3 lietuviai iš 10 norėtų keisti dabartinę savo profesiją, rodo tyrimų
bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Labiausiai juos domintų
programuotojo, klientų aptarnavimo specialisto ar IT sistemų administratoriaus
pozicijos. Vis tik beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų tikina, jog jiems stinga
ateityje reikalingų profesinių įgūdžių. Norintiems jų įgyti, ISM karjeros
konsultantė Gintarė Aldonytė pataria imtis skaitmeninių įrankių – nuotolinių
mokymų, kursų ar paskaitų. Labiausiai nori išbandyti programavimą Šių metų spalį „Microsoft“ iniciatyva rinkos tyrimų agentūra „Spinter
tyrimai“ atliko reprezentatyvią darbingo amžiaus (18–64 m.) šalies gyventojų
apklausą. Tyrimas parodė, jog 3 respondentai iš 10 norėtų pakeisti dabartinę savo
profesiją. Dažniau apie tai galvoja 26–45 metų žmonės, aukščiausio išsilavinimo
grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Labiausiai norima išbandyti programuotojo (21 proc.), klientų
aptarnavimo specialisto (18 proc.), IT sistemų administratoriaus (17 proc.),
duomenų analitiko (17 proc.) specialybes. Programuotojais dažniausiai norėtų
būti vyrai, 18–35 m. žmonės. Klientų aptarnavimu labiausiai domisi moterys ir
mažiausių pajamų grupės atstovai. „Technologijas aktyviai integruojant į verslo procesus, kiekviena įmonė
tampa IT įmone. Tad džiugina lietuvių susidomėjimas išmaniosiomis
technologijomis – su jomis susijusios net keturios respondentus labiausiai
dominančios specialybės. Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad technologinis
raštingumas 2025 m. bus viena reikalingiausių ir svarbiausių darbuotojų savybių,
todėl svarbu, kad šia sritimi žmonės imtų domėtis jau šiandien. Vis tik esama
situacija neramina – tyrimas atskleidė, jog 44 proc. darbingo amžiaus
respondentų mano, kad šiuo metu jiems trūksta netolimai ateičiai reikalingų
profesinių įgūdžių. Dėl šios priežasties gyventojams būtina suteikti vis
daugiau galimybių tuos įgūdžius įgyti ir lavinti“, – sako Simonas Černiauskas,
„Microsoft“ vadovas Lietuvoje. Ekspertai kviečia atsisukti į technologijas Norintiems pradėti keisti savo karjeros kryptį ar pasimatuoti trokštamas
pozicijas ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantė Gintarė
Aldonytė pataria pradėti nuo savianalizės. Atsakyti į klausimus, kodėl norime
keisti profesiją, ką esame pasiruošę investuoti ir kaip galime pradėti veikti
jau šiandien. „Prieš priimant sprendimą keisti profesinį kelią, savianalizė ir
galimybių bei grėsmių įvertinimas – būtinas, nes spontaniškas, nepamatuotas
pokytis pats iš savęs ne visada yra naudingas. Vis tik ne ką mažiau svarbu
neužstrigti analizės stadijoje ir galiausiai imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui,
pradėti įgūdžių lavinimo kursus internete, ar ieškoti mentorių, galinčių
papasakoti apie dominančią karjeros kryptį. Profesijos keitimas nėra greitas
spragtelėjimas pirštais – tai ilgas procesas, turintis daug sudedamųjų dalių.
Tad nedidelius pirmuosius žingsnius galima žengti nedelsiant“, – sako G.
Aldonytė. Pasak ekspertės, galimybių ir konteksto įsivertinimas bei nedideli
pirmieji žingsniai naudingi ir todėl, jog padeda susitvarkyti su viena
didžiausių kliūčių keičiant karjeros kryptį – baime ir abejonėmis. „Bene dažniausiai pokyčių trokštančius žmonės stabdo baimės dėl
ateities, greta pokyčių atsirandanti nežinomybė ar abejonės dėl savo gebėjimo
keistis. Šie nuogąstavimai visiškai natūralūs ir pagrįsti, ypač jei apie
pokyčius svarstoma vyresniame amžiuje, kai turime daugiau atsakomybių ir
įsipareigojimų. Vis tik šios baimės retai išnyksta tik apie jas galvojant –
viso pasaulio ekspertai pataria imtis nors nedidelių veiksmų, nes šie greičiau
padeda pažinti pasirinkto kelio perspektyvas ir taip dėl ateities nerimauti
mažiau“, – sako G. Aldonytė. Personalo valdymo specialistai sutaria, kad keičiantis darbo rinkai, vis
svarbesni tampa ir minkštieji įgūdžiai – analitinis ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas,
inovatyvumas, gebėjimas mokytis ar spręsti kompleksines problemas. Vis tik ISM
universiteto ekspertė prideda, kad nepriklausomai nuo to, kokia specialybė
pasirenkama, greta visų šių savybių darbuotojams būtinas ir technologinis
raštingumas. „Technologinis raštingumas kompetencijų rinkinyje yra būtinybė. Ateityje
galbūt ir išliks kelios specialybės, kurioms technologijų reikės mažiau, tačiau
absoliuti dauguma procesų bus automatizuoti, robotizuoti, tad prireiks kompetentingų
darbuotojų, galinčių šias technologijas valdyti. Dėl šios priežasties apie
karjeros pokyčius svarstantys žmonės didelį dėmesį turėtų skirti kompiuteriniam
raštingumui“, – sako G. Aldonytė. Siekiantiems įgūdžių – nemokami kursai Norėdama paskatinti technologinį visuomenės raštingumą, kompanija
„Microsoft“ Baltijos šalyse pradėjo nemokamą skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą.
