Tyrimas: du trečdaliai lietuvių perdegusias lemputes išmeta kartu su komunalinėmis atliekomis

  Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės
„Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos
gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis
atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Dažniausiai taip elgiasi
mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.  „Tyrimo rezultatai patvirtino faktą, kad didžiajai
daliai Lietuvos visuomenės labiau trūksta socialinės atsakomybės, noro
prisidėti prie saugios ir
ekologiškos aplinkos puoselėjimo nei švietimo ar informacijos apie teisingą
atliekų perdirbimą“, – pastebi energiją taupančių lempučių teisingu surinkimu
besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. Jo teigimu, džiugina tik
tai, kad net 42 proc. apklaustųjų žino, jog perdegusias energiją taupančias
lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame
prekybos centre. „Bet taip elgiasi vos ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų: 12
proc. lemputes tiesiogiai atiduoda jas surenkančioms įmonėms, 14 proc. –
atiduoda nemokamo surinkimo akcijų metu“, – sako T. Ruželė. Anot „Ekošviesos“ vadovo, išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių
gyventojai dažniau pasirūpina, kaip ir kur teisingai atiduoti perdegusias lemputes,
kad jos būtų perdirbtos. Tyrimo duomenimis, taip elgiasi trečdalis aukštąjį
išsilavinimą turinčių lietuvių ir
ketvirtadalis gyvenančių
didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Spinter tyrimai” direktorius
Ignas Zokas pastebi, kad didelė dalis mūsų šalies gyventojų nesirūpina ne tik lempučių perdirbimu, bet ir apskritai neatsakingai žiūri į visų elektronikos
atliekų surinkimą: 46 proc. apklaustųjų kartu su komunalinėmis atliekomis
išmeta visas elektronikos atliekas, o 13 proc. – jas kaupia sandėlyje, garaže
ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronikos atliekas
atiduoda jas perdirbančioms įmonėms.
„Vyrai ir mažesnių miestų ar rajono
centrų gyventojai dažniau teigia išmetantys nebenaudojamą elektros įrangą kartu
su kitomis komunalinėmis atliekomis, o perdirbančioms
įmonėms šias atliekas labiau linkę atiduoti aukščiausio išsimokslinimo bei
didesnes pajamas turintys apklaustieji“, – teigia I. Zokas. Didžiuosiuose šalies miestuose veikia 34 elektroninių
atliekų surinkimo punktai, kuriuose yra priimamos ir
energiją taupančios lemputės. Šiais metais lempučių surinkimo tinklą papildė
specialios dėžutės, pastatytos prekybos tinkluose: 21 – prekybos tinklo „Topo
centras“ parduotuvėse, 40 – prekybos centruose „Senukai”, 50 Lietuvos
elektros skirstomųjų tinklų
operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose. Lietuvos gyventojų tyrimas atliktas „Omnibus“ metodu,
2012 m. kovo pabaigoje. Iš viso buvo apklausti 1007 respondentai.   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės
„Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos
gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis
atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Dažniausiai taip elgiasi
mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.  „Tyrimo rezultatai patvirtino faktą, kad didžiajai
daliai Lietuvos visuomenės labiau trūksta socialinės atsakomybės, noro
prisidėti prie saugios ir
ekologiškos aplinkos puoselėjimo nei švietimo ar informacijos apie teisingą
atliekų perdirbimą“, – pastebi energiją taupančių lempučių teisingu surinkimu
besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. Jo teigimu, džiugina tik
tai, kad net 42 proc. apklaustųjų žino, jog perdegusias energiją taupančias
lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame
prekybos centre. „Bet taip elgiasi vos ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų: 12
proc. lemputes tiesiogiai atiduoda jas surenkančioms įmonėms, 14 proc. –
atiduoda nemokamo surinkimo akcijų metu“, – sako T. Ruželė. Anot „Ekošviesos“ vadovo, išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių
gyventojai dažniau pasirūpina, kaip ir kur teisingai atiduoti perdegusias lemputes,
kad jos būtų perdirbtos. Tyrimo duomenimis, taip elgiasi trečdalis aukštąjį
išsilavinimą turinčių lietuvių ir
ketvirtadalis gyvenančių
didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Spinter tyrimai” direktorius
Ignas Zokas pastebi, kad didelė dalis mūsų šalies gyventojų nesirūpina ne tik lempučių perdirbimu, bet ir apskritai neatsakingai žiūri į visų elektronikos
atliekų surinkimą: 46 proc. apklaustųjų kartu su komunalinėmis atliekomis
išmeta visas elektronikos atliekas, o 13 proc. – jas kaupia sandėlyje, garaže
ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronikos atliekas
atiduoda jas perdirbančioms įmonėms.
„Vyrai ir mažesnių miestų ar rajono
centrų gyventojai dažniau teigia išmetantys nebenaudojamą elektros įrangą kartu
su kitomis komunalinėmis atliekomis, o perdirbančioms
įmonėms šias atliekas labiau linkę atiduoti aukščiausio išsimokslinimo bei
didesnes pajamas turintys apklaustieji“, – teigia I. Zokas. Didžiuosiuose šalies miestuose veikia 34 elektroninių
atliekų surinkimo punktai, kuriuose yra priimamos ir
energiją taupančios lemputės. Šiais metais lempučių surinkimo tinklą papildė
specialios dėžutės, pastatytos prekybos tinkluose: 21 – prekybos tinklo „Topo
centras“ parduotuvėse, 40 – prekybos centruose „Senukai”, 50 Lietuvos
elektros skirstomųjų tinklų
operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose. Lietuvos gyventojų tyrimas atliktas „Omnibus“ metodu,
2012 m. kovo pabaigoje. Iš viso buvo apklausti 1007 respondentai.