Be kategorijos

Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės

  Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis pakančiai žiūri į „vokelius“, o mokesčių dydžio ir viešųjų paslaugų santykiui gyventojai rašo neigiamą pažymį.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter“ apklausė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos ir Švedijos gyventojus.   Į klausimą, ar per paskutinius 12 mėn. Jums yra tekę įsigyti prekių ar paslaugų žinant ar įtariant, kad pajamos nėra oficialiai deklaruotos (neišduotas čekis), 27% Lietuvos gyventojų atsakė teigiamai (rezultatas sudėjus atsakymus „dažnai“ ir „kartais“). Tai didžiausias rodiklis tarp visų šalių, kuriose buvo padaryta apklausa. Antroje vietoje su 18% rodikliu yra Latvija, o Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje padėtis yra geresnė – šiose šalyse šis rodiklis svyruoja tarp 10-13%. Tačiau yra teigiamų naujienų – palyginus su 2015 m. tokiu pačiu tyrimu, minėtas rodiklis sumažėjo nuo 31% iki minėtų 27%. „Reikia įvardinti skaudžią tiesą – ekonomikos šešėlio dydis priklauso nuo mūsų kultūros šešėlio dydžio,“ – teigia Vilius Šapoka, finansų ministras. Anot Finansų ministerijos šešėlis Lietuvoje traukiasi – šią tendenciją rodo visi tyrimai. Pagal atnaujintą prof. F. Schneiderio metodiką atliktas šešėlio tyrimas parodė, kad 2017 m. Lietuvoje nelegali ekonomika buvo mažesnė nei Estijoje – atitinkamai 15,5% ir 16%. Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota paslaugų dalis, kurias gyventojai suteikia  patys sau. „Pernelyg didelis darbo apmokėjimas yra viena iš priežasčių, kad žmonės stengiasi daug ką padaryti patys: įsivesti elektrą ar imtis kitų darbų. Tai ypač populiaru buvo sovietmečiu, tačiau tokie įpročiai mažina darbo našumą, – komentuoja p. Šapoka. – Tai viena iš priežasčių, kodėl mažiname darbo jėgos apmokestinimą.”   Netiesioginiai klausimai Pagal atsakymus į klausimą, ar teko Jūsų draugams ar artimiesiems dirbti šešėlyje per paskutinius 12 mėn., lyderė yra Latvija, kurioje teigiamai į šį klausimą atsakė 32%, Lenkijoje rezultatas geresnis vienu procentiniu punktu (31%), Lietuvoje šis rodiklis – 30%, o Švedijoje – 7%. Atsakymai į pastarąjį klausimą Lietuvoje pažangos nerodo – 2015 m. rodiklis buvo net vienu procentiniu punktu geresnis – 29%. Tiesa, tokie klausimai yra labai abstraktūs – vienas asmuo galbūt pažįsta kelis dirbančius šešėlyje, o kitas – tik vieną asmenį. Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas, pažymi, kad vertinant padėtį darbo rinkoje buvo pasirinktas netiesioginis klausimas, nes klausiant asmens, ar jis dirba šešėlyje, paprastai gaunami gerokai mažesni rezultatai. Dalis žmonių esą bijo prisipažinti. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse labiausiai paplitusi šešėlio forma, kai „vokeliuose“ mokama dalis atlyginimo. Gyventojai nurodo, kad juos į šešėlį stumia žemas pajamų lygis, prastos viešosios paslaugos. Šešėlį palaiko ir nebaudžiamumo jausmas.   Svarbiau už moralę Moralinio tvirtumo, kai kalbama apie pajamas, neparodė visų postsovietinių šalių gyventojai. Lietuvoje apie pusė gyventojų, o kitose šalyje apie 40%, sutiktų dirbti šešėlyje, jeigu tai leistų išvengti didelio pajamų sumažėjimo arba darbo vietos praradimo. Išsiskyrė tik Švedijos gyventojai – sumažėjus pajamoms tokį kelią pasirinktų 25% apklaustųjų. Nesitikėjau, kad tokia didelė dalis gyventojų į šį klausimą atsakys teigiamai – Vyriausybei labai sunku tvarkytis su šešėliu, kai pusė gyventojų jo nesmerkia“, – konstatuoja p. Žukauskas. Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti mokesčių naštos ir gaunamų viešųjų paslaugų kokybės santykiu. Vertinimų skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienetas yra labai gerai, Lietuvos gyventojai rašo 7,3. Kitų šalių gyventojai savo valdžiai taip pat rašo prastus pažymius, net socialinės gerovės modeliu garsėjančioje Švedijoje gyventojai valdžiai parašė 6,4. Anot p. Žukausko, šešėlį lemia ne tik mokesčių lygis, bet ir pajamų lygis. Pavyzdžiui, Švedijoje po mokesčių gyventojui lieka kelis kartus daugiau pajamų nei Lietuvoje, todėl šioje Skandinavijos šalyje gerokai mažiau paskatų vengti mokesčių.   