Be kategorijos

Tyrimas: kas antras lietuvis pasenusiais vaistais atsikrato netinkamai

  Pasenę, pasibaigusio galiojimo vaistai gali būti pavojingi sveikatai, todėl jų kaupti namuose nereikėtų. Nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų pristatyti į vaistines, kurios pasirūpina tinkamu vaistų sunaikinimu. Tačiau BENU vaistinės inicijuotas tyrimas parodė, kad taip daro tik penktadalis gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Pusė apklaustųjų nurodė vaistus metantys į šiukšliadėžę ar sunaikinantys kitaip, pvz., nuleidžiantys į kanalizaciją. Vaistininkė Indrė Kolomyjskė paaiškina, kuo rizikuojame namuose laikydami ar netinkamai utilizuodami pasenusius vaistus ir ką daryti, kad vaistų reikėtų išmesti kuo mažiau. Nebetinkamų vartoti vaistų pristatymas į vaistines yra nemokamas, vaistus priima bet kuri šalies vaistinė. Tačiau tokia galimybe pasinaudoja mažuma gyventojų. Didesnė dalis renkasi lengvesnį, tačiau tiek sveikatai, tiek aplinkai žalingą kelią – vaistus tiesiog išmeta. Ketvirtadalis apklaustųjų nurodė perkantys ir suvartojantys tiek vaistų, kiek reikia, – išmesti dar neteko. „Pasibaigus vaistų galiojimo terminui, reikėtų kuo greičiau pasirūpinti jų sunaikinimu. Patys gyventojai tinkamai sunaikinti vaistų negali, tuo pasirūpina vaistinės, tad į jas ir reikėtų nešti nebetinkamus preparatus. Namuose juos kaupti pavojinga. Pasibaigus galiojimo terminui, vaistai geriausiu atveju bus visiškai neveiksmingi, blogiausiu – gali sukelti apsinuodijimą, virškinimo sutrikimus. Išmesti su buitinėmis atliekomis ar nuleisti į kanalizaciją vaistų taip pat negalima – jie gali užteršti aplinką, išskirti kenksmingas medžiagas į dirvožemį“, – kodėl svarbu vaistus utilizuoti tinkamai, dalinasi vaistininkė I. Kolomyjskė.   Sunaikinama dešimtys tonų vaistų   Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per 2018 m. iš gyventojų vaistinės surinko beveik 20 tonų nebegaliojančių vaistų. Tai buvo kur kas didesnis kiekis nei ankstesniais metais. Iš vienos pusės, tai, kad vaistų į vaistines pristatoma daugiau, yra ženklas, kad gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas. Iš kitos pusės, kyla klausimas, ar gyventojai racionaliai perka ir vartoja vaistus, ar tinkamai prižiūri savo namų vaistinėlę. „Didžiosiose mūsų vaistinėse per metus surenkame ne vieną dėžę gyventojų atneštų pasenusių vaistų, tačiau, kaip rodo tyrimas, tai tik ledkalnio viršūnė. Panašu, kad didžioji dalis nebetinkamų vaistų mūsų nepasiekia. Neramina tai, kad išmetama tiek daug vaistų. Tai rodo neracionalų vaistų pirkimą ir vartojimą, kuris tuština gyventojų kišenes. Todėl mes visada rekomenduojame reguliariai peržiūrėti namų vaistinėlę, o perkant vaistus – pasikonsultuoti su vaistininku, kokių vaistų jums tikrai reikia“, – sako vaistininkė.   7 iš 10 gyventojų vaistus namuose peržiūri per retai   Paklausus gyventojų, kaip jie prižiūri namų vaistinėlę, aiškėja, kodėl tiek daug vaistų yra išmetama. Net 7 iš 10 gyventojų namų vaistinėlę peržiūri per retai. Specialistai rekomenduoja namuose turimus vaistus peržiūrėti kas 3-4 mėnesius, tačiau 20 proc. gyventojų tą daro kas pusmetį, o 50 proc. – rečiau nei kartą per metus ar apskritai neprisimena, kada paskutinį kartą peržiūrėjo namuose laikomus vaistus. Vyrai dažniau nei moterys atsakė niekada vaistinėlės neperžiūrintys ar neprisimenantys, kada tai darė paskutinį kartą. „12 proc. tyrimo dalyvių pripažino susirgę iškart skubantys pirkti vaistų, nors vėliau paaiškėja, kad tokių vaistų turėjo namų vaistinėlėje. Reguliari vaistinėlės peržiūra padeda tokių atvejų išvengti. Nežinant, kokių vaistų turime namuose, jie kaupiasi, sensta, galiausiai tenka nešti į vaistinę sunaikinimui. Taip išlaidos gydymuisi išauga, o į aplinką patenka daug žalingų medžiagų“, – tyrimo rezultatus komentuoja vaistininkė. Pastebima dar viena tendencija – dešimtadalis apklaustųjų nurodė namuose kaupiantys kuo daugiau ir įvairesnių vaistų. Pasak vaistininkės, tokio vaistų kaupimo rezultatas toks pat – nespėjama vaistų suvartoti, jie pasensta, todėl tenka sunaikinti. Kad gydymas nekainuotų daugiau nei reikia, o vaistų reikėtų sunaikinti mažiau, vaistininkė I. Kolomyjskė dalinasi