Tvarumo tendencijos finansų srityje: tyrimas ir dokumentai

2022.09.19
  Lietuvoje jau esama poreikio tvarkyti asmeninius finansus tvariu, t. y. visuomenei ir gamtai draugišku, būdu. Lietuviai net pasirengę atsisakyti dalies investicijų uždarbio, jei pinigai investuojami pagal tvarumo principus. Tą parodė reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ kelių nevyriausybinių organizacijų užsakymu. Vartotojų nuomonės apklausa tokia tema Lietuvoje atlikta pirmą kartą.

Rezultatai optimistiški: 71 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems yra svarbu, jog fondas, į kurį ruošiamasi investuoti, laikytųsi „tvarių investicijų“ principo: 24 proc. apklaustųjų tai labai svarbu, 47 proc. – greičiau svarbu.

„Sąmoningi piliečiai vardan planetos ateities ir švarios aplinkos atsisakytų vidutiniškai net šeštadalio investicijų grąžos. Gal tai galėtų būti geras atspirties taškas, svarstant mokesčių priemones, kuriomis būtų stabdomas taršus vartojimas?“, – svarsto K. Kupšys, Vartotojų aljanso viceprezidentas ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.

Pasak jo, pirminė analizė parodė, kad bankų orientacija į tvarių finansinių paslaugų pusę yra daugiau deklaruojama, negu reali: „Pagal „Fair Finance Guide International“ metodiką įvertinus Lietuvoje veikiančius tarptautinius bankus, gaunasi apverktinas rezultatas. Lietuvoje veikiantys bankai gauna tik „šešetukus“ dešimtbalėje sistemoje. Kai kuriais atvejais net nėra kaip įvertinti, nes mažesniems bankams neuždėta prievolė atskleisti savo vykdomos veiklos užkulisių“, – teigia tvarių finansinių paslaugų vartojimo skatinimo projekto sumanytojas ir vadovas K. Kupšys.

Apie tvarius finansus: kas tai yra

Tvarūs finansai (angl. sustainable finance) – tai pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai populiarėjantis požiūris vertinti finansinių įstaigų veiklą per trejopą prizmę: aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos veiksnius. Šiuos kriterijus įprasta žymėti santrumpa ESG – environmental, social, governance (angl.). ESG kriterijai glaudžiai siejasi su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslais (DVT, angl SDG – sustainable development goals).

Pagal ESG kriterijus rūšiuojami bankai, investicijų fondai, draudimo bendrovės, o taip pat atskiri vertybiniai popieriai. Tvarių finansų sričiai priskiriamos, pavyzdžiui, „žaliosios“ obligacijos (green bonds), taip pat specialiu „ekologiniu“ ženklu pažymėti investicinių fondų platinami vienetai ir kiti investicijų objektai.

Skandinavijoje ir dar keliose pažangiose pasaulio šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Japonijoje ir kt.) pagal ESG kriterijus jau keletą metų sudaromi bankų reitingai. Pradžią nubrėžė Nyderlandų nevyriausybinių organizacijų projektas „Fair Bank Guide“, kuris prasidėjo 2009-ųjų sausį, pasaulinės finansų krizės įkarštyje. ESG tikslus atitinkančias vertybes puoselėjančiam vartotojui reitingai gali padėti lengviau apsispręsti, kurių finansinių įstaigų (bankų, draudimo bendrovių, turto valdymo įmonių) paslaugomis naudotis, ar priešingai – vengti. Tvarių finansų tema Lietuvoje taip pat pradedama kalbėti vis garsiau – šiemet veiklą pradėjo iš nevyriausybinių organizacijų atstovų suburta Tvarių finansų stebėsenos grupė (TFSG). Grupės darbą kuruoja asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, Vartotojų aljansas bei kiti partneriai, projektui 2019 metais užsitikrinus Teisingumo ministro įsakymu skirtą finansavimą.

Šaltinis: vartotojualjansas.lt