Sociologai: žmonės pavargo bijoti šildymo sąskaitų, bet dar tebebijo 70 proc.

Beveik ketvirtadalis gyventojų nesijaudina dėl artėjančio
šildymo sezono ir didėsiančių sąskaitų, rodo viešosios nuomonės ir
rinkos tyrimų bendrovės  „Spinter tyrimai” šių metų lapkričio 21 – 30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.  Tuo tarpu rugpjūčio mėnesio „Spinter tyrimų“ apklausoje
40 proc. apklaustųjų nurodė taupantys arba ketinantys taupyti šildymo
sezonui. Šeši iš dešimties nurodė sezonui nesiruošiantys. DELFI primena, kad per metus šildymas brango vidutiniškai 16,8
proc., o lapkričio apklausa parodė, kad šildymo kainos labiau gąsdina
moteris, mažesnių ir vidutinių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų
gyventojus, gyvenančius senos statybos daugiabučiuose.   2008m.
vasarą atlikto analogiško tyrimo rezultatai rodė, kad kylančios šildymo
kainos gąsdina 82 proc. gyventojų, dabar besibaiminančių procentas
siekia 70. Be to, augančių šildymo kainų akivaizdoje neketinančių imtis
jokių priemonių procentas išaugo nuo 29 proc. 2008m. iki 38 proc. 2011
m. „Toks nuostatų pokytis leidžia daryti prielaidą, kad
gyventojai jau išnaudojo turimų priemonių arsenalą, pavargo bijoti ir
lieka pasyviais blogėjančios namų ūkio finansinės situacijos
stebėtojais, – teigia „Spinter“ sociologai. Beveik šeši iš
dešimties apklaustųjų nurodo gyvenantys senos statybos daugiabutyje, dar
30 proc. – senos statybos privačiame name. Kokio tipo name Jūs gyvenate? (proc.) 40
proc. apklaustųjų dėl šildymo sąskaitų nurodo ketinantys mažinti kitas
išlaidas. Maždaug tiek pat – nedarys nieko, dešimtadalis ieškos būdų
kaip pigiau šildyti būstą. Individualių namų savininkai dažniau
galvoja apie ekonomiškesnius šildymo sprendimus, daugiabučių gyventojai –
apie taupymą kitų šeimos biudžeto „eilučių“ sąskaitą arba neketina
nieko daryti.   „Swedbank“
Lietuvoje Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad
norintiems sutaupyti pirmiausia reikia pasidaryti visų šeimos pajamų ir
išlaidų inventorizaciją, kad būtų matyti, kam daugiausiai išleidžiama. „Tada
bus aišku, kur galima išlaidas mažinti. Didžiausios išlaidos bus
maistui, bet jos ir geriausiai kontroliuojamos. Galima ir pigiau,
efektyviau apsipirkti, mažiau išleisti nebūtiniesiems pirkiniams“, –
sakė O. Bložienė. Anot jos, dažniausiai taupantys namų ūkiai atsisako
išlaidų laisvalaikiui, pramogoms, dovanoms, – pagal kiekvienos šeimos
prioritetus. Turintiems galimybių specialistė siūlo galvoti apie
renovaciją, kuri padėtų sutaupyti šilumai ir padidinti būsto vertę. O
iki renovacijos sužinoti, ar namo administratorius nepadaugina šilumos,
galbūt galima pirkti mažiau šilumos iš šilumininkų. „Rekomenduoju,
kur įmanoma savivaldybėse, pasirinkti mokėjimą už šildymą per dvylika
mėnesių, kad nekabėtų skola pavasarį. Aišku, tikrai nemažai ūkių
įsiskolino ir kitais metais, manau, bus tas pats“, – svarstė O.