ekonomiškos namų vaistinėlės patarimais: 2020.11.17   Pasenę, pasibaigusio galiojimo vaistai gali būti pavojingi sveikatai, todėl jų kaupti namuose nereikėtų. Nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų pristatyti į vaistines, kurios pasirūpina tinkamu vaistų sunaikinimu. Tačiau BENU vaistinės inicijuotas tyrimas parodė, kad taip daro tik penktadalis gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Pusė apklaustųjų nurodė vaistus metantys į šiukšliadėžę ar sunaikinantys kitaip, pvz., nuleidžiantys į kanalizaciją. Vaistininkė Indrė Kolomyjskė paaiškina, kuo rizikuojame namuose laikydami ar netinkamai utilizuodami pasenusius vaistus ir ką daryti, kad vaistų reikėtų išmesti kuo mažiau. Nebetinkamų vartoti vaistų pristatymas į vaistines yra nemokamas, vaistus priima bet kuri šalies vaistinė. Tačiau tokia galimybe pasinaudoja mažuma gyventojų. Didesnė dalis renkasi lengvesnį, tačiau tiek sveikatai, tiek aplinkai žalingą kelią – vaistus tiesiog išmeta. Ketvirtadalis apklaustųjų nurodė perkantys ir suvartojantys tiek vaistų, kiek reikia, – išmesti dar neteko. „Pasibaigus vaistų galiojimo terminui, reikėtų kuo greičiau pasirūpinti jų sunaikinimu. Patys gyventojai tinkamai sunaikinti vaistų negali, tuo pasirūpina vaistinės, tad į jas ir reikėtų nešti nebetinkamus preparatus. Namuose juos kaupti pavojinga. Pasibaigus galiojimo terminui, vaistai geriausiu atveju bus visiškai neveiksmingi, blogiausiu – gali sukelti apsinuodijimą, virškinimo sutrikimus. Išmesti su buitinėmis atliekomis ar nuleisti į kanalizaciją vaistų taip pat negalima – jie gali užteršti aplinką, išskirti kenksmingas medžiagas į dirvožemį“, – kodėl svarbu vaistus utilizuoti tinkamai, dalinasi vaistininkė I. Kolomyjskė.   Sunaikinama dešimtys tonų vaistų   Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per 2018 m. iš gyventojų vaistinės surinko beveik 20 tonų nebegaliojančių vaistų. Tai buvo kur kas didesnis kiekis nei ankstesniais metais. Iš vienos pusės, tai, kad vaistų į vaistines pristatoma daugiau, yra ženklas, kad gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas. Iš kitos pusės, kyla klausimas, ar gyventojai racionaliai perka ir vartoja vaistus, ar tinkamai prižiūri savo namų vaistinėlę. „Didžiosiose mūsų vaistinėse per metus surenkame ne vieną dėžę gyventojų atneštų pasenusių vaistų, tačiau, kaip rodo tyrimas, tai tik ledkalnio viršūnė. Panašu, kad didžioji dalis nebetinkamų vaistų mūsų nepasiekia. Neramina tai, kad išmetama tiek daug vaistų. Tai rodo neracionalų vaistų pirkimą ir vartojimą, kuris tuština gyventojų kišenes. Todėl mes visada rekomenduojame reguliariai peržiūrėti namų vaistinėlę, o perkant vaistus – pasikonsultuoti su vaistininku, kokių vaistų jums tikrai reikia“, – sako vaistininkė.   7 iš 10 gyventojų vaistus namuose peržiūri per retai   Paklausus gyventojų, kaip jie prižiūri namų vaistinėlę, aiškėja, kodėl tiek daug vaistų yra išmetama. Net 7 iš 10 gyventojų namų vaistinėlę peržiūri per retai. Specialistai rekomenduoja namuose turimus vaistus peržiūrėti kas 3-4 mėnesius, tačiau 20 proc. gyventojų tą daro kas pusmetį, o 50 proc. – rečiau nei kartą per metus ar apskritai neprisimena, kada paskutinį kartą peržiūrėjo namuose laikomus vaistus. Vyrai dažniau nei moterys atsakė niekada vaistinėlės neperžiūrintys ar neprisimenantys, kada tai darė paskutinį kartą. „12 proc. tyrimo dalyvių pripažino susirgę iškart skubantys pirkti vaistų, nors vėliau paaiškėja, kad tokių vaistų turėjo namų vaistinėlėje. Reguliari vaistinėlės peržiūra padeda tokių atvejų išvengti. Nežinant, kokių vaistų turime namuose, jie kaupiasi, sensta, galiausiai tenka nešti į vaistinę sunaikinimui. Taip išlaidos gydymuisi išauga, o į aplinką patenka daug žalingų medžiagų“, – tyrimo rezultatus komentuoja vaistininkė. Pastebima dar viena tendencija – dešimtadalis apklaustųjų nurodė namuose kaupiantys kuo daugiau ir įvairesnių vaistų. Pasak vaistininkės, tokio vaistų kaupimo rezultatas toks pat – nespėjama vaistų suvartoti, jie pasensta, todėl tenka sunaikinti. Kad gydymas nekainuotų daugiau nei reikia, o vaistų reikėtų sunaikinti mažiau, vaistininkė I. Kolomyjskė dalinasi ekonomiškos namų vaistinėlės patarimais: