Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų laukia barų, kavinių, restoranų atidarymo. Tiek pat apklaustųjų, pasibaigus karantinui, maitinimo įstaigose ketina lankytis taip pat dažnai kaip ir iki karantino. Trečdalis ketina lankytis rečiau, mat dar nesijaučia saugiai. Tokias tendencijas rodo Spinter tyrimai gyventojų apklausa. Barų atstovai atsidarymo tikisi jau po Velykų, tačiau ne visi mano, kad pavyks greitai susigrąžinti klientus. Daugiau nei pusė laukia barų ir kavinių atsidarymo Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl barų, kavinių, restoranų atidarymo ir lankymosi juose „Spinter tyrimai“ vasario 17-26 d. atliko Lietuvos gyventojų apklausą, joje dalyvavo 1014 18-75 m. amžiaus respondentų. Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų laukia barų, kavinių, restoranų atidarymo. Tuo metu beveik trečdalis (30 proc.) teigia nelaukiantys maitinimo įstaigų atsidarymo. Barų, kavinių, restoranų atidarymo dažniau teigia laukiančios moterys, 18-45m. respondentai, didesnių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai. Pasibaigus karantinui, baruose, kavinėse bei restoranuose dauguma (57 proc.) ketina lankytis taip pat dažnai, kaip ir iki karantino. Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų ketina lankytis rečiau, nei iki karantino. 9 proc. – dažniau, nei iki karantino. Taip pat dažnai dažniau ketina lankytis moterys. Rečiau nei iki karantino – vyrai, vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji bei vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai. Ketvirtadalis (25 proc.) visų šalies gyventojų ketina lankytis baruose, kavinėse, restoranuose kartą per savaitę ir dažniau. 14 proc. – kartą per 2-3 savaites, 16 proc. – kartą per mėnesį, 28 proc. – rečiau, nei kartą per mėnesį. Kelis kartus per savaitę dažniau ketina lankytis aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes pajamas turintys apklaustieji. Kartą per savaitę – miestų gyventojai. Kartą per 2-3 savaites – moterys, jauniausi (18-25 m.) respondentai ir didmiesčių gyventojai. Kartą per mėnesį – 18-45 m. tyrimo dalyviai. Rečiau nei kartą per mėnesį – vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai, vidutines ir mažesnes pajamas turintys respondentai bei kaimo vietovių gyventojai. Dalis dar nesijaučia saugiai Dažnesnio lankymosi baruose, kavinėse, restoranuose dažniausia priežastis – draugų, susibūrimų, pasisėdėjimų ilgesys (74 proc.). Beveik pusė (46 proc.) gyventojų nori „atsigriebti“, atšvęsti karantino pabaigą. Ketvirtadalis (26 proc.) per karantiną susitaupė pinigų, tad galės sau leisti daugiau nei iki karantino. Apie pusė (52 proc.) apklaustųjų, nurodžiusių retesnį lankymąsi maitinimo įstaigose, aiškina, kad tokiose vietose dar jaučiasi nesaugiai. 43 proc. gyventojų teigia, kad per karantiną atprato, susiformavo kiti įpročiai. 8 proc. apklaustųjų pajamos sumažėjo, tad lankytis baruose jiems per brangu. Be to, jie mano, kad viskas brangs. Kaimo vietovių gyventojai dažniau teigia, kad kurį laiką tokiose vietose jausis nesaugiai. Miestų gyventojai dažniau teigia, kad per karantiną atprato, susiformavo kiti įpročiai. Labiausiai išsiilgtu dalyku iš buvimo baruose, kavinėse, restoranuose dažniausiai įvardintos priemonės susijusios su socializacija: pirmoje vietoje aplinkos pakeitimas (63 proc.). Antroje vietoje – galimybė pabūti su draugais, kolegomis (56 proc.), trečioje – bendravimas su žmonėmis (43 proc.). Maisto ir gėrimų svarba gerokai mažesnė (28 proc.). Aplinkos pakeitimo dažniau pasiilgo moterys, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai. Galimybės pabūti su draugais, kolegomis – jauniausi (18-25 m.) apklaustieji. Rezultatai byloja apie reikšmingus gyvenimo pokyčius „Švyturio-Utenos alaus” Pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė sako, kad šio tyrimo rezultatai įžiebia ir optimizmo, ir tuo pačiu pasėja