Bložienė. Rugpjūčio apklausa parodė, kad skolų už šildymą turėjo 9
proc. namų ūkių tai daugiausia 36-55 m., žemesnio ir vidutinio
išsimokslinimo, mažesnes pajamas turintys gyventojai. „Spinter“
tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose
taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių
pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina! Beveik 70 proc. šalies gyventojų gąsdina šildymo sąskaitos,
prieš 2008 m. krizės bangą šis skaičius siekė 82 proc. Sociologai
vertina, kad žmonės „pavargo bijoti“. Dėl išaugusių šildymo kainų kiek
mažiau nei pusė apklaustųjų ketina karpyti savo išlaidas kitiems
poreikiams, dešimtadalis ieškos būdų kaip šildytis pigiau. Asmeninių
finansų specialistė pataria dar kartą peržiūrėti išlaidas ir atsisakyti
nebūtinų pirkinių. Beveik ketvirtadalis gyventojų nesijaudina dėl artėjančio
šildymo sezono ir didėsiančių sąskaitų, rodo viešosios nuomonės ir
rinkos tyrimų bendrovės  „Spinter tyrimai” šių metų lapkričio 21 – 30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.  Tuo tarpu rugpjūčio mėnesio „Spinter tyrimų“ apklausoje
40 proc. apklaustųjų nurodė taupantys arba ketinantys taupyti šildymo
sezonui. Šeši iš dešimties nurodė sezonui nesiruošiantys. DELFI primena, kad per metus šildymas brango vidutiniškai 16,8
proc., o lapkričio apklausa parodė, kad šildymo kainos labiau gąsdina
moteris, mažesnių ir vidutinių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų
gyventojus, gyvenančius senos statybos daugiabučiuose.   2008m.
vasarą atlikto analogiško tyrimo rezultatai rodė, kad kylančios šildymo
kainos gąsdina 82 proc. gyventojų, dabar besibaiminančių procentas
siekia 70. Be to, augančių šildymo kainų akivaizdoje neketinančių imtis
jokių priemonių procentas išaugo nuo 29 proc. 2008m. iki 38 proc. 2011
m. „Toks nuostatų pokytis leidžia daryti prielaidą, kad
gyventojai jau išnaudojo turimų priemonių arsenalą, pavargo bijoti ir
lieka pasyviais blogėjančios namų ūkio finansinės situacijos
stebėtojais, – teigia „Spinter“ sociologai. Beveik šeši iš
dešimties apklaustųjų nurodo gyvenantys senos statybos daugiabutyje, dar
30 proc. – senos statybos privačiame name. Kokio tipo name Jūs gyvenate? (proc.) 40
proc. apklaustųjų dėl šildymo sąskaitų nurodo ketinantys mažinti kitas
išlaidas. Maždaug tiek pat – nedarys nieko, dešimtadalis ieškos būdų
kaip pigiau šildyti būstą. Individualių namų savininkai dažniau
galvoja apie ekonomiškesnius šildymo sprendimus, daugiabučių gyventojai –
apie taupymą kitų šeimos biudžeto „eilučių“ sąskaitą arba neketina
nieko daryti.   „Swedbank“
Lietuvoje Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad
norintiems sutaupyti pirmiausia reikia pasidaryti visų šeimos pajamų ir
išlaidų inventorizaciją, kad būtų matyti, kam daugiausiai išleidžiama. „Tada
bus aišku, kur galima išlaidas mažinti. Didžiausios išlaidos bus
maistui, bet jos ir geriausiai kontroliuojamos. Galima ir pigiau,
efektyviau apsipirkti, mažiau išleisti nebūtiniesiems pirkiniams“, –
sakė O. Bložienė. Anot jos, dažniausiai taupantys namų ūkiai atsisako
išlaidų laisvalaikiui, pramogoms, dovanoms, – pagal kiekvienos šeimos
prioritetus. Turintiems galimybių specialistė siūlo galvoti apie
renovaciją, kuri padėtų sutaupyti šilumai ir padidinti būsto vertę. O
iki renovacijos sužinoti, ar namo administratorius nepadaugina šilumos,
galbūt galima pirkti mažiau šilumos iš šilumininkų. „Rekomenduoju,
kur įmanoma savivaldybėse, pasirinkti mokėjimą už šildymą per dvylika
mėnesių, kad nekabėtų skola pavasarį. Aišku, tikrai nemažai ūkių
įsiskolino ir kitais metais, manau, bus tas pats“, – svarstė O.
Bložienė. Rugpjūčio apklausa parodė, kad skolų už šildymą turėjo 9
proc. namų ūkių tai daugiausia 36-55 m., žemesnio ir vidutinio
išsimokslinimo, mažesnes pajamas turintys gyventojai. „Spinter“
tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose
taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių
pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina!