Susikaupusi įtampa trukdo dirbti: kodėl būtina išreikšti emocijas ir kaip išmokti klausytis?

  Kalbėtis apie savo patiriamas emocijas, kylančią įtampą ar nesutarimus su bendradarbiais gali būti sudėtinga. Tačiau bandydami nuo savo emocijų pabėgti ar pasislėpti, galime padaryti tik daugiau žalos. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa parodė, kad maždaug trečdalis jų per antrąjį karantiną patiria įvairius emocinius sunkumus – daugiau įtampos, nerimo dėl ateities, suprastėjo ir miego kokybė. Specialistų teigimu, įveikti šias problemas galima apie jas kalbant garsiai – neslėpti savo emocijų, užduoti tinkamus klausimus ir mokytis ne tik klausyti, bet ir išgirsti.   Darbuotojai patiria daugiau įtampos   Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo pasekmių ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai.    Paaiškėjo, kad darbas nuotoliniu būdu turėjo įtakos emocinei Lietuvos biurų darbuotojų sveikatai. Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei jų vis dar dirbant iš namų, daugiau žmonių patiria įtampą, stresą ir kitus psichologinius sunkumus. 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad karantino metu jiems tapo sunkiau susikaupti, 28 proc. sakė jaučiantys didesnę psichologinę įtampą ir sumažėjusį produktyvumą. Be to, darbuotojus dažniau kamavo nerimas dėl ateities ir suprastėjusi miego kokybė. Vis dėlto, tik 10 proc. Lietuvos darbdavių imasi priemonių gerinti darbuotojų emocinę gerovę.   „Rūpinimasis darbuotojų psichologine sveikata gali atnešti apčiuopiamų rezultatų – ne tik stiprinti ryšį ir pasitikėjimą organizacija, bet ir kelti produktyvumą, motyvuoti siekti individualių tikslų. Pavyzdžiui, „Vinted“ siūlome nuolat kurti bei gerinti darbo aplinką, kad ji būtų sveika ir atvira visiems, o darbuotojai joje jaustųsi savimi: būtų priimti tokie, kokie yra, galėtų išsakyti tai, ką išgyvena bei jaučia – drauge saugome ir puoselėjame sveikatą, gerovę bei tvarumą. Dar pirmojo karantino metu visiems norintiems suteikėme galimybę pasinaudoti penkiomis apmokamomis psichologo konsultacijomis. Prieš Kalėdas taip pat skyrėme 3 papildomas apmokamas atostogų dienas, kad kolegos galėtų atsigauti ir pailsėti, o metų pradžioje pradėjome bendradarbiauti su emocine sveikata rūpintis skirtos išmaniosios programėlės „Mindletic“ kūrėjais. Joje mūsų žmonės gali žymėti ir sekti savo emocijas, atlikti kvėpavimo pratimus, dalyvauti pokalbių kambariuose bei konsultuotis privačiai su psichologu“, – sako „Vinted“ žmoiškųjų išteklių verslo partnerė Jolita Gurskytė.   Emocijų pažinimas padeda siekti tikslų   „Mindletic“ verslo partnerė ir psichologė Ieva Šapalaitė sako, kad norint pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausiai reikėtų išmokti kalbėti apie savo emocijas ir jomis dalintis su kitais. Pasak specialistės, neišreikštos ir susikaupusios emocijos ne tik blogina bendrą savijautą, bet ir trukdo atlikti kasdienius darbus. Dalinimasis savo emocijomis padeda jas įsivardinti ir geriau suprasti – tokiu būdu sumažėja nemalonūs jausmai.   „Nei vienas iš mūsų negalime pabėgti nuo išgyvenamų jausmų. Dažnai neišreikštos emocijos trukdo pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos. Geriau suprasdami savo emocijas, galime ramiau reaguoti į situaciją, dėl kurios tie jausmai kilo. Kalbėdami apie savo jausmus, padedame kitiems geriau suprasti mūsų išgyvenimus ir patiriamą emocinę būseną“, – tikina I. Šapalaitė.   Kartais gali būti nelengva nuspėti, ką jaučia draugas ar kolega, todėl I. Šapalaitė pataria pasidalinti savo emocijomis – taip suteiksite žinių apie savo dabartinę būseną bei kursite prasmingus santykius: „Kalbant apie sunkius išgyvenimus ar jausmus, reiktų neužmiršti pasidalinti ir maloniomis emocijomis. Tyrimuose pastebima, kad dalinimasis maloniomis emocijomis gali prisidėti prie efektyvesnio tikslų siekimo bei skatinti bendradarbiavimą – tokių emocijų išsakymas naudingas ir organizacijai, ir pačiam darbuotojui, nes padeda siekti individualių tikslų.