„Swedbank“ tyrimas: kas antras gyventojas yra suabejojęs, ar užteks pinigų pirkiniui mokant kortele

2014-11-10    Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc.
kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi
šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali
įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų
dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų
mokėjimo kortelėse.   Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra
atmetama daugiau nei 4 tūkst. atsiskaitymo operacijų, atliekamų
„Swedbank“ išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Nors tokių atmestų mokėjimų
dalis neviršija 2 proc. visų operacijų, vis dėlto kas antras kortelės
naudotojas teigia susidūręs su abejonėmis, ar kortelėje esančių pinigų
pakaks susimokėti už pirkinį. Tai parodo, kad galimybė čia ir dabar
sužinoti, kiek pinigų yra kortelėje, jos naudotojams tikrai yra
aktuali“, – teigia „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
Orinta Žvirzdinė.   Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas arba 24 proc. gyventojų
tikslingai seka ir nuolat tikrina, kiek pinigų yra jų mokėjimo
kortelėje. Tuo tarpu beveik pusė gyventojų (46 proc.) kortelės likutį
pasitikrina tik tuomet, kai sprendžia kitus reikalus interneto banke
arba naudojasi bankomatais. Kas trečias arba 29 proc. gyventojų
pasitikrina, kiek turi pinigų, tik tuomet, kai planuoja pirkinį ir nori
įsitikinti, kad jam tikrai nepritrūks lėšų.   Pasak „Swedbank“ atstovės, lyginant gyventojų įpročius pagal regionus,
labiausiai išsiskyrė Marijampolės apskritis. Čia tikslų savo kortelės
likutį žinojo 44 proc. apklaustų kortelėmis besinaudojančių gyventojų.
Šiek tiek nuo jų atsiliko Tauragės gyventojai (41 proc.). Tuo tarpu
mažiausiai informuoti apie tikslų savo likučio dydį pasirodė esantys
Panevėžio apskrities gyventojai – čia tiksliai žinančiųjų buvo 15
procentų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse tikslų likutį žinojo
atitinkamai 30 proc., 23 proc. ir 24 proc. gyventojų.   Tyrimas parodė, kad su abejonėmis, ar kortelėje esančių lėšų užteks
pirkiniui, yra susidūrę 56 proc. gyventojų. Tačiau tik kiek mažiau nei
trečdalis teigia prieš mokėdami už pirkinį pasitikrinantys kortelės
likutį. O. Žvirzdinės teigimu, tikėtina, kad dalis kortelių naudotojų
tiesiog nežino, kad tam visai nebūtina eiti iki artimiausio bankomato
arba įsijungti kompiuterį, kuriame galima būtų prisijungti prie
interneto banko.   „Dar iki išpopuliarėjant išmaniesiems telefonams, pasiūlėme klientams
galimybę pasitikrinti sąskaitos likutį paskambinus trumpuoju banko
telefonu. Šia paslauga iki šiol naudojasi dalis banko klientų – ypač
vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi senesnio modelio mobiliuosius
telefonus. Tuo tarpu išmaniųjų turėtojai jau pamėgo banko programėlę,
kuri leidžia papurčius telefoną akimirksniu ekrane pamatyti, kiek pinigų
tuo metu yra kortelėje“, – teigia „Swedbank“ atstovė.   „Swedbank“ duomenimis, aktyvūs išmaniosios programėlės naudotojai
tikrindami sąskaitos likutį savo telefoną papurto beveik kas antrą dieną
– vidutiniškai 14 kartų per mėnesį. Iš viso kas mėnesį ši funkcija yra
aktyvuojama daugiau nei 210 tūkst. kartų. Programėlę su greitojo likučio
funkcija į savo išmaniuosius telefonus jau yra atsisiuntę daugiau nei
100 tūkst. banko klientų.   Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu
bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko šių metų rugsėjo 23–30 dienomis.
