Be kategorijos

Tyrimas: darbdaviai mieliau samdo turinčius patirties Lietuvoje, o ne užsienyje – bijo, kad prašys ypatingų darbo sąlygų

  Tyrimas rodo, kad darbdaviai mieliau samdo darbuotojus, kurie turi patirties Lietuvoje, o ne užsienyje. Nepaisant to, kad grįžę emigrantai atviresni, lankstesni, darbdaviai baiminasi, kad prašys ypatingų darbo sąlygų. Be to, kai kuriuose sektoriuose esą išties reikalinga būtent tėvynėje įgyta patirtis.   Darius Tamauskas 11 metų dirbo užsienyje – Londone ir Kijeve – tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Dabar vyras grįžo į Lietuvą ir pradėjo čia ieškoti darbo.   „Pagyvenęs užsienyje tampi labiau pasaulietišku, laisviau bendraujančiu, nebijai pripažinti, kad kažkur suklydai, kad turi minusą, kad gali iš to pasijuokti. <…> Susiduri su situacijomis, kur atvirumas, tiesmukiškumas ne visur suprantamas“, – sako Darius.   Kad darbdavių požiūris į turinčiuosius patirties užsienyje skiriasi, rodo Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ ir „Spinter tyrimų“ apklausa.   Rinkdamiesi iš dviejų kandidatų, trys iš keturių darbdavių samdytų turintį patirties Lietuvoje vietoj patirties įgijusio užsienyje.     „Manoma, kad tokie žmonės, grįžę iš užsienio, mažiau lojalūs įmonei. Jie labiau lankstūs, linkę migruoti įmonėse“, – sako „Renkuosi Lietuvą“ projektų koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė.   Dirbusįjį svetur rinktųsi informacinių technologijų įmonės. O gamybos, prekybos paslaugas teikiančios buvusių emigrantų vengia.   „Sako, kad mes turim stereotipų – klausiama, kodėl asmuo išvyko, kodėl neprisitaikė, ar yra socialinių įgūdžių trūkumas“, – teigia I. Jankauskaitė-Činčė.   Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako – natūralu, tai pirmiausia susiję su bendravimu ir veikla Lietuvoje   „Aš manau, kad tai yra kriterijus, ar darbas su klientais, ar tiekėjais – tai lietuviška specifika, ir reikalinga patirtis Lietuvoje“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas.   Taip pat daugiau nei pusė darbdavių mano, kad svetur patirties įgiję darbuotojai turės nepagrįstų lūkesčių dėl darbo sąlygų, jausis geresni už kitus ar prašys didesnio atlyginimo.   „Kai grįžta į Lietuvą, pamiršta, kad tarpas tarp Lietuvos darbo rinkos ir Londono ar Norvegijos skiriasi, automatiškai tie žmonės įstringa į spąstus, nes jų lūkestis didesnis, nei rinka gali pasiūlyti“, – sako įdarbinimo konsultantas Saulius Vanagas.   Darbuotojų atstovas teigia, kad jei žmogus nusprendė įsidarbinti Lietuvoje, jau supranta, kokios algos tikėtis, todėl, anot jo, tikroji priežastis – mentaliteto skirtumai.   „Pas mus gajus nuolankumo ir vergo kultas, kai viršininkas yra viskas. Įsivaizduokit, staiga atvažiuoja žmogus iš Europos, kur kitokia kultūra, kur gerbiamas žmogus, kur jis turi teises“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Raimondas Tamošauskas.   Seimo narė, buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad grįžę emigrantai turi daug privalumų, verslas turėtų jiems padėti.   „Kalbos mokėjimas, akiratis, nuovoka, išsilavinimas, kuris suteikia daug privalumų. Gali būti politinė dalis daroma, bet reikia dar ir verslo įsitraukimo, noro, kad jis nenurašytų“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.   Apklausa parodė, kad darbdaviai taip pat prioritetą teikia tiems, kurie ir mokslus baigė Lietuvoje, tačiau labiau linkę samdyti net jei ir neturinčius išsilavinimo, bet įgijusius patirties.   Šaltinis: lrt.lt
