Populiariausios partijos. Pusmečio apžvalga

Per pastarąjį pusmetį daugiausia rinkėjų simpatijų sulaukia opozicinė Socialdemokratų partija, tačiau šiuo metu jos lyderiavimas priblėsęs ir dėl pirmos vietos populiarumo lentelėje socdemams teks rimtai pakovoti su Darbo partija. Darbo partija, kovo mėnesio duomenimis, iškopė į pirmąją rinkėjų simpatijų vietą. Dar vasaros pabaigoje populiarumu kiek nusileidusi partijai „Tvarka ir teisingumas“, šiuo metu darbo partija ženkliai lenkia ne tik šią politinę konkurentę, bet ir socialdemokratų partiją. Šios partijos populiarumui neturi jokios įtakos nesibaigianti „juodosios buhalterijos“ byla. Sociologiniu vertinimu šios bylos įtaka partijos populiarumui ir išliks nulinė, o galbūt politinių technologijų dėka pavyks uždirbti ir papildomų rinkėjų balsų. Trečiąją – ketvirtąją vietas dalijasi valdančioji konservatorių partija bei opozicinė „Tvarka ir teisingumas“. Valdančios partijos sugebėjimas išlaikyti reikšmingos dalies gyventojų palaikymą priimant nepopuliarius sprendimus rodo brandų ir stabilų šios politinės jėgos rinkėjų ratą. Likusios tyrime dalyvaujančios partijos – Liberalų sąjūdis, Sąjunga TAIP, Valstiečių liaudininkų partija bei Liberalų ir centro sąjunga turės rinkiminėje kovoje įrodyti savo teisę deleguoti atstovus į Seimą. Iš šių partijų, ilgalaikis gyventojų nuotaikų barometras palankiausias Liberalų sąjūdžiui. A.Zuoko vadovaujama sąjunga TAIP turi dar didesnį simpatikų ratą, tačiau tai dar jauna politinė jėga, neseniai patekusi į politinį barometrą, todėl projektuoti ateinančio pusmečio perspektyvą iki rinkimų dar sudėtinga. Valstiečių liaudininkų sąjunga ryškesnio palaikymo nesulaukia, tačiau tai politinės scenos senbuvė ir, tikėtina, kad rinkiminės agitacijos metu ji stengsis aktyvizuoti savo potencialų rinkėją. Liberalų ir centro sąjunga pagal šiandieninius rezultatus turi mažiausiai šansų patekti į Seimą. Sociologiniu požiūriu šiai partijai labai pakenkė ryškaus lyderio vakuumas (po A.Zuoko pasitraukimo). Populiarumo reitingas nepajudėjo net į partijos gretas įsiliejus A.Valinsko politinei jėgai. Šios partijos atstovai itin dažnai matyti viešojoje erdvėje FNTT skandalo metu, tačiau jų kategoriška pozicija šiame skandale nepadėjo pritraukti papildomų simpatikų. Per pastarąjį pusmetį daugiausia rinkėjų simpatijų sulaukia opozicinė Socialdemokratų partija, tačiau šiuo metu jos lyderiavimas priblėsęs ir dėl pirmos vietos populiarumo lentelėje socdemams teks rimtai pakovoti su Darbo partija. Darbo partija, kovo mėnesio duomenimis, iškopė į pirmąją rinkėjų simpatijų vietą. Dar vasaros pabaigoje populiarumu kiek nusileidusi partijai „Tvarka ir teisingumas“, šiuo metu darbo partija ženkliai lenkia ne tik šią politinę konkurentę, bet ir socialdemokratų partiją. Šios partijos populiarumui neturi jokios įtakos nesibaigianti „juodosios buhalterijos“ byla. Sociologiniu vertinimu šios bylos įtaka partijos populiarumui ir išliks nulinė, o galbūt politinių technologijų dėka pavyks uždirbti ir papildomų rinkėjų balsų. Trečiąją – ketvirtąją vietas dalijasi valdančioji konservatorių partija bei opozicinė „Tvarka ir teisingumas“. Valdančios partijos sugebėjimas išlaikyti reikšmingos dalies gyventojų palaikymą priimant nepopuliarius sprendimus rodo brandų ir stabilų šios politinės jėgos rinkėjų ratą. Likusios tyrime dalyvaujančios partijos – Liberalų sąjūdis, Sąjunga TAIP, Valstiečių liaudininkų partija bei Liberalų ir centro sąjunga turės rinkiminėje kovoje įrodyti savo teisę deleguoti atstovus į Seimą. Iš šių partijų, ilgalaikis gyventojų nuotaikų barometras palankiausias Liberalų sąjūdžiui. A.Zuoko vadovaujama sąjunga TAIP turi dar didesnį simpatikų ratą, tačiau tai dar jauna politinė jėga, neseniai patekusi į politinį barometrą, todėl projektuoti ateinančio pusmečio perspektyvą iki rinkimų dar sudėtinga. Valstiečių liaudininkų sąjunga ryškesnio palaikymo nesulaukia, tačiau tai politinės scenos senbuvė ir, tikėtina, kad rinkiminės agitacijos metu ji stengsis aktyvizuoti savo potencialų rinkėją. Liberalų ir centro sąjunga pagal šiandieninius rezultatus turi mažiausiai šansų patekti į Seimą. Sociologiniu požiūriu šiai partijai labai pakenkė ryškaus lyderio vakuumas (po A.Zuoko pasitraukimo). Populiarumo reitingas nepajudėjo net į partijos gretas įsiliejus A.Valinsko politinei jėgai. Šios partijos atstovai itin dažnai matyti viešojoje erdvėje FNTT skandalo metu, tačiau jų kategoriška pozicija šiame skandale nepadėjo pritraukti papildomų simpatikų.