Taksistai labiau mėgsta tradicinių skrydžių bendrovių keleivius

2015-01-19   Keliaujantys darbo reikalais mieliau
renkasi tradicines skrydžių bendroves, o žemų kainų vežėjai iš Vilniaus dažniau
išskraidina norinčius poilsiauti, rodo oro uostų keleivių apklausa. Tradicinių
bendrovių keleiviai taip pat dažniau naudojasi oro uostuose teikiamomis
paslaugomis: perka parduotuvėse, kviečia taksi. Kai kuriomis kryptimis iš
Vilniaus skraidina tik pigieji, tad su jais keliauja ir taupantys, ir galintys
išlaidauti. Taksi vairuotojai, laukdami
keleivių oro uoste, studijuoja informaciją ne tik apie skrydžių kryptis, bet ir
apie skrydžių bendroves – tradicinių skrydžių bendrovių keleiviai dažniau
naudojasi taksi paslaugomis, o ne pavežami draugų ar giminių. Apie 60% tradicinių skrydžių bendrovių,
tokių kaip SAS ar „Lufthansa“, keleivių Vilniuje nurodo skrendantys darbo
reikalais. Beveik perpus mažiau jų (34%) brangesnius vežėjus renkasi poilsio ir
laisvalaikio kelionėms, o 5% – studijų ir mokslo tikslais, rodo Lietuvos oro
uostų užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa. Žemų kainų vežėjai dažnai ne tik dėl kainos, bet
ir dėl siūlomų patrauklių krypčių skraidina daugiau laisvalaikį svetur
praleisti norinčių gyventojų (59%). Tik 26% teigia su jais skrendantys darbo
reikalais, 4% – studijuoti.   Išleidžia daugiau Pasak tyrėjų, laisvalaikį kaip kelionės tikslą
dažniausiai nurodo moterys ir vyresni (45-erių ir daugiau) tyrimo dalyviai,
mažesnes pajamas (iki 580 Eur) gaunantys respondentai. Darbo reikalais dažniau
keliauja vyrai, 31–45 metų apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai. Būtent tradicinių vežėjų keleiviai linkę daugiau
oro uoste išleisti, naudotis papildomomis paslaugomis. Jie dažniau į oro uostą
atvyksta taksi, o ne atvežami draugų ar giminių, kaip kad žemų kainų skrydžių
bendrovių klientai. Ir prieš skrydį oro uoste jie dažniau nei pigių oro linijų
bendrovių klientai apsiperka parduotuvėse (atitinkamai 37% ir 29%) ir užsuka į
kavines. Net ir bilietus šie keleiviai neretai perka per
kelionių agentūras, o žemų kainų vežėjų klientai dažniausiai renkasi pačių
vežėjų interneto svetaines.   Palankiau verslui Vytautas Reisas, bendrovės „Avia Travel
Services“, valdančios „Smart Taxi“ ir teikiančios įvairias aviacijos ir
keleivių aptarnavimo paslaugas, direktorius, sutinka, kad tradicinių vežėjų
keleivių perkamoji galia neabejotinai didesnė. Žemų kainų bendrovių klientams
bendras kelionės biudžetas gerokai svarbesnis, tad papildomas išlaidas
stengiamasi apriboti. „Pigių skrydžių keleivių skaičius gali būti labai
didelis, bet nauda paslaugų tiekėjams nebūtinai bus didesnė, nei mažiau
keleivių pervežančių tradicinių vežėjų“, – apibendrina p. Reisas. Kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, bagažo
pakavimą, dažniau irgi renkasi tik tradicinių oro vežėjų klientai, nes šie
dažniau turi papildomo registruoto bagažo, skrenda su persėdimais.   Lemia ir tvarkaraščiai Vis dėlto, kalbant apie taksi paslaugų užsakymą,
vežėjo tipo įtaka verslui priklauso ir nuo krypties, kuria skrendama: verslo
klientams svarbu ne tik kokybe, bet ir skrydžių tvarkaraščiai. „Jei patogiau atskristi vakare tiesiogiai iš
Londono ir ryte jau ramiai eiti į biurą, o ne rinktis pusės dienos skrydį su
persėdimu Kopenhagoje ar kitame mieste, tada ir daugiau uždirbantys renkasi
pigesnius vežėjus“, – sako p. Reisas. Vilma Fedorovičienė, suvenyrų parduotuves
valdančios UAB „Gintraka“ vadovė, taip pat sako pastebinti išimčių: lietuviškus
suvenyrus dažnai renkasi svetur keliaujantys lietuviai.
