Prezidento rinkimų kampanija prasideda: ryškėja pirmieji visuomenės numylėtiniai

   2017-10-19   Politologai pastebi ženklų, rodančių prasidedančią prezidento rinkimų kampaniją. Populiariausių galimų kandidatų trejetuke, visuomenės akimis, yra premjeras Saulius Skvernelis, ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.   „V. Matijošaitis yra geresnėje padėtyje, kadangi jo įvaizdis šiuo metu yra pakankamai teigiamas ir jo rūpestis – kaip jo nesugadinti iki rinkimų. O S. Skvernelio padėtis yra šiek tiek priešinga: darbas Vyriausybėje, nenuoseklumas ir jo, nelabai mandagiai sakant, dažnai nusispjovėliškas požiūris į aukštąją politiką bei faktas, kad jis yra valstiečių žaliųjų remiamas kandidatas sudaro jam rimtų problemų dėl reputacijos“, – sakė V. Valentinavičius.   Jo nuomone, iš visų galimų kandidatų labiausiai nervinasi būtent S. Skvernelis, nes jo reitingų dinamika nėra labai gera.   „Jis vis dar lieka tarp populiariausių kandidatų dėl to, kad yra premjeras ir labai gerai matomas bei žinomas. Tas matomumas ir žinomumas turi ir antrą lazdos galą. Visos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos bėdos yra ir S. Skvernelio bėdos“, – sakė V. Valentinavičius.   Politologas nelaiko V. Matijošaičio silpnybe to, kad jis yra regioninis politikas. „Per paskutinius Seimo rinkimus Ramūnas Karbauskis iš viso iš Naisių atėjo su visa partija ir triuškinančiai laimėjo rinkimus. Buvimas ne Vilniuje dabartinėje situacijoje yra pranašumas. R. Karbauskis ir valstiečiai, kad ir ciniškai, bet labai išnaudojo rinkėjų pasidygėjimą tradicine partine politika. Amerikoje mėgstama laimėti panaudojant Vašingtoną ir sakant, kad aš ne iš Vašingtono. Tai V. Matijošaitis šitą pranašumą turi“, – sakė V. Valentinavičius.   Ekonomistas G. Nausėda, pasak jo, visada yra tarp galimų kandidatų, kol neprasidėjo realūs rinkimai, ir jo niekada nebelieka, kai jau reikia kelti kandidatūras.   „Manau, kad taip pat bus ir šį kartą. Tai yra patrauklus kandidatas, protingas, kompetetingas žmogus, bet vis dėlto kandidatas iš dangaus, ar, šiuo atveju, iš feisbuko, kuris nesiremia jokia partine struktūra, kuris neturi rimtos viešojo valdymo patirties, nemanau, kad Lietuva priėjo tokį tašką, kad rinks visiškus mėgėjus. Greičiausiai to nebus“, – sakė V. Valentinavičius.   Pakankamai žemą I. Šimonytės poziciją politologas aiškino tuo, kad ji pati nesiunčia ryškios žinios, kad rimtai svarstytų galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose.   „I. Šimonytės atveju bus labai svarbus Tėvynės sąjungos (TS) palaikymas, o TS deklaravo, kad vyks pirminiai rinkimai ir kandidatas bus renkamas amerikietišku stiliumi. Tad gauti ankstyvą partijos paramą yra problemiška. Jeigu I Šimonytė apsispręstų dalyvauti, ji turėtų gerus šansus pirminiuose rinkimuose, aišku priklausomai nuo kandidatų lauko, nes ten kažkur dar dunkso Vygaudas Ušackas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.   Politologo manymu, pagrindinis kintamasis, kuris lems rinkimų rezultatą, bus idėjos, kurias politikai pasiūlys žmonėms, o pagrindinė tema liks socialinės atskirties mažinimas.   „Partijų palaikymai, partinės organizacijos, rinkimų kampanijos yra labai gerai, būtini darbo įrankiai, bet tai vis dėlto yra priedai“, – sakė V. Valentinavičius.   Mato galimybių A. Maldeikienei patekti į antrą turą Komunikacijos ekspertas, viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas taip pat mato beprasidedančios rinkiminės kampanijos ženklų.   „Vis daugiau kandidatų, atsakinėdami į klausimus, kad ketina kandidatuoti, jau dėlioja žinutes taip, tarsi rinkiminė kampanija prasidėtų. Žinoma, tai dar, turbūt, pirmasis etapas, uostomasi situacija, žiūrima, kaip dėliojasi viešojoje erdvėje. Bet pagrindiniai kandidatai, tai yra tie, kurie yra pirmame trejetuke, yra pakankamai aiškiai pareiškę. Partijos dar neturi iškėlę kitų kandidatų, bet aš pritariu ir kitų ekspertų išsakytai nuomonei, kad, panašu, šiuose rinkimuose turėtų dominuoti ne partiniai, o kaip tik antipartiniai kandidatai“, – sakė A. Katauskas.   Ekspertas nenurašo ir šiuose vertinimuose tik į ketvirtą vietą nuo galo pakliuvusio žurnalisto, „Laisvės pikniko“ rengėjo A. Tapino galimybių.   „Reikia įvertinti, kad procentai žiūrint į šituos tyrimus nėra kažkokie milžiniški, įvertinus paklaidas. Vienas dalykas, turbūt, visuomenė dar nežino, nesupranta, galbūt, netiki ir yra šiek tiek dešiniojo burbulo fenomenas, kuris nelabai matosi tyrimuose. Tai ir sukuria tam tikrą žemą A. Tapino reitingą , bet manau, kad visai pasikeistų situacija, jeigu jis nuspręstų eiti į rinkimus, pradėtų rinkti komandą ir vykdyti savo komunikaciją. Kol kas ji yra labiau internetinėje edvėje“, – sakė A. Katauskas.   Tuo tarpu pirmajame trejetuke esantis G. Nausėda, pasak komunikacijos specialisto, jau ilgą laiką figūruoja žmonių galvose kaip potencialus kandidatas, o trečioje vietoje esantis V. Matijošaitis yra labai stiprus Kauno komunikacinis fenomenas.   „Jam pavyko įvelti Vilnių į tam tikrą konfrontaciją, netgi pusiau varžybas, kurių anksčiau nebuvo. Jis užsitikrino sau didžiulį matomumą ir nenuvertinkime to, kad tai yra žmogus, važinėjantis su „Ferrari“ ir sukuriantis daug darbo vietų, o lietuviams reikalingas stiprus šeimininkas, ir kaip kai kurie žmonės sako – tautos tėvas“, – sakė A. Katauskas.   O pirmoje vietoje esantis S. Skvernelis, pasak eksperto, dar iš dalies maudosi savo buvusių aukštų reitingų spinduliuose. „Bet tendencijos yra tokios, kad jei jis patvirtins savo ėjimą į prezidento postą, mūšis bus didžiulis. Dabartinėje situacijoje labiausiai šiame mūšyje matyčiau V. Matijošaitį ir S. Skvernelį, bet yra vienas dalykas, kurio mes šituose tyrimuose nematome – Naglio Puteikio ir Aušros Maldeikienės“, – atkreipė dėmesį A. Katauskas.   Pasak eksperto, į N. Puteikio ir A. Maldeikienės galimas kandidatūras žmonės su šypsena žiūri pro Vilniaus daugiabučių langus, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad „yra kita Lietuva“.   „N. Puteikis jau prieš tai buvusiuose rinkimuose parodė, kad gali būti labai įdomus juodasis arkliukas. Tai jeigu iš jų susiformuotų vienas kandidatas, tai čia būtų iš viso labai milžiniškas dalykas, bet nenustebčiau, jei ta pati A. Maldeikienė sugebėtų mesti iššūkį dabartiniams vadinamiems rimtiems kandidatams netgi dėl patekimo į antrą turą“, – sakė A. Katauskas.   Komunikacijos ekspertas paaiškino, kad prezidento rinkimai yra išskirtiniai komunikacine prasme: tai yra stiprių komunikacinių šūkių ir stiprių įvaizdžių kova. Jis nenustebtų, jei juose pagrindinėmis temomis liktų socialinės atskirties tvarkos klausimai.   „Aš matau V. Matijošaitį su šūkiu: „sutvarkiau Kauną, sutvarkysiu Lietuvą“, tai yra pakankamai paprastos žinutės, kurios gali labai paprastai nukeliauti iki žmonių galvos. Bet vėlgi: rinkimuose dalyvaus ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir kitos Lietuvos rinkėjas, o jo pasirinkimą gali nulemti kur kas paprastesni dalykai, pavyzdžiui, pažadai dėl pensijų, atlyginimų, darbo vietų. Iš premjero, manau, reikalaus jau padarytų darbų rezultatų, o kitiems suteiks galimybę žadėti“, – sakė A. Katauskas.   Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2017 metų rugsėjo 19-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.   Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.    2017-10-19   Politologai pastebi ženklų, rodančių prasidedančią prezidento rinkimų kampaniją. Populiariausių galimų kandidatų trejetuke, visuomenės akimis, yra premjeras Saulius Skvernelis, ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.   „V. Matijošaitis yra geresnėje padėtyje, kadangi jo įvaizdis šiuo metu yra pakankamai teigiamas ir jo rūpestis – kaip jo nesugadinti iki rinkimų. O S. Skvernelio padėtis yra šiek tiek priešinga: darbas Vyriausybėje, nenuoseklumas ir jo, nelabai mandagiai sakant, dažnai nusispjovėliškas požiūris į aukštąją politiką bei faktas, kad jis yra valstiečių žaliųjų remiamas kandidatas sudaro jam rimtų problemų dėl reputacijos“, – sakė V. Valentinavičius.   Jo nuomone, iš visų galimų kandidatų labiausiai nervinasi būtent S. Skvernelis, nes jo reitingų dinamika nėra labai gera.   „Jis vis dar lieka tarp populiariausių kandidatų dėl to, kad yra premjeras ir labai gerai matomas bei žinomas. Tas matomumas ir žinomumas turi ir antrą lazdos galą. Visos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos bėdos yra ir S. Skvernelio bėdos“, – sakė V. Valentinavičius.   Politologas nelaiko V. Matijošaičio silpnybe to, kad jis yra regioninis politikas. „Per paskutinius Seimo rinkimus Ramūnas Karbauskis iš viso iš Naisių atėjo su visa partija ir triuškinančiai laimėjo rinkimus. Buvimas ne Vilniuje dabartinėje situacijoje yra pranašumas. R. Karbauskis ir valstiečiai, kad ir ciniškai, bet labai išnaudojo rinkėjų pasidygėjimą tradicine partine politika. Amerikoje mėgstama laimėti panaudojant Vašingtoną ir sakant, kad aš ne iš Vašingtono. Tai V. Matijošaitis šitą pranašumą turi“, – sakė V. Valentinavičius.   Ekonomistas G. Nausėda, pasak jo, visada yra tarp galimų kandidatų, kol neprasidėjo realūs rinkimai, ir jo niekada nebelieka, kai jau reikia kelti kandidatūras.   „Manau, kad taip pat bus ir šį kartą. Tai yra patrauklus kandidatas, protingas, kompetetingas žmogus, bet vis dėlto kandidatas iš dangaus, ar, šiuo atveju, iš feisbuko, kuris nesiremia jokia partine struktūra, kuris neturi rimtos viešojo valdymo patirties, nemanau, kad Lietuva priėjo tokį tašką, kad rinks visiškus mėgėjus. Greičiausiai to nebus“, – sakė V. Valentinavičius.   Pakankamai žemą I. Šimonytės poziciją politologas aiškino tuo, kad ji pati nesiunčia ryškios žinios, kad rimtai svarstytų galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose.   „I. Šimonytės atveju bus labai svarbus Tėvynės sąjungos (TS) palaikymas, o TS deklaravo, kad vyks pirminiai rinkimai ir kandidatas bus renkamas amerikietišku stiliumi. Tad gauti ankstyvą partijos paramą yra problemiška. Jeigu I Šimonytė apsispręstų dalyvauti, ji turėtų gerus šansus pirminiuose rinkimuose, aišku priklausomai nuo kandidatų lauko, nes ten kažkur dar dunkso Vygaudas Ušackas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.   Politologo manymu, pagrindinis kintamasis, kuris lems rinkimų rezultatą, bus idėjos, kurias politikai pasiūlys žmonėms, o pagrindinė tema liks socialinės atskirties mažinimas.   „Partijų palaikymai, partinės organizacijos, rinkimų kampanijos yra labai gerai, būtini darbo įrankiai, bet tai vis dėlto yra priedai“, – sakė V. Valentinavičius.   Mato galimybių A. Maldeikienei patekti į antrą turą Komunikacijos ekspertas, viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas taip pat mato beprasidedančios rinkiminės kampanijos ženklų.   „Vis daugiau kandidatų, atsakinėdami į klausimus, kad ketina kandidatuoti, jau dėlioja žinutes taip, tarsi rinkiminė kampanija prasidėtų. Žinoma, tai dar, turbūt, pirmasis etapas, uostomasi situacija, žiūrima, kaip dėliojasi viešojoje erdvėje. Bet pagrindiniai kandidatai, tai yra tie, kurie yra pirmame trejetuke, yra pakankamai aiškiai pareiškę. Partijos dar neturi iškėlę kitų kandidatų, bet aš pritariu ir kitų ekspertų išsakytai nuomonei, kad, panašu, šiuose rinkimuose turėtų dominuoti ne partiniai, o kaip tik antipartiniai kandidatai“, – sakė A. Katauskas.   Ekspertas nenurašo ir šiuose vertinimuose tik į ketvirtą vietą nuo galo pakliuvusio žurnalisto, „Laisvės pikniko“ rengėjo A. Tapino galimybių.   „Reikia įvertinti, kad procentai žiūrint į šituos tyrimus nėra kažkokie milžiniški, įvertinus paklaidas. Vienas dalykas, turbūt, visuomenė dar nežino, nesupranta, galbūt, netiki ir yra šiek tiek dešiniojo burbulo fenomenas, kuris nelabai matosi tyrimuose. Tai ir sukuria tam tikrą žemą A. Tapino reitingą , bet manau, kad visai pasikeistų situacija, jeigu jis nuspręstų eiti į rinkimus, pradėtų rinkti komandą ir vykdyti savo komunikaciją. Kol kas ji yra labiau internetinėje edvėje“, – sakė A. Katauskas.   Tuo tarpu pirmajame trejetuke esantis G. Nausėda, pasak komunikacijos specialisto, jau ilgą laiką figūruoja žmonių galvose kaip potencialus kandidatas, o trečioje vietoje esantis V. Matijošaitis yra labai stiprus Kauno komunikacinis fenomenas.   „Jam pavyko įvelti Vilnių į tam tikrą konfrontaciją, netgi pusiau varžybas, kurių anksčiau nebuvo. Jis užsitikrino sau didžiulį matomumą ir nenuvertinkime to, kad tai yra žmogus, važinėjantis su „Ferrari“ ir sukuriantis daug darbo vietų, o lietuviams reikalingas stiprus šeimininkas, ir kaip kai kurie žmonės sako – tautos tėvas“, – sakė A. Katauskas.   O pirmoje vietoje esantis S. Skvernelis, pasak eksperto, dar iš dalies maudosi savo buvusių aukštų reitingų spinduliuose. „Bet tendencijos yra tokios, kad jei jis patvirtins savo ėjimą į prezidento postą, mūšis bus didžiulis. Dabartinėje situacijoje labiausiai šiame mūšyje matyčiau V. Matijošaitį ir S. Skvernelį, bet yra vienas dalykas, kurio mes šituose tyrimuose nematome – Naglio Puteikio ir Aušros Maldeikienės“, – atkreipė dėmesį A. Katauskas.   Pasak eksperto, į N. Puteikio ir A. Maldeikienės galimas kandidatūras žmonės su šypsena žiūri pro Vilniaus daugiabučių langus, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad „yra kita Lietuva“.   „N. Puteikis jau prieš tai buvusiuose rinkimuose parodė, kad gali būti labai įdomus juodasis arkliukas. Tai jeigu iš jų susiformuotų vienas kandidatas, tai čia būtų iš viso labai milžiniškas dalykas, bet nenustebčiau, jei ta pati A. Maldeikienė sugebėtų mesti iššūkį dabartiniams vadinamiems rimtiems kandidatams netgi dėl patekimo į antrą turą“, – sakė A. Katauskas.   Komunikacijos ekspertas paaiškino, kad prezidento rinkimai yra išskirtiniai komunikacine prasme: tai yra stiprių komunikacinių šūkių ir stiprių įvaizdžių kova. Jis nenustebtų, jei juose pagrindinėmis temomis liktų socialinės atskirties tvarkos klausimai.   „Aš matau V. Matijošaitį su šūkiu: „sutvarkiau Kauną, sutvarkysiu Lietuvą“, tai yra pakankamai paprastos žinutės, kurios gali labai paprastai nukeliauti iki žmonių galvos. Bet vėlgi: rinkimuose dalyvaus ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir kitos Lietuvos rinkėjas, o jo pasirinkimą gali nulemti kur kas paprastesni dalykai, pavyzdžiui, pažadai dėl pensijų, atlyginimų, darbo vietų. Iš premjero, manau, reikalaus jau padarytų darbų rezultatų, o kitiems suteiks galimybę žadėti“, – sakė A. Katauskas.   Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2017 metų rugsėjo 19-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.   Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.