šiokio tokio nerimo. Anot jos, niekas nėra tikras, kaip greitai pavyks susigrąžinti lankytojus. „Daugelis žmonių išreiškė nuomonę, jog kavinių, restoranų atsidarymo momento tikrai laukia, yra gera žinia kavinių, restoranų verslams, maisto tiekėjams ir mums, aludariams. Tai leidžia tikėtis greito „įsivažiavimo“. Beje, mano nuomone, tie 56 proc. labiausiai išsiilgusių lankytojų yra optimalus skaičius barų startui, nes didesnis lankytojų antplūdis iš karto po atsidarymo netgi galėtų keltų didesnių rūpesčių, užtikrinant saugumo reikalavimus. Deja, tyrime matome ir kitus skaičius – kad trečdalis ketina lankytis rečiau nei prieš karantiną. Manau, kad tai byloja apie reikšmingus gyvenimo būdo pokyčius mūsų visuomenėje. Vos pusę metų praleistų namie sukūrė naują rutiną, laisvalaikį ir įpročius. Tai gali reikšti dalies žmonių sąmoningą sprendimą keisti gyvenimo ir vartojimo būdą. Kita dalis žmonių, manau, ne tiek sąmoningai apsispręsdami, bet daugiau iš inercijos dar kurį laiką gyvens „namų žmogaus“ režimu, nes technologijos sudarė sąlygas leidžiant laiką tik namuose nepatirti jokių didesnių nepatogumų. Viskas tapo prieinama internetu“, – apklausą komentuoja A. Vasiljevienė ir priduria, kad technologijos nepakeis žmonių ryšio ir skanaus maisto bei gėrimų. Sugrįš visi, kurie pasiilgo barų Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad likusi dalis apklaustųjų (43 proc.) dar bijo eiti į barus. Tačiau, anot jo, 57 proc. srauto pakaktų barams „įsivažiuoti“, atnaujinus veiklą. „Sunku vertinti, ar toks kiekis (57 proc.) mums būtų naudingas, kiek tai atspindi tikrą kiekį, bet atrodo, kad tai – geras rodiklis. Paprastai savaitgalį, kai dar nebuvo COVID-19, į miestą Vilniaus senamiestyje išeina, pavyzdžiui, 30 tūkst. žmonių, tai maždaug pusė – 15 tūkst. – būtų gerai, naudos tikrai duotų“, – sako jis. Paklaustas, ar didesnis lankytojų srautas sukeltų problemų laikytis saugumo reikalavimų, pašnekovas tai atmeta: „Po pirmojo karantino dauguma barų ir lankytojų laikėsi taisyklių, ir problemų nebuvo: ir iš žmonių jautėsi atsargumas, ir konfliktų nekilo.“ R. Pranka teigia manantis, kad sugrįš visi, kurie pasiilgo barų: „Barai, klubai ir kavinės – socialinė vieta, kurios žmonės yra pasiilgę. Vakarinė ir naktinė kultūra yra neatsiejama daugeliui žmonių. Tie, kurie iki karantino lankėsi baruose, tie ir toliau vaikščios. Kai žinos, kad yra saugu, žmonių daugės. Pernai po pirmojo karantino matėme, kaip visi išsiilgę, ir dabar bus išsiilgę. Ir klientai, ir verslininkai išmoko elgtis, laikytis taisyklių. Vis dėlto nors gali būti saugu, bet dalis žmonių dar neis, lauks, žiūrės.“ Atvėrus duris klientai neskubės sugrįžti Komentuodamas gyventojų apklausos duomenis sostinės baro „Local pub“ savininkas Vidmantas Čičelis iš patirties sako, kad nors dauguma ir laukia barų atidarymo, tačiau niekas neskubės į juos eiti. „Visų gyventojų negali įvertinti, yra tam tikri segmentai. Vilniuje yra Islandijos ir Vilniaus gatvės, kurios turi specifinę publiką, jie tose gatvėse ir gyvena, į kitus barus neina. Kaip parodė pokarantininis laikotarpis vasarą, baisiausia situacija ir buvo tose gatvėse, nes ten tiek daug žmonių susigrūda vienoje vietoje ir jie dažniausiai turi šiek tiek mažiau atsakomybės. Tad visiškai segmentuoti į vieną pusę negalima. Iš kitos pusės žmonės laukia, o ar eis – kitas klausimas. Manau, kad daugiausiai nulems tai, ar baras turi kiemą ir lauką, ar ne“, – pažymi jis. Baro savininkas atkreipia dėmesį, kad gyventojų paklausus, ar jie rinktųsi sėdėjimą baro viduje ar lauke, atsakymų pasiskirstymas būtų visai kitoks: „Jei padalintume klausimą į dvi dalis, manau, kad lauko procentas šiek tiek paaugtų ir stipriai sumažėtų, jei būtų tik vidus, nes lauke visi jaučiasi saugesni, laisviau, o į vidų didelė dalis turbūt bijotų eiti ar nenorėtų.