Stereotipas, kad „moterys pačios provokuoja smurtą“ gajus ir Alytuje

  „Liepos 3 dieną šalia namo Alytuje pranešėją, gimusią 1957 metais, sumušė sugyventinis, gimęs 1964 m., todėl buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“, – tokie ir panašūs pranešimai, deja, yra labai dažni kriminalinėse kronikose.   Alytaus miesto ir dar dvejose Lietuvos savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gyventojų požiūryje. Tačiau smurto formas jie atpažino lengviau negu dalyvavusieji nacionalinėse apklausose.   Regionų gyventojai palaiko populiariausius stereotipus.   Didžiausi skirtumai tarp gautų rezultatų atsiskleidžia pažvelgus į respondentų nuomonę apie moteris kaltinančius teiginius. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų sutiko, kad „moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“. Tai 12 proc. daugiau nei tų, kurie šiam teiginiui pritarė nacionalinės Lietuvos gyventojų apklausos metu 2019 m. (tokių tada buvo 41 proc.).   Taip pat didesnio populiarumo tarp Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės gyventojų sulaukė teiginys, kad „kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“. Jam pritarė 57 proc. respondentų (nacionalinėje apklausoje – 48 proc.). Tokį požiūrį labiausiai palaikė Jonavos (59 proc.) ir Ukmergės (57 proc.) gyventojai. Alytuje – kiek mažiau: 54 proc.   Regionų gyventojai labiau pritarė ir kiek retesniam stereotipui: trečdalis apklaustųjų (31 proc.) teigė manantys, kad „dalis moterų mėgsta, kai prieš jas smurtaujama“. Panašų teiginį („dalis moterų mėgsta, kai prieš jas naudojama jėga“) nacionalinėje apklausoje palaikė mažesnis procentas apklaustųjų – 27 proc.   Tačiau keliais atvejais regionų gyventojai pasisakė progresyviau nei dalyvavusieji nacionalinėje apklausoje. Pavyzdžiui, kai 2019 m. šalyje buvo 46 proc. manančių, kad vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi, tarp regionų gyventojų taip galvojančių buvo 12 proc. mažiau (34 proc). Jonavoje šios nuomonės laikėsi palyginus mažas proc. apklaustųjų – 29, Alytuje – 31 proc., o Ukmergė išsiskyrė su 41 proc.     Lengviau atpažino smurto formas   Siekiant įvertinti, ar gyventojai atpažįsta skirtingas smurto formas, apklausos metu jiems buvo įvardintos situacijos, klausiant, ar jie tai laikytų smurtu. Dažniausiai regionų respondentai smurtines situacijas atpažino lengviau nei nacionalinės apklausos dalyviai.   Fizinį smurtą atpažino 98 proc. apklaustųjų (nacionalinėje apklausoje – 93 proc.), seksualinį – 91 proc. (nacionalinėje – 90 proc.), psichologinį – 77 proc. (nacionalinėje – 70 proc.), ekonominį – 50 proc. (nacionalinėje – 60 proc.). Įdomu, kad psichologinį smurtą lengviausiai atpažino Jonavos gyventojai – tokių buvo net 81 proc., Alytuje – 78 proc., Ukmergėje – 73 proc.     Į apklausą įtraukta iki šiol ankstesniuose tyrimuose nenaudota situacija, apibūdinanti kontrolės asmeniniuose santykiuose pavyzdį: „vyras tikrina žmonos mobiliojo telefono skambučius, socialinių tinklų žinutes“. 63 proc. respondentų teigė, kad ši situacija yra smurtinė, daugiausiai – Alytaus gyventojai (67 proc.). Tam taip pat pritarė 63 proc. apklaustųjų Ukmergėje ir 59 proc. – Jonavoje.   Yra manančių, kad iš smurto moteris turi išsikapstyti pati.   Apklausoje norėta išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina pagalbos teikimą moterims, patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje. Nors didelė dalis respondentų (91 proc.) sutinka, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, yra beveik trečdalis (29 proc.) manančių, kad moteriai, kuri vis grįžta pas smurtautoją, pagalba nereikalinga. Pastarojo požiūrio labiausiai laikomasi Alytuje (32 proc.). Ukmergėje ir Jonavoje taip mano atitinkamai 26 ir 27 proc.     Dalis apklausos dalyvių laikėsi nuomonės, kad iš smurtinių santykių moteris turi išsikapstyti pati – tokių buvo 25 proc. Labiausiai tam pritarė Ukmergės (27 proc.) ir Alytaus (26 proc.) gyventojai. Mažiausiai – apklaustieji Jonavoje (22 proc.). Iš viso 9 proc. teigė, kad vyro smurtas neturėtų būti priežastis išsiskirti. Alytuje taip manančiųjų procentas siekė 13, Ukmergėje – 8, Jonavoje – 6.   Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vykdančios projektą „Bridge“, užsakymu tyrimą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimu norėta išsiaiškinti, kokias nuostatas turi pasirinktų regionų gyventojai ir kiek jos sutampa su visos šalies gyventojų įsitikinimais. Apklausa buvo atlikta 2020 m. vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 612 respondentų. Tarp apklausos dalyvių vyrų buvo 45 proc., moterų – 55 proc. Apklausoje dalyvavo tikslinių savivaldybių gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tikslinės savivaldybės: Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Atrankos metodas: kvotinė atranka, taikant lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos kvotas. Tyrimo paklaida siekia 4 proc. 2020.07.05   „Liepos 3 dieną šalia namo Alytuje pranešėją, gimusią 1957 metais, sumušė sugyventinis, gimęs 1964 m., todėl buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“, – tokie ir panašūs pranešimai, deja, yra labai dažni kriminalinėse kronikose.   