Tyrimo metu apklausti 1010 respondentų iš visos Lietuvos, kurių amžius
nuo 18 iki 75 metų. 2014-11-10    Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc.
kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi
šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali
įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų
dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų
mokėjimo kortelėse.   Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra
atmetama daugiau nei 4 tūkst. atsiskaitymo operacijų, atliekamų
„Swedbank“ išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Nors tokių atmestų mokėjimų
dalis neviršija 2 proc. visų operacijų, vis dėlto kas antras kortelės
naudotojas teigia susidūręs su abejonėmis, ar kortelėje esančių pinigų
pakaks susimokėti už pirkinį. Tai parodo, kad galimybė čia ir dabar
sužinoti, kiek pinigų yra kortelėje, jos naudotojams tikrai yra
aktuali“, – teigia „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
Orinta Žvirzdinė.   Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas arba 24 proc. gyventojų
tikslingai seka ir nuolat tikrina, kiek pinigų yra jų mokėjimo
kortelėje. Tuo tarpu beveik pusė gyventojų (46 proc.) kortelės likutį
pasitikrina tik tuomet, kai sprendžia kitus reikalus interneto banke
arba naudojasi bankomatais. Kas trečias arba 29 proc. gyventojų
pasitikrina, kiek turi pinigų, tik tuomet, kai planuoja pirkinį ir nori
įsitikinti, kad jam tikrai nepritrūks lėšų.   Pasak „Swedbank“ atstovės, lyginant gyventojų įpročius pagal regionus,
labiausiai išsiskyrė Marijampolės apskritis. Čia tikslų savo kortelės
likutį žinojo 44 proc. apklaustų kortelėmis besinaudojančių gyventojų.
Šiek tiek nuo jų atsiliko Tauragės gyventojai (41 proc.). Tuo tarpu
mažiausiai informuoti apie tikslų savo likučio dydį pasirodė esantys
Panevėžio apskrities gyventojai – čia tiksliai žinančiųjų buvo 15
procentų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse tikslų likutį žinojo
atitinkamai 30 proc., 23 proc. ir 24 proc. gyventojų.   Tyrimas parodė, kad su abejonėmis, ar kortelėje esančių lėšų užteks
pirkiniui, yra susidūrę 56 proc. gyventojų. Tačiau tik kiek mažiau nei
trečdalis teigia prieš mokėdami už pirkinį pasitikrinantys kortelės
likutį. O. Žvirzdinės teigimu, tikėtina, kad dalis kortelių naudotojų
tiesiog nežino, kad tam visai nebūtina eiti iki artimiausio bankomato
arba įsijungti kompiuterį, kuriame galima būtų prisijungti prie
interneto banko.   „Dar iki išpopuliarėjant išmaniesiems telefonams, pasiūlėme klientams
galimybę pasitikrinti sąskaitos likutį paskambinus trumpuoju banko
telefonu. Šia paslauga iki šiol naudojasi dalis banko klientų – ypač
vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi senesnio modelio mobiliuosius
telefonus. Tuo tarpu išmaniųjų turėtojai jau pamėgo banko programėlę,
kuri leidžia papurčius telefoną akimirksniu ekrane pamatyti, kiek pinigų
tuo metu yra kortelėje“, – teigia „Swedbank“ atstovė.   „Swedbank“ duomenimis, aktyvūs išmaniosios programėlės naudotojai
tikrindami sąskaitos likutį savo telefoną papurto beveik kas antrą dieną
– vidutiniškai 14 kartų per mėnesį. Iš viso kas mėnesį ši funkcija yra
aktyvuojama daugiau nei 210 tūkst. kartų. Programėlę su greitojo likučio
funkcija į savo išmaniuosius telefonus jau yra atsisiuntę daugiau nei
100 tūkst. banko klientų.   Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu
bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko šių metų rugsėjo 23–30 dienomis.
Tyrimo metu apklausti 1010 respondentų iš visos Lietuvos, kurių amžius
nuo 18 iki 75 metų.