“ 2021.03.23 Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų laukia barų, kavinių, restoranų atidarymo. Tiek pat apklaustųjų, pasibaigus karantinui, maitinimo įstaigose ketina lankytis taip pat dažnai kaip ir iki karantino. Trečdalis ketina lankytis rečiau, mat dar nesijaučia saugiai. Tokias tendencijas rodo Spinter tyrimai gyventojų apklausa. Barų atstovai atsidarymo tikisi jau po Velykų, tačiau ne visi mano, kad pavyks greitai susigrąžinti klientus. Daugiau nei pusė laukia barų ir kavinių atsidarymo Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl barų, kavinių, restoranų atidarymo ir lankymosi juose „Spinter tyrimai“ vasario 17-26 d. atliko Lietuvos gyventojų apklausą, joje dalyvavo 1014 18-75 m. amžiaus respondentų. Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų laukia barų, kavinių, restoranų atidarymo. Tuo metu beveik trečdalis (30 proc.) teigia nelaukiantys maitinimo įstaigų atsidarymo. Barų, kavinių, restoranų atidarymo dažniau teigia laukiančios moterys, 18-45m. respondentai, didesnių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai. Pasibaigus karantinui, baruose, kavinėse bei restoranuose dauguma (57 proc.) ketina lankytis taip pat dažnai, kaip ir iki karantino. Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų ketina lankytis rečiau, nei iki karantino. 9 proc. – dažniau, nei iki karantino. Taip pat dažnai dažniau ketina lankytis moterys. Rečiau nei iki karantino – vyrai, vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji bei vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai. Ketvirtadalis (25 proc.) visų šalies gyventojų ketina lankytis baruose, kavinėse, restoranuose kartą per savaitę ir dažniau. 14 proc. – kartą per 2-3 savaites, 16 proc. – kartą per mėnesį, 28 proc. – rečiau, nei kartą per mėnesį. Kelis kartus per savaitę dažniau ketina lankytis aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes pajamas turintys apklaustieji. Kartą per savaitę – miestų gyventojai. Kartą per 2-3 savaites – moterys, jauniausi (18-25 m.) respondentai ir didmiesčių gyventojai. Kartą per mėnesį – 18-45 m. tyrimo dalyviai. Rečiau nei kartą per mėnesį – vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai, vidutines ir mažesnes pajamas turintys respondentai bei kaimo vietovių gyventojai. Dalis dar nesijaučia saugiai Dažnesnio lankymosi baruose, kavinėse, restoranuose dažniausia priežastis – draugų, susibūrimų, pasisėdėjimų ilgesys (74 proc.). Beveik pusė (46 proc.) gyventojų nori „atsigriebti“, atšvęsti karantino pabaigą. Ketvirtadalis (26 proc.) per karantiną susitaupė pinigų, tad galės sau leisti daugiau nei iki karantino. Apie pusė (52 proc.) apklaustųjų, nurodžiusių retesnį lankymąsi maitinimo įstaigose, aiškina, kad tokiose vietose dar jaučiasi nesaugiai. 43 proc. gyventojų teigia, kad per karantiną atprato, susiformavo kiti įpročiai. 8 proc. apklaustųjų pajamos sumažėjo, tad lankytis baruose jiems per brangu. Be to, jie mano, kad viskas brangs. Kaimo vietovių gyventojai dažniau teigia, kad kurį laiką tokiose vietose jausis nesaugiai. Miestų gyventojai dažniau teigia, kad per karantiną atprato, susiformavo kiti įpročiai. Labiausiai išsiilgtu dalyku iš buvimo baruose, kavinėse, restoranuose dažniausiai įvardintos priemonės susijusios su socializacija: pirmoje vietoje aplinkos pakeitimas (63 proc.). Antroje vietoje – galimybė pabūti su draugais, kolegomis (56 proc.), trečioje – bendravimas su žmonėmis (43 proc.). Maisto ir gėrimų svarba gerokai mažesnė (28 proc.). Aplinkos pakeitimo dažniau pasiilgo moterys, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai. Galimybės pabūti su draugais, kolegomis – jauniausi (18-25 m.) apklaustieji. Rezultatai byloja apie reikšmingus gyvenimo pokyčius „Švyturio-Utenos alaus” Pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė sako, kad šio tyrimo rezultatai įžiebia ir optimizmo, ir tuo pačiu pasėja šiokio tokio nerimo. Anot jos, niekas nėra