Be kategorijos

Seimo narių turi būti mažiau

Parlamente turėtų dirbti ne 141 Seimo narys, kaip yra dabar, o mažiau. Tokios nuomonės laikosi 91,7 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau žmonės neturi vieningos pozicijos, koks parlamentarų skaičius būtų optimalus. Šie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis sako, kad žmonių noras sumažinti Seimo narių skaičių kyla iš įsitikinimo, jog parlamentarai yra tarsi veltėdžiai. Neatsitiktinai, kaip rodo įvairios apklausos, šalies gyventojai nepasitiki nei Seimu, nei partijomis. Mažiausio Seimo narių kiekio pageidauja vyrai Lietuvos gyventojų pasiteiravus, ar reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių, didžioji respondentų dalis atsakė teigiamai – tokių buvo net 91,7 proc. Nekeisti Seimo narių skaičiaus sutiktų tik 4,4 proc. žmonių, nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė 3,9 proc. gyventojų. Tačiau respondentai neturėjo vieningos nuomonės, koks Seimo narių skaičius būtų optimalus. Kad parlamentarų kiekį reiktų sumažinti nuo 141 iki 120, manė 3,2 proc. žmonių, kad iki 100 – 25 proc., iki 85 – 23,1 proc. Dar 40,4 proc. gyventojų teigė, jog Seimo narių skaičius turėtų būti mažesnis nei 85. Mažiausio Seimo narių skaičiaus (tai yra, mažiau nei 85) dažniau pageidavo 18-25 metų amžiaus bei vyresni nei 55 metų vyriškos lyties rajonų centrų ir kaimų gyventojai, kurių išsimokslinimas vidutinis. Jūsų nuomone, ar reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių? (proc.) Parlamentarus nori rinkti vienmandatėse Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausta taip pat atskleidė, kad Lietuvos rinkėjai savo atstovus į parlamentą norėtų rinkti vienmandatėse apygardose, kuriose balsuojama tiesiogiai už asmenis, o ne už partijos sudarytą sąrašą. Tokį norą išsakė 69,3 proc. apklaustų respondentų. Kad parlamentarai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose dažniau pageidauja vidutinio ir vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų tyrimo dalyviai. Rinkti Seimo narius vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijų sąrašus pageidautų tik 5,8 proc. respondentų, o 7,6 proc. nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė. Dar 17,3 proc. žmonių mano, jog Seimo rinkimų sistemą galėtų likti tokia, kokia yra – tai yra mišri. Esant mišriai rinkimų sistemai, pusė Seimo narių išrenkama vienmandatėse apygardose, už juos balsuojama asmeniškai, o kita pusė – vienoje daugiamandatėje apygardoje, kurioje parlamentarai renkami pagal partijų sąrašus, o rinkėjai gali šiek tiek keisti partijų sudaryto sąrašo kandidatų eiliškumą. Iš viso Lietuvos Seime dirba 141 parlamentaras. Kaip manote, ar Seimo narius reikėtų rinkti tik vienmandatėse apygardose (kai balsuojama už konkretų žmogų), tik daugiamandatėse (kai balsuojama už partiją reitinguojant jos pateiktą kandidatų sąrašą) ar palikti taip kaip yra – dalis Seimo renkama vienmandatėse, dalis- daugiamandatėje apygardoje (proc.) L.Bielinis: ar Seimo narių bus 50, ar 100, kokybės tai nepridės Politologas L. Bielinis, vertindamas apklausos rezultatus, teigia, jog išsakydami pageidavimą rinkti Seimo narius vienmandatėse apygardose, žmonės demonstruoja savo nepasitikėjimą politinėmis partijomis, o noras sumažinti Seimo narių skaičių atspindi negatyvų žmonių požiūrį į parlamentą ir parlamentarus apskritai. „Mano galva, tokiu būdu perkeltine prasme rinkėjas demonstruoja nepasitikėjimą politinėmis partijomis. Po kiekvienų rinkimų yra labai daug rinkėjų nuogąstavimo, kad rinkimai partijų sąrašais neleidžia išrinkti to, ką jie norėtų, nes partijų sąrašų viršuje kelinti metai iš eilės yra tie patys politikai, nevyksta kaita ir panašiai“, – svarstė L. Bielinis. Pasak jo, išnykti tokiai nuostatai nepadeda nė faktas, jog rinkėjai partijų sudarytus kandidatų sąrašus gali keisti į priekį iškeldami patikusius ir „nuleisdami“ nepatikusius politikus. Tačiau kalbėdamas apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą, L. Bielinis pabrėžė, jog didelio skirtumo, ar parlamentarų bus 50, ar 150, nėra, nes tai nėra Seimo darbo kokybės kriterijus. Pasak politologo, kokybė priklauso nuo išrenkamų žmonių profesionalumo, o ne nuo jų kiekio, tuo tarpu apie politikų profesionalumą galima spręsti tik tuomet, kai jų veikla yra stebima ir vertinama tam tikrą laiko tarpą. „Aš nemanau, kad pakeitus Seimo narių skaičių galima pakeisti Seimo narių darbo kokybę. Seimo darbo kokybė kinta nuo į Seimą ateinančių žmonių profesionalumo ir gebėjimo daryti politinius sprendimus. Ar 50, ar 150 – nieko nereiškia, jei Seimo nariais išrenkami neprofesionalūs ir netinkantys žmonės. Bet žmonėms daug paprasčiau nuspręsti būtent šitaip, nes profesionalumo kriterijų Seimo nariui arba politikui kaip ir nėra. Tai sudėtingas dalykas, politiko gebėjimą būti tikru sprendėju žmonės pamatos per ilgą laiką“, – DELFI teigė L. Bielinis. Jis sako manąs, kad siekis sumažinti Seimo narių kiekį kyla iš įsitikinimo, jog parlamentarai yra veltėdžiai, eikvojantys mokesčių mokėtojų pinigus. „Ta bendroji stereotipinė nuostata į Seimą yra labai negatyvi – esą tai nieko nedarantys, pinigus eikvojantys, nekultūringi žmonės. Taip nėra, bet ta nuostata yra tokia stipri, kad tada kyla poreikis, jog jų būtų mažiau“. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Cituojant nuorodą į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.   Parlamente turėtų dirbti ne 141 Seimo narys, kaip yra dabar, o mažiau. Tokios nuomonės laikosi 91,7 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau žmonės neturi vieningos pozicijos, koks parlamentarų skaičius būtų optimalus. Šie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis sako, kad žmonių noras sumažinti Seimo narių skaičių kyla iš įsitikinimo, jog parlamentarai yra tarsi veltėdžiai. Neatsitiktinai, kaip rodo įvairios apklausos, šalies gyventojai nepasitiki nei Seimu, nei partijomis. Mažiausio Seimo narių kiekio pageidauja vyrai Lietuvos gyventojų pasiteiravus, ar reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių, didžioji respondentų dalis atsakė teigiamai – tokių buvo net 91,7 proc. Nekeisti Seimo narių skaičiaus sutiktų tik 4,4 proc. žmonių, nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė 3,9 proc. gyventojų. Tačiau respondentai neturėjo vieningos nuomonės, koks Seimo narių skaičius būtų optimalus. Kad parlamentarų kiekį reiktų sumažinti nuo 141 iki 120, manė 3,2 proc. žmonių, kad iki 100 – 25 proc., iki 85 – 23,1 proc. Dar 40,4 proc. gyventojų teigė, jog Seimo narių skaičius turėtų būti mažesnis nei 85. Mažiausio Seimo narių skaičiaus (tai yra, mažiau nei 85) dažniau pageidavo 18-25 metų amžiaus bei vyresni nei 55 metų vyriškos lyties rajonų centrų ir kaimų gyventojai, kurių išsimokslinimas vidutinis. Jūsų nuomone, ar reikėtų sumažinti Seimo narių skaičių? (proc.) Parlamentarus nori rinkti vienmandatėse Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausta taip pat atskleidė, kad Lietuvos rinkėjai savo atstovus į parlamentą norėtų rinkti vienmandatėse apygardose, kuriose balsuojama tiesiogiai už asmenis, o ne už partijos sudarytą sąrašą. Tokį norą išsakė 69,3 proc. apklaustų respondentų. Kad parlamentarai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose dažniau pageidauja vidutinio ir vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų tyrimo dalyviai. Rinkti Seimo narius vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijų sąrašus pageidautų tik 5,8 proc. respondentų, o 7,6 proc. nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė. Dar 17,3 proc. žmonių mano, jog Seimo rinkimų sistemą galėtų likti tokia, kokia yra – tai yra mišri. Esant mišriai rinkimų sistemai, pusė Seimo narių išrenkama vienmandatėse apygardose, už juos balsuojama asmeniškai, o kita pusė – vienoje daugiamandatėje apygardoje, kurioje parlamentarai renkami pagal partijų sąrašus, o rinkėjai gali šiek tiek keisti partijų sudaryto sąrašo kandidatų eiliškumą. Iš viso Lietuvos Seime dirba 141 parlamentaras. Kaip manote, ar Seimo narius reikėtų rinkti tik vienmandatėse apygardose (kai balsuojama už konkretų žmogų), tik daugiamandatėse (kai balsuojama už partiją reitinguojant jos pateiktą kandidatų sąrašą) ar palikti taip kaip yra – dalis Seimo renkama vienmandatėse, dalis- daugiamandatėje apygardoje (proc.) L.Bielinis: ar Seimo narių bus 50, ar 100, kokybės tai nepridės Politologas L. Bielinis, vertindamas apklausos rezultatus, teigia, jog išsakydami pageidavimą rinkti Seimo narius vienmandatėse apygardose, žmonės demonstruoja savo nepasitikėjimą politinėmis partijomis, o noras sumažinti Seimo narių skaičių atspindi negatyvų žmonių požiūrį į parlamentą ir parlamentarus apskritai. „Mano galva, tokiu būdu perkeltine prasme rinkėjas demonstruoja nepasitikėjimą politinėmis partijomis. Po kiekvienų rinkimų yra labai daug rinkėjų nuogąstavimo, kad rinkimai partijų sąrašais neleidžia išrinkti to, ką jie norėtų, nes partijų sąrašų viršuje kelinti metai iš eilės yra tie patys politikai, nevyksta kaita ir panašiai“, – svarstė L. Bielinis. Pasak jo, išnykti tokiai nuostatai nepadeda nė faktas, jog rinkėjai partijų sudarytus kandidatų sąrašus gali keisti į priekį iškeldami patikusius ir „nuleisdami“ nepatikusius politikus. Tačiau kalbėdamas apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą, L. Bielinis pabrėžė, jog didelio skirtumo, ar parlamentarų bus 50, ar 150, nėra, nes tai nėra Seimo darbo kokybės kriterijus. Pasak politologo, kokybė priklauso nuo išrenkamų žmonių profesionalumo, o ne nuo jų kiekio, tuo tarpu apie politikų profesionalumą galima spręsti tik tuomet, kai jų veikla yra stebima ir vertinama tam tikrą laiko tarpą. „Aš nemanau, kad pakeitus Seimo narių skaičių galima pakeisti Seimo narių darbo kokybę. Seimo darbo kokybė kinta nuo į Seimą ateinančių žmonių profesionalumo ir gebėjimo daryti politinius sprendimus. Ar 50, ar 150 – nieko nereiškia, jei Seimo nariais išrenkami neprofesionalūs ir netinkantys žmonės. Bet žmonėms daug paprasčiau nuspręsti būtent šitaip, nes profesionalumo kriterijų Seimo nariui arba politikui kaip ir nėra. Tai sudėtingas dalykas, politiko gebėjimą būti tikru sprendėju žmonės pamatos per ilgą laiką“, – DELFI teigė L. Bielinis. Jis sako manąs, kad siekis sumažinti Seimo narių kiekį kyla iš įsitikinimo, jog parlamentarai yra veltėdžiai, eikvojantys mokesčių mokėtojų pinigus. „Ta bendroji stereotipinė nuostata į Seimą yra labai negatyvi – esą tai nieko nedarantys, pinigus eikvojantys, nekultūringi žmonės. Taip nėra, bet ta nuostata yra tokia stipri, kad tada kyla poreikis, jog jų būtų mažiau“. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Cituojant nuorodą į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.