Ar Jums per paskutinius 12 mėn. teko įsigyti prekių ar paslaugų žinant, kad pajamos nėra oficialiai deklaruojamos? 2018-11-15   Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis pakančiai žiūri į „vokelius“, o mokesčių dydžio ir viešųjų paslaugų santykiui gyventojai rašo neigiamą pažymį.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter“ apklausė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos ir Švedijos gyventojus.   Į klausimą, ar per paskutinius 12 mėn. Jums yra tekę įsigyti prekių ar paslaugų žinant ar įtariant, kad pajamos nėra oficialiai deklaruotos (neišduotas čekis), 27% Lietuvos gyventojų atsakė teigiamai (rezultatas sudėjus atsakymus „dažnai“ ir „kartais“). Tai didžiausias rodiklis tarp visų šalių, kuriose buvo padaryta apklausa. Antroje vietoje su 18% rodikliu yra Latvija, o Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje padėtis yra geresnė – šiose šalyse šis rodiklis svyruoja tarp 10-13%. Tačiau yra teigiamų naujienų – palyginus su 2015 m. tokiu pačiu tyrimu, minėtas rodiklis sumažėjo nuo 31% iki minėtų 27%. „Reikia įvardinti skaudžią tiesą – ekonomikos šešėlio dydis priklauso nuo mūsų kultūros šešėlio dydžio,“ – teigia Vilius Šapoka, finansų ministras. Anot Finansų ministerijos šešėlis Lietuvoje traukiasi – šią tendenciją rodo visi tyrimai. Pagal atnaujintą prof. F. Schneiderio metodiką atliktas šešėlio tyrimas parodė, kad 2017 m. Lietuvoje nelegali ekonomika buvo mažesnė nei Estijoje – atitinkamai 15,5% ir 16%. Atnaujintoje metodikoje buvo eliminuota paslaugų dalis, kurias gyventojai suteikia  patys sau. „Pernelyg didelis darbo apmokėjimas yra viena iš priežasčių, kad žmonės stengiasi daug ką padaryti patys: įsivesti elektrą ar imtis kitų darbų. Tai ypač populiaru buvo sovietmečiu, tačiau tokie įpročiai mažina darbo našumą, – komentuoja p. Šapoka. – Tai viena iš priežasčių, kodėl mažiname darbo jėgos apmokestinimą.”   Netiesioginiai klausimai Pagal atsakymus į klausimą, ar teko Jūsų draugams ar artimiesiems dirbti šešėlyje per paskutinius 12 mėn., lyderė yra Latvija, kurioje teigiamai į šį klausimą atsakė 32%, Lenkijoje rezultatas geresnis vienu procentiniu punktu (31%), Lietuvoje šis rodiklis – 30%, o Švedijoje – 7%. Atsakymai į pastarąjį klausimą Lietuvoje pažangos nerodo – 2015 m. rodiklis buvo net vienu procentiniu punktu geresnis – 29%. Tiesa, tokie klausimai yra labai abstraktūs – vienas asmuo galbūt pažįsta kelis dirbančius šešėlyje, o kitas – tik vieną asmenį. Vytautas Žukauskas, LLRI viceprezidentas, pažymi, kad vertinant padėtį darbo rinkoje buvo pasirinktas netiesioginis klausimas, nes klausiant asmens, ar jis dirba šešėlyje, paprastai gaunami gerokai mažesni rezultatai. Dalis žmonių esą bijo prisipažinti. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse labiausiai paplitusi šešėlio forma, kai „vokeliuose“ mokama dalis atlyginimo. Gyventojai nurodo, kad juos į šešėlį stumia žemas pajamų lygis, prastos viešosios paslaugos. Šešėlį palaiko ir nebaudžiamumo jausmas.   Svarbiau už moralę Moralinio tvirtumo, kai kalbama apie pajamas, neparodė visų postsovietinių šalių gyventojai. Lietuvoje apie pusė gyventojų, o kitose šalyje apie 40%, sutiktų dirbti šešėlyje, jeigu tai leistų išvengti didelio pajamų sumažėjimo arba darbo vietos praradimo. Išsiskyrė tik Švedijos gyventojai – sumažėjus pajamoms tokį kelią pasirinktų 25% apklaustųjų. Nesitikėjau, kad tokia didelė dalis gyventojų į šį klausimą atsakys teigiamai – Vyriausybei labai sunku tvarkytis su šešėliu, kai pusė gyventojų jo nesmerkia“, – konstatuoja p. Žukauskas. Lietuvos gyventojai labiausiai nepatenkinti mokesčių naštos ir gaunamų viešųjų paslaugų kokybės santykiu. Vertinimų skalėje nuo vieno iki dešimt, kai vienetas yra labai gerai, Lietuvos gyventojai rašo 7,3. Kitų šalių gyventojai savo valdžiai taip pat rašo prastus pažymius, net socialinės gerovės modeliu garsėjančioje Švedijoje gyventojai valdžiai parašė 6,4. Anot p. Žukausko, šešėlį lemia ne tik mokesčių lygis, bet ir pajamų lygis. Pavyzdžiui, Švedijoje po mokesčių gyventojui lieka kelis kartus daugiau pajamų nei Lietuvoje, todėl šioje Skandinavijos šalyje gerokai mažiau paskatų vengti mokesčių.   Ar Jums per paskutinius 12 mėn. teko įsigyti prekių ar paslaugų žinant, kad pajamos nėra oficialiai deklaruojamos?