Ji sukurta remiantis pasauline „Microsoft Global Skilling“ įgūdžių lavinimo
iniciatyva ir veiks „Microsoft Learn“ ruošimosi konkrečiai specialybei principu. Planuojama, kad programos metu
kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių reikalingų žinių įgaus daugiau nei 10 000
žmonių. „Iniciatyvos dalyviai įgis kompiuterinių įgūdžių, kurių ypač reikia
šiandieninėje darbo rinkoje – duomenų ir verslo analizės, programų kūrimo,
projektavimo ir testavimo. Mokymų programa nemokama, tad ja galės naudotis visi
be išimties Baltijos šalių gyventojai. Be to, Lietuvoje programos partneriais
tapo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, tad esame tikri, kad kursą baigę
lietuviai bus pasiruošę žinias netrukus taikyti praktikoje“, – sako Simonas
Černiauskas, „Microsoft“ vadovas Lietuvoje. Daugiau apie programą – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto puslapyje https://www.ism.lt/baltijos-saliu-skaitmeniniu-igudziu-ugdymo-programa/, kuriame jau galima prisijungti prie mokymų ir pasirinkti dominančią sritį. Šaltinis: Aina.lt 2021.12.26 3 lietuviai iš 10 norėtų keisti dabartinę savo profesiją, rodo tyrimų
bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Labiausiai juos domintų
programuotojo, klientų aptarnavimo specialisto ar IT sistemų administratoriaus
pozicijos. Vis tik beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų tikina, jog jiems stinga
ateityje reikalingų profesinių įgūdžių. Norintiems jų įgyti, ISM karjeros
konsultantė Gintarė Aldonytė pataria imtis skaitmeninių įrankių – nuotolinių
mokymų, kursų ar paskaitų. Labiausiai nori išbandyti programavimą Šių metų spalį „Microsoft“ iniciatyva rinkos tyrimų agentūra „Spinter
tyrimai“ atliko reprezentatyvią darbingo amžiaus (18–64 m.) šalies gyventojų
apklausą. Tyrimas parodė, jog 3 respondentai iš 10 norėtų pakeisti dabartinę savo
profesiją. Dažniau apie tai galvoja 26–45 metų žmonės, aukščiausio išsilavinimo
grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Labiausiai norima išbandyti programuotojo (21 proc.), klientų
aptarnavimo specialisto (18 proc.), IT sistemų administratoriaus (17 proc.),
duomenų analitiko (17 proc.) specialybes. Programuotojais dažniausiai norėtų
būti vyrai, 18–35 m. žmonės. Klientų aptarnavimu labiausiai domisi moterys ir
mažiausių pajamų grupės atstovai. „Technologijas aktyviai integruojant į verslo procesus, kiekviena įmonė
tampa IT įmone. Tad džiugina lietuvių susidomėjimas išmaniosiomis
technologijomis – su jomis susijusios net keturios respondentus labiausiai
dominančios specialybės. Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad technologinis
raštingumas 2025 m. bus viena reikalingiausių ir svarbiausių darbuotojų savybių,
todėl svarbu, kad šia sritimi žmonės imtų domėtis jau šiandien. Vis tik esama
situacija neramina – tyrimas atskleidė, jog 44 proc. darbingo amžiaus
respondentų mano, kad šiuo metu jiems trūksta netolimai ateičiai reikalingų
profesinių įgūdžių. Dėl šios priežasties gyventojams būtina suteikti vis
daugiau galimybių tuos įgūdžius įgyti ir lavinti“, – sako Simonas Černiauskas,
„Microsoft“ vadovas Lietuvoje. Ekspertai kviečia atsisukti į technologijas Norintiems pradėti keisti savo karjeros kryptį ar pasimatuoti trokštamas
pozicijas ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantė Gintarė
Aldonytė pataria pradėti nuo savianalizės. Atsakyti į klausimus, kodėl norime
keisti profesiją, ką esame pasiruošę investuoti ir kaip galime pradėti veikti
jau šiandien. „Prieš priimant sprendimą keisti profesinį kelią, savianalizė ir
galimybių bei grėsmių įvertinimas – būtinas, nes spontaniškas, nepamatuotas
pokytis pats iš savęs ne visada yra naudingas. Vis tik ne ką mažiau svarbu
neužstrigti analizės stadijoje ir galiausiai imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui,
pradėti įgūdžių lavinimo kursus internete, ar ieškoti mentorių, galinčių
papasakoti apie dominančią karjeros kryptį. Profesijos keitimas nėra greitas
spragtelėjimas pirštais – tai ilgas procesas, turintis daug sudedamųjų dalių.