“   Girdėti ir išgirsti – ne tas pats   Psichologė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės ne tik geriau išsakyti savo emocijas patiems, bet ir klausantis iš tiesų išgirsti, kuo gyvena mus supantys žmonės ar bendradarbiai:     Šaltinis: sc.bns.lt 2021.04.21   Kalbėtis apie savo patiriamas emocijas, kylančią įtampą ar nesutarimus su bendradarbiais gali būti sudėtinga. Tačiau bandydami nuo savo emocijų pabėgti ar pasislėpti, galime padaryti tik daugiau žalos. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa parodė, kad maždaug trečdalis jų per antrąjį karantiną patiria įvairius emocinius sunkumus – daugiau įtampos, nerimo dėl ateities, suprastėjo ir miego kokybė. Specialistų teigimu, įveikti šias problemas galima apie jas kalbant garsiai – neslėpti savo emocijų, užduoti tinkamus klausimus ir mokytis ne tik klausyti, bet ir išgirsti.   Darbuotojai patiria daugiau įtampos   Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo pasekmių ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai.    Paaiškėjo, kad darbas nuotoliniu būdu turėjo įtakos emocinei Lietuvos biurų darbuotojų sveikatai. Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei jų vis dar dirbant iš namų, daugiau žmonių patiria įtampą, stresą ir kitus psichologinius sunkumus. 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad karantino metu jiems tapo sunkiau susikaupti, 28 proc. sakė jaučiantys didesnę psichologinę įtampą ir sumažėjusį produktyvumą. Be to, darbuotojus dažniau kamavo nerimas dėl ateities ir suprastėjusi miego kokybė. Vis dėlto, tik 10 proc. Lietuvos darbdavių imasi priemonių gerinti darbuotojų emocinę gerovę.   „Rūpinimasis darbuotojų psichologine sveikata gali atnešti apčiuopiamų rezultatų – ne tik stiprinti ryšį ir pasitikėjimą organizacija, bet ir kelti produktyvumą, motyvuoti siekti individualių tikslų. Pavyzdžiui, „Vinted“ siūlome nuolat kurti bei gerinti darbo aplinką, kad ji būtų sveika ir atvira visiems, o darbuotojai joje jaustųsi savimi: būtų priimti tokie, kokie yra, galėtų išsakyti tai, ką išgyvena bei jaučia – drauge saugome ir puoselėjame sveikatą, gerovę bei tvarumą. Dar pirmojo karantino metu visiems norintiems suteikėme galimybę pasinaudoti penkiomis apmokamomis psichologo konsultacijomis. Prieš Kalėdas taip pat skyrėme 3 papildomas apmokamas atostogų dienas, kad kolegos galėtų atsigauti ir pailsėti, o metų pradžioje pradėjome bendradarbiauti su emocine sveikata rūpintis skirtos išmaniosios programėlės „Mindletic“ kūrėjais. Joje mūsų žmonės gali žymėti ir sekti savo emocijas, atlikti kvėpavimo pratimus, dalyvauti pokalbių kambariuose bei konsultuotis privačiai su psichologu“, – sako „Vinted“ žmoiškųjų išteklių verslo partnerė Jolita Gurskytė.   Emocijų pažinimas padeda siekti tikslų   „Mindletic“ verslo partnerė ir psichologė Ieva Šapalaitė sako, kad norint pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausiai reikėtų išmokti kalbėti apie savo emocijas ir jomis dalintis su kitais. Pasak specialistės, neišreikštos ir susikaupusios emocijos ne tik blogina bendrą savijautą, bet ir trukdo atlikti kasdienius darbus. Dalinimasis savo emocijomis padeda jas įsivardinti ir geriau suprasti – tokiu būdu sumažėja nemalonūs jausmai.   „Nei vienas iš mūsų negalime pabėgti nuo išgyvenamų jausmų. Dažnai neišreikštos emocijos trukdo pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos. Geriau suprasdami savo emocijas, galime ramiau reaguoti į situaciją, dėl kurios tie jausmai kilo. Kalbėdami apie savo jausmus, padedame kitiems geriau suprasti mūsų išgyvenimus ir patiriamą emocinę būseną“, – tikina I. Šapalaitė.   Kartais gali būti nelengva nuspėti, ką jaučia draugas ar kolega, todėl I. Šapalaitė pataria pasidalinti savo emocijomis – taip suteiksite žinių apie savo dabartinę būseną bei kursite prasmingus santykius: „Kalbant apie sunkius išgyvenimus ar jausmus, reiktų neužmiršti pasidalinti ir maloniomis emocijomis. Tyrimuose pastebima, kad dalinimasis maloniomis emocijomis gali prisidėti prie efektyvesnio tikslų siekimo bei skatinti bendradarbiavimą – tokių emocijų išsakymas naudingas ir organizacijai, ir pačiam darbuotojui, nes padeda siekti individualių tikslų.“   Girdėti ir išgirsti – ne tas pats   Psichologė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės ne tik geriau išsakyti savo emocijas patiems, bet ir klausantis iš tiesų išgirsti, kuo gyvena mus supantys žmonės ar bendradarbiai:     Šaltinis: sc.bns.lt