„Dirbame ne „tax free“ zonoje, tad neturime tikslių duomenų. Bet tik žemų kainų
bendrovės skrenda į Didžiąją Britaniją, o ten skrendantys keleiviai suvenyrų
tikrai perka. Kai pradėjome dirbti oro uoste, taikėme į išskrendančius
užsieniečius, bet taip nėra, labai daug perka ir lietuviai“, – sako ji.   Patys didžiausi Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai iš viso
aptarnavo 3,79 mln. keleivių, 9% daugiau nei 2013 m. Vilniaus oro uoste
aptarnauta 2,9 mln. keleivių, Kauno – 724.000, Palangos – 133.000. Žemų kainų bendrovės Vilniaus oro uoste perveža
daugiausia keleivių. Daugiausia iš visų pernai aptarnavo vengrų bendrovė „Wizz
Air“ (23,09%), ji aplenkė pernai prastesnius rezultatus parodžiusią „Ryanair“
(19,2%). Abi šios bendrovės metų pabaigoje kartu užėmė 42,3% rinkos. Palyginti,
didžiausia iš tradicinių vežėjų, bendrovė „Lufthansa“, užima tik 6,91% rinkos. Su žemų kainų vežėjais keleiviai dažniausiai
skrenda į galutinį tikslą. Taip teigė 78% apklaustųjų. Iš klasikinių bendrovių
keleivių tiesiai į galutinį tikslą skrendančių yra 58%, likę pasiekia didesnius
oro uostus ir iš jų toliau keliauja į kitas šalis. 2015-01-19   Keliaujantys darbo reikalais mieliau
renkasi tradicines skrydžių bendroves, o žemų kainų vežėjai iš Vilniaus dažniau
išskraidina norinčius poilsiauti, rodo oro uostų keleivių apklausa. Tradicinių
bendrovių keleiviai taip pat dažniau naudojasi oro uostuose teikiamomis
paslaugomis: perka parduotuvėse, kviečia taksi. Kai kuriomis kryptimis iš
Vilniaus skraidina tik pigieji, tad su jais keliauja ir taupantys, ir galintys
išlaidauti. Taksi vairuotojai, laukdami
keleivių oro uoste, studijuoja informaciją ne tik apie skrydžių kryptis, bet ir
apie skrydžių bendroves – tradicinių skrydžių bendrovių keleiviai dažniau
naudojasi taksi paslaugomis, o ne pavežami draugų ar giminių. Apie 60% tradicinių skrydžių bendrovių,
tokių kaip SAS ar „Lufthansa“, keleivių Vilniuje nurodo skrendantys darbo
reikalais. Beveik perpus mažiau jų (34%) brangesnius vežėjus renkasi poilsio ir
laisvalaikio kelionėms, o 5% – studijų ir mokslo tikslais, rodo Lietuvos oro
uostų užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa. Žemų kainų vežėjai dažnai ne tik dėl kainos, bet
ir dėl siūlomų patrauklių krypčių skraidina daugiau laisvalaikį svetur
praleisti norinčių gyventojų (59%). Tik 26% teigia su jais skrendantys darbo
reikalais, 4% – studijuoti.   Išleidžia daugiau Pasak tyrėjų, laisvalaikį kaip kelionės tikslą
dažniausiai nurodo moterys ir vyresni (45-erių ir daugiau) tyrimo dalyviai,
mažesnes pajamas (iki 580 Eur) gaunantys respondentai. Darbo reikalais dažniau
keliauja vyrai, 31–45 metų apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai. Būtent tradicinių vežėjų keleiviai linkę daugiau
oro uoste išleisti, naudotis papildomomis paslaugomis. Jie dažniau į oro uostą
atvyksta taksi, o ne atvežami draugų ar giminių, kaip kad žemų kainų skrydžių
