Sukčiavimo tyrimas: „alio, mama“ jau praeitis, sukčiai keliasi į internetą
Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais. „Įprastai manoma, kad dažniausiai nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės, tačiau tai nėra tiesa. Mūsų tyrimas rodo, kad į telefoninių ar elektroninių sukčių pinkles dažniau įkliūva ir finansinę žalą patiria jaunesni 18–35 m. amžiaus šalies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo sukčių nukenčia rečiau, tačiau išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Pasak J. Cvilikienės, jaunesnė ir aktyvesnė gyventojų dalis turi daugiau galimybių išgirsti perspėjimus dėl sukčių veikimo metodų, tokia informacija juos pasiekia greičiau. Tačiau tuo pačiu jie ir dažniau nukenčia nuo sukčių atakų, kurios tampa vis išradingesnės ir geriau užmaskuotos. Dažniausias nuostolis − keliasdešimt eurų Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad dėl to prarado 10–50 eurų. Kone kas penktas (18 proc.) nukentėjusiųjų sako patyrę 101–500 eurų nuostolius, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodo 51–100 eurų žalą. Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinės žalos patyrusių gyventojų. „Tyrimo duomenimis, realiais finansiniais gyventojų nuostoliais baigiasi maždaug kas šeštas sukčių mėginimas. Gyventojai pripažįsta, kad dažniausiai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kuomet užsakytos prekės jų nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip suteikdami galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos“, − komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad dalis nukentėjusiųjų vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, kad jų artimieji pateko į nelaimę. Kita klasikinė sukčiavimo forma – apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinigų. „Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės apgaunami įtikinus juos investuoti į fiktyvias investavimo svetaines. Pradžioje sukuriamas įspūdis, kad investicijos neša grąžą, tad žmogus raginamas investuoti dar daugiau. Neretai sukčiai prisidengia ir žinomų asmenų tapatybe, kad kvietimas investuoti skambėtų dar patikimiau. Realiai jokios investicijos nevykdomos, gyventojų pervestos lėšos yra pasisavinamos sukčių“, – sako policijos atstovas. R. Matonio teigimu, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Beveik pusę jų pareigūnams pavyksta išaiškinti. Sukčiai keičia taktiką – keliasi į internetą