Tad nedidelius pirmuosius žingsnius galima žengti nedelsiant“, – sako G.
Aldonytė. Pasak ekspertės, galimybių ir konteksto įsivertinimas bei nedideli
pirmieji žingsniai naudingi ir todėl, jog padeda susitvarkyti su viena
didžiausių kliūčių keičiant karjeros kryptį – baime ir abejonėmis. „Bene dažniausiai pokyčių trokštančius žmonės stabdo baimės dėl
ateities, greta pokyčių atsirandanti nežinomybė ar abejonės dėl savo gebėjimo
keistis. Šie nuogąstavimai visiškai natūralūs ir pagrįsti, ypač jei apie
pokyčius svarstoma vyresniame amžiuje, kai turime daugiau atsakomybių ir
įsipareigojimų. Vis tik šios baimės retai išnyksta tik apie jas galvojant –
viso pasaulio ekspertai pataria imtis nors nedidelių veiksmų, nes šie greičiau
padeda pažinti pasirinkto kelio perspektyvas ir taip dėl ateities nerimauti
mažiau“, – sako G. Aldonytė. Personalo valdymo specialistai sutaria, kad keičiantis darbo rinkai, vis
svarbesni tampa ir minkštieji įgūdžiai – analitinis ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas,
inovatyvumas, gebėjimas mokytis ar spręsti kompleksines problemas. Vis tik ISM
universiteto ekspertė prideda, kad nepriklausomai nuo to, kokia specialybė
pasirenkama, greta visų šių savybių darbuotojams būtinas ir technologinis
raštingumas. „Technologinis raštingumas kompetencijų rinkinyje yra būtinybė. Ateityje
galbūt ir išliks kelios specialybės, kurioms technologijų reikės mažiau, tačiau
absoliuti dauguma procesų bus automatizuoti, robotizuoti, tad prireiks kompetentingų
darbuotojų, galinčių šias technologijas valdyti. Dėl šios priežasties apie
karjeros pokyčius svarstantys žmonės didelį dėmesį turėtų skirti kompiuteriniam
raštingumui“, – sako G. Aldonytė. Siekiantiems įgūdžių – nemokami kursai Norėdama paskatinti technologinį visuomenės raštingumą, kompanija
„Microsoft“ Baltijos šalyse pradėjo nemokamą skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą.
Ji sukurta remiantis pasauline „Microsoft Global Skilling“ įgūdžių lavinimo
iniciatyva ir veiks „Microsoft Learn“ ruošimosi konkrečiai specialybei principu. Planuojama, kad programos metu
kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių reikalingų žinių įgaus daugiau nei 10 000
žmonių. „Iniciatyvos dalyviai įgis kompiuterinių įgūdžių, kurių ypač reikia
šiandieninėje darbo rinkoje – duomenų ir verslo analizės, programų kūrimo,
projektavimo ir testavimo. Mokymų programa nemokama, tad ja galės naudotis visi
be išimties Baltijos šalių gyventojai. Be to, Lietuvoje programos partneriais
tapo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, tad esame tikri, kad kursą baigę
lietuviai bus pasiruošę žinias netrukus taikyti praktikoje“, – sako Simonas
Černiauskas, „Microsoft“ vadovas Lietuvoje. Daugiau apie programą – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto puslapyje https://www.ism.lt/baltijos-saliu-skaitmeniniu-igudziu-ugdymo-programa/, kuriame jau galima prisijungti prie mokymų ir pasirinkti dominančią sritį. Šaltinis: Aina.lt
Tyrimas: 3 lietuviai iš 10 norėtų pakeisti profesiją – kaip tą padaryti sėkmingai?
26
Gru