2021.11.13
  Tyrimas rodo, kad darbdaviai mieliau samdo darbuotojus, kurie turi patirties Lietuvoje, o ne užsienyje. Nepaisant to, kad grįžę emigrantai atviresni, lankstesni, darbdaviai baiminasi, kad prašys ypatingų darbo sąlygų. Be to, kai kuriuose sektoriuose esą išties reikalinga būtent tėvynėje įgyta patirtis.   Darius Tamauskas 11 metų dirbo užsienyje – Londone ir Kijeve – tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Dabar vyras grįžo į Lietuvą ir pradėjo čia ieškoti darbo.   „Pagyvenęs užsienyje tampi labiau pasaulietišku, laisviau bendraujančiu, nebijai pripažinti, kad kažkur suklydai, kad turi minusą, kad gali iš to pasijuokti. <…> Susiduri su situacijomis, kur atvirumas, tiesmukiškumas ne visur suprantamas“, – sako Darius.   Kad darbdavių požiūris į turinčiuosius patirties užsienyje skiriasi, rodo Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ ir „Spinter tyrimų“ apklausa.   Rinkdamiesi iš dviejų kandidatų, trys iš keturių darbdavių samdytų turintį patirties Lietuvoje vietoj patirties įgijusio užsienyje.     „Manoma, kad tokie žmonės, grįžę iš užsienio, mažiau lojalūs įmonei. Jie labiau lankstūs, linkę migruoti įmonėse“, – sako „Renkuosi Lietuvą“ projektų koordinatorė Indrė Jankauskaitė-Činčė.   Dirbusįjį svetur rinktųsi informacinių technologijų įmonės. O gamybos, prekybos paslaugas teikiančios buvusių emigrantų vengia.   „Sako, kad mes turim stereotipų – klausiama, kodėl asmuo išvyko, kodėl neprisitaikė, ar yra socialinių įgūdžių trūkumas“, – teigia I. Jankauskaitė-Činčė.   Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako – natūralu, tai pirmiausia susiję su bendravimu ir veikla Lietuvoje   „Aš manau, kad tai yra kriterijus, ar darbas su klientais, ar tiekėjais – tai lietuviška specifika, ir reikalinga patirtis Lietuvoje“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas.   Taip pat daugiau nei pusė darbdavių mano, kad svetur patirties įgiję darbuotojai turės nepagrįstų lūkesčių dėl darbo sąlygų, jausis geresni už kitus ar prašys didesnio atlyginimo.   „Kai grįžta į Lietuvą, pamiršta, kad tarpas tarp Lietuvos darbo rinkos ir Londono ar Norvegijos skiriasi, automatiškai tie žmonės įstringa į spąstus, nes jų lūkestis didesnis, nei rinka gali pasiūlyti“, – sako įdarbinimo konsultantas Saulius Vanagas.   Darbuotojų atstovas teigia, kad jei žmogus nusprendė įsidarbinti Lietuvoje, jau supranta, kokios algos tikėtis, todėl, anot jo, tikroji priežastis – mentaliteto skirtumai.   „Pas mus gajus nuolankumo ir vergo kultas, kai viršininkas yra viskas. Įsivaizduokit, staiga atvažiuoja žmogus iš Europos, kur kitokia kultūra, kur gerbiamas žmogus, kur jis turi teises“, – teigia Profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Raimondas Tamošauskas.   Seimo narė, buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad grįžę emigrantai turi daug privalumų, verslas turėtų jiems padėti.   „Kalbos mokėjimas, akiratis, nuovoka, išsilavinimas, kuris suteikia daug privalumų. Gali būti politinė dalis daroma, bet reikia dar ir verslo įsitraukimo, noro, kad jis nenurašytų“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė.   Apklausa parodė, kad darbdaviai taip pat prioritetą teikia tiems, kurie ir mokslus baigė Lietuvoje, tačiau labiau linkę samdyti net jei ir neturinčius išsilavinimo, bet įgijusius patirties.   Šaltinis: lrt.lt