tikras, kaip greitai pavyks susigrąžinti lankytojus. „Daugelis žmonių išreiškė nuomonę, jog kavinių, restoranų atsidarymo momento tikrai laukia, yra gera žinia kavinių, restoranų verslams, maisto tiekėjams ir mums, aludariams. Tai leidžia tikėtis greito „įsivažiavimo“. Beje, mano nuomone, tie 56 proc. labiausiai išsiilgusių lankytojų yra optimalus skaičius barų startui, nes didesnis lankytojų antplūdis iš karto po atsidarymo netgi galėtų keltų didesnių rūpesčių, užtikrinant saugumo reikalavimus. Deja, tyrime matome ir kitus skaičius – kad trečdalis ketina lankytis rečiau nei prieš karantiną. Manau, kad tai byloja apie reikšmingus gyvenimo būdo pokyčius mūsų visuomenėje. Vos pusę metų praleistų namie sukūrė naują rutiną, laisvalaikį ir įpročius. Tai gali reikšti dalies žmonių sąmoningą sprendimą keisti gyvenimo ir vartojimo būdą. Kita dalis žmonių, manau, ne tiek sąmoningai apsispręsdami, bet daugiau iš inercijos dar kurį laiką gyvens „namų žmogaus“ režimu, nes technologijos sudarė sąlygas leidžiant laiką tik namuose nepatirti jokių didesnių nepatogumų. Viskas tapo prieinama internetu“, – apklausą komentuoja A. Vasiljevienė ir priduria, kad technologijos nepakeis žmonių ryšio ir skanaus maisto bei gėrimų. Sugrįš visi, kurie pasiilgo barų Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad likusi dalis apklaustųjų (43 proc.) dar bijo eiti į barus. Tačiau, anot jo, 57 proc. srauto pakaktų barams „įsivažiuoti“, atnaujinus veiklą. „Sunku vertinti, ar toks kiekis (57 proc.) mums būtų naudingas, kiek tai atspindi tikrą kiekį, bet atrodo, kad tai – geras rodiklis. Paprastai savaitgalį, kai dar nebuvo COVID-19, į miestą Vilniaus senamiestyje išeina, pavyzdžiui, 30 tūkst. žmonių, tai maždaug pusė – 15 tūkst. – būtų gerai, naudos tikrai duotų“, – sako jis. Paklaustas, ar didesnis lankytojų srautas sukeltų problemų laikytis saugumo reikalavimų, pašnekovas tai atmeta: „Po pirmojo karantino dauguma barų ir lankytojų laikėsi taisyklių, ir problemų nebuvo: ir iš žmonių jautėsi atsargumas, ir konfliktų nekilo.“ R. Pranka teigia manantis, kad sugrįš visi, kurie pasiilgo barų: „Barai, klubai ir kavinės – socialinė vieta, kurios žmonės yra pasiilgę. Vakarinė ir naktinė kultūra yra neatsiejama daugeliui žmonių. Tie, kurie iki karantino lankėsi baruose, tie ir toliau vaikščios. Kai žinos, kad yra saugu, žmonių daugės. Pernai po pirmojo karantino matėme, kaip visi išsiilgę, ir dabar bus išsiilgę. Ir klientai, ir verslininkai išmoko elgtis, laikytis taisyklių. Vis dėlto nors gali būti saugu, bet dalis žmonių dar neis, lauks, žiūrės.“ Atvėrus duris klientai neskubės sugrįžti Komentuodamas gyventojų apklausos duomenis sostinės baro „Local pub“ savininkas Vidmantas Čičelis iš patirties sako, kad nors dauguma ir laukia barų atidarymo, tačiau niekas neskubės į juos eiti. „Visų gyventojų negali įvertinti, yra tam tikri segmentai. Vilniuje yra Islandijos ir Vilniaus gatvės, kurios turi specifinę publiką, jie tose gatvėse ir gyvena, į kitus barus neina. Kaip parodė pokarantininis laikotarpis vasarą, baisiausia situacija ir buvo tose gatvėse, nes ten tiek daug žmonių susigrūda vienoje vietoje ir jie dažniausiai turi šiek tiek mažiau atsakomybės. Tad visiškai segmentuoti į vieną pusę negalima. Iš kitos pusės žmonės laukia, o ar eis – kitas klausimas. Manau, kad daugiausiai nulems tai, ar baras turi kiemą ir lauką, ar ne“, – pažymi jis. Baro savininkas atkreipia dėmesį, kad gyventojų paklausus, ar jie rinktųsi sėdėjimą baro viduje ar lauke, atsakymų pasiskirstymas būtų visai kitoks: „Jei padalintume klausimą į dvi dalis, manau, kad lauko procentas šiek tiek paaugtų ir stipriai sumažėtų, jei būtų tik vidus, nes lauke visi jaučiasi saugesni, laisviau, o į vidų didelė dalis turbūt bijotų eiti ar nenorėtų.“
Trečdalis gyventojų baruose po karantino lankysis rečiau: verslai tikisi atsidaryti po Velykų
23
Kov