dukros saugumo dažniau nuogąstauja moterys, 36 m. ir vyresni
respondentai. A.Krupavičius: visuomenėje pakankamai daug sveiko proto „Apklausos rezultatas visiškai logiškas. Juolab, pati istorija
gerokai politizuota, nors tokia neturėtų būti. Kitos apklausos rodo,
kad Drąsos kelio partijos populiarumas gana nedidelis. Logiškai
galvojant, tie, kurie palaiko eksteisėjos N. Venckienės pusę, turėtų
rinktis jos politinę organizaciją, tačiau taip, atrodo, nėra“, –
apklausos rezultatus komentavo politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius A. Krupavičius. Pasak
A. Krupavičiaus, vienaip ar kitaip partinės tapatybės per daugiau negu
20 metų Lietuvoje formuojasi. Nepaisant to, kad partijų elektoratai nėra
stabilūs ir yra gana nedideli, bet rinkimuose dalyvaujantys rinkėjai
palaipsniui turi savo partines preferencijas ir jos, matyt,
artimiausioje ateityje keisis mažiau nei būdavo įprasta iki šiol. Politologo
teigimu, Garliavos istorija nėra stiprus veiksnys rinkimų lauke.
„Vienaip ar kitaip, apklausa ko gero rodo, kad visuomenėje pakankamai
daug sveiko proto. Politikoje viena ar kita sensacinga istorija tikrai
neišsprendžia socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kitokių problemų. Be
abejo, racionalus rinkėjas turi pirmiausia galvoti, kurias politines
organizacijas rinktis žvelgiant per socialinių, ekonominių problemų ir
klausimų prizmę. Matyt, kad taip Lietuvoje daugiau ar mažiau vyksta“, –
sakė A. Krupavičius. Nors N. Venckienė tikisi laimėti „daug mandatų“
ir svaidosi idėjomis vienmandatėje mesti iššūkį pačiai Seimo
pirmininkei Irenai Degutienei, politologas skeptiškai vertina Drąsos
kelio perspektyvas. „Didžiausia nuodėmė – puikybė. Šiuo metu ši
nuodėmė itin aiškiai būdinga poniai N. Venckienei. Be abejo,
pasitikėjimo kiekvienam naujam politikui reikia, bet pasitikėjimas turi
būti grįstas realiais skaičiavimais ir vertinimais. Kol kas realių
vertinimų nedaug ir tikėjimas, kad bilietas į Seimą yra kišenėje,
nepakankamas argumentas, kad už politiką tikrai būtų balsuojama
rinkimuose“, – kalbėjo pašnekovas. Politologo teigimu, Drąsos
kelio ir kuriamas „Lietuvos sąrašas“ nelabai kokie: juose keli politikos
pensininkai, keli radikalūs veikėjai iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų partijos ir pora politikuojančių žurnalistų. „Nėra
žmonių, nėra lyderių, nėra autoritetų, nėra profesionalų. Tai aiškiai
kiša koją ir kiš. Juo labiau, kad praleistas momentas, kai partija gal
galėjo pritraukti šiek tiek daugiau ir reikšmingesnių asmenybių. Dabar,
matyt, jos kreivė pradeda leistis“, – apibendrina A. Krupavičius. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio
15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko
visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!