Alytaus miesto ir dar dvejose Lietuvos savivaldybėse atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad kai kurie populiariausi stereotipai apie smurtą prieš moteris, lyginant su nacionalinėmis apklausomis, ryškesni regionų gyventojų požiūryje. Tačiau smurto formas jie atpažino lengviau negu dalyvavusieji nacionalinėse apklausose.   Regionų gyventojai palaiko populiariausius stereotipus.   Didžiausi skirtumai tarp gautų rezultatų atsiskleidžia pažvelgus į respondentų nuomonę apie moteris kaltinančius teiginius. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų sutiko, kad „moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“. Tai 12 proc. daugiau nei tų, kurie šiam teiginiui pritarė nacionalinės Lietuvos gyventojų apklausos metu 2019 m. (tokių tada buvo 41 proc.).   Taip pat didesnio populiarumo tarp Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės gyventojų sulaukė teiginys, kad „kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys yra linkusios „sutirštinti spalvas“. Jam pritarė 57 proc. respondentų (nacionalinėje apklausoje – 48 proc.). Tokį požiūrį labiausiai palaikė Jonavos (59 proc.) ir Ukmergės (57 proc.) gyventojai. Alytuje – kiek mažiau: 54 proc.   Regionų gyventojai labiau pritarė ir kiek retesniam stereotipui: trečdalis apklaustųjų (31 proc.) teigė manantys, kad „dalis moterų mėgsta, kai prieš jas smurtaujama“. Panašų teiginį („dalis moterų mėgsta, kai prieš jas naudojama jėga“) nacionalinėje apklausoje palaikė mažesnis procentas apklaustųjų – 27 proc.   Tačiau keliais atvejais regionų gyventojai pasisakė progresyviau nei dalyvavusieji nacionalinėje apklausoje. Pavyzdžiui, kai 2019 m. šalyje buvo 46 proc. manančių, kad vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi, tarp regionų gyventojų taip galvojančių buvo 12 proc. mažiau (34 proc). Jonavoje šios nuomonės laikėsi palyginus mažas proc. apklaustųjų – 29, Alytuje – 31 proc., o Ukmergė išsiskyrė su 41 proc.     Lengviau atpažino smurto formas   Siekiant įvertinti, ar gyventojai atpažįsta skirtingas smurto formas, apklausos metu jiems buvo įvardintos situacijos, klausiant, ar jie tai laikytų smurtu. Dažniausiai regionų respondentai smurtines situacijas atpažino lengviau nei nacionalinės apklausos dalyviai.   Fizinį smurtą atpažino 98 proc. apklaustųjų (nacionalinėje apklausoje – 93 proc.), seksualinį – 91 proc. (nacionalinėje – 90 proc.), psichologinį – 77 proc. (nacionalinėje – 70 proc.), ekonominį – 50 proc. (nacionalinėje – 60 proc.). Įdomu, kad psichologinį smurtą lengviausiai atpažino Jonavos gyventojai – tokių buvo net 81 proc., Alytuje – 78 proc., Ukmergėje – 73 proc.     Į apklausą įtraukta iki šiol ankstesniuose tyrimuose nenaudota situacija, apibūdinanti kontrolės asmeniniuose santykiuose pavyzdį: „vyras tikrina žmonos mobiliojo telefono skambučius, socialinių tinklų žinutes“. 63 proc. respondentų teigė, kad ši situacija yra smurtinė, daugiausiai – Alytaus gyventojai (67 proc.). Tam taip pat pritarė 63 proc. apklaustųjų Ukmergėje ir 59 proc. – Jonavoje.   Yra manančių, kad iš smurto moteris turi išsikapstyti pati.   Apklausoje norėta išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina pagalbos teikimą moterims, patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje. Nors didelė dalis respondentų (91 proc.) sutinka, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, yra beveik trečdalis (29 proc.) manančių, kad moteriai, kuri vis grįžta pas smurtautoją, pagalba nereikalinga. Pastarojo požiūrio labiausiai laikomasi Alytuje (32 proc.). Ukmergėje ir Jonavoje taip mano atitinkamai 26 ir 27 proc.     Dalis apklausos dalyvių laikėsi nuomonės, kad iš smurtinių santykių moteris turi išsikapstyti pati – tokių buvo 25 proc. Labiausiai tam pritarė Ukmergės (27 proc.) ir Alytaus (26 proc.) gyventojai. Mažiausiai – apklaustieji Jonavoje (22 proc.). Iš viso 9 proc. teigė, kad vyro smurtas neturėtų būti priežastis išsiskirti. Alytuje taip manančiųjų procentas siekė 13, Ukmergėje – 8, Jonavoje – 6.   Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vykdančios projektą „Bridge“, užsakymu tyrimą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimu norėta išsiaiškinti, kokias nuostatas turi pasirinktų regionų gyventojai ir kiek jos sutampa su visos šalies gyventojų įsitikinimais. Apklausa buvo atlikta 2020 m. vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 612 respondentų. Tarp apklausos dalyvių vyrų buvo 45 proc., moterų – 55 proc. Apklausoje dalyvavo tikslinių savivaldybių gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tikslinės savivaldybės: Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybės. Atrankos metodas: kvotinė atranka, taikant lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos kvotas. Tyrimo paklaida siekia 4 proc.