bendrovių klientai. Ir prieš skrydį oro uoste jie dažniau nei pigių oro linijų
bendrovių klientai apsiperka parduotuvėse (atitinkamai 37% ir 29%) ir užsuka į
kavines. Net ir bilietus šie keleiviai neretai perka per
kelionių agentūras, o žemų kainų vežėjų klientai dažniausiai renkasi pačių
vežėjų interneto svetaines.   Palankiau verslui Vytautas Reisas, bendrovės „Avia Travel
Services“, valdančios „Smart Taxi“ ir teikiančios įvairias aviacijos ir
keleivių aptarnavimo paslaugas, direktorius, sutinka, kad tradicinių vežėjų
keleivių perkamoji galia neabejotinai didesnė. Žemų kainų bendrovių klientams
bendras kelionės biudžetas gerokai svarbesnis, tad papildomas išlaidas
stengiamasi apriboti. „Pigių skrydžių keleivių skaičius gali būti labai
didelis, bet nauda paslaugų tiekėjams nebūtinai bus didesnė, nei mažiau
keleivių pervežančių tradicinių vežėjų“, – apibendrina p. Reisas. Kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, bagažo
pakavimą, dažniau irgi renkasi tik tradicinių oro vežėjų klientai, nes šie
dažniau turi papildomo registruoto bagažo, skrenda su persėdimais.   Lemia ir tvarkaraščiai Vis dėlto, kalbant apie taksi paslaugų užsakymą,
vežėjo tipo įtaka verslui priklauso ir nuo krypties, kuria skrendama: verslo
klientams svarbu ne tik kokybe, bet ir skrydžių tvarkaraščiai. „Jei patogiau atskristi vakare tiesiogiai iš
Londono ir ryte jau ramiai eiti į biurą, o ne rinktis pusės dienos skrydį su
persėdimu Kopenhagoje ar kitame mieste, tada ir daugiau uždirbantys renkasi
pigesnius vežėjus“, – sako p. Reisas. Vilma Fedorovičienė, suvenyrų parduotuves
valdančios UAB „Gintraka“ vadovė, taip pat sako pastebinti išimčių: lietuviškus
suvenyrus dažnai renkasi svetur keliaujantys lietuviai.
„Dirbame ne „tax free“ zonoje, tad neturime tikslių duomenų. Bet tik žemų kainų
bendrovės skrenda į Didžiąją Britaniją, o ten skrendantys keleiviai suvenyrų
tikrai perka. Kai pradėjome dirbti oro uoste, taikėme į išskrendančius
užsieniečius, bet taip nėra, labai daug perka ir lietuviai“, – sako ji.   Patys didžiausi Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai iš viso
aptarnavo 3,79 mln. keleivių, 9% daugiau nei 2013 m. Vilniaus oro uoste
aptarnauta 2,9 mln. keleivių, Kauno – 724.000, Palangos – 133.000. Žemų kainų bendrovės Vilniaus oro uoste perveža
daugiausia keleivių. Daugiausia iš visų pernai aptarnavo vengrų bendrovė „Wizz
Air“ (23,09%), ji aplenkė pernai prastesnius rezultatus parodžiusią „Ryanair“
(19,2%). Abi šios bendrovės metų pabaigoje kartu užėmė 42,3% rinkos. Palyginti,
didžiausia iš tradicinių vežėjų, bendrovė „Lufthansa“, užima tik 6,91% rinkos. Su žemų kainų vežėjais keleiviai dažniausiai
skrenda į galutinį tikslą. Taip teigė 78% apklaustųjų. Iš klasikinių bendrovių
keleivių tiesiai į galutinį tikslą skrendančių yra 58%, likę pasiekia didesnius
oro uostus ir iš jų toliau keliauja į kitas šalis.