Be kategorijos

Pirkti būstą planuoja apie 28 tūkst. Lietuvos namų ūkių

 Per artimiausius 12 mėnesių įsigyti būstą ketina apie 27,6 tūkst. Lietuvos namų ūkių, arba maždaug 3 proc. šalies gyventojų. Tokius duomenis parodė „Nordea Bank Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pernai panašiu metu atlikta analogiška apklausa rodė, kad būstą ketino įsigyti apie 18 tūkst., arba maždaug 2 proc., gyventojų. Didžiausias pokytis, lyginant su praėjusiais metais – pasikeitė priežastys, skatinančios įsigyti būstą. Šiais metais būstą dažniausiai žmonės pirktų, nes neturi savo nuosavo – tokią priežastį nurodė 56 proc. tyrimo dalyvių. Ketvirtadalis – 26 proc. – ketinančių pirkti norėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tik apie 15 proc. būstą vertintų kaip investiciją (pirktų, kad galėtų išnuomoti). Palyginimui, pernai ketinimai pirkti būstą kilo iš esmės tik dėl to, kad gyventojai matė labai smukusias jo kainas: net 90 proc. tuomet ketinusių įsigyti būstą kaip pagrindinę to priežastį nurodė palankią būstui įsigyti kainų situaciją NT rinkoje. „Matyt, šiemet, apsipratę su prastesne ekonomine situacija, žmonės nebevertina dabartinių būsto kainų kaip ypatingai kritusių“, – tyrimo duomenis komentavo „Nordea Bank Lietuva“ mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas. Pasak jo, greičiausiai gyventojai nebesitiki ženklaus kainų kritimo. Tyrimas parodė, kad praūžusi ekonominė krizė būsto rinką pristabdė, bet iš esmės jos nepakeitė. Paklausti, ar norėtų keisti savo butą ar namą į mažesnio ploto ar ekonomiškesnio šildymo būstą, dauguma apklaustųjų atsakė neigiamai. Tik 11,1 proc. gyventojų būtų pasiryžę tokiam žingsniui. Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi būsto paskolos teikėją, dauguma gyventojų tiek šiemet, tiek pernai pabrėžė palūkanų dydį. Tai – svarbiausias kriterijus 52 proc. gyventojų. Ne mažiau svarbios yra kredito sutarties sąlygos (48 proc.) ir pradinis kredito įnašas (31 proc.). Kredito sutarties sąlygos yra svarbesnės įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Tyrimas parodė, kad įsigyti butą ar namą per artimiausius 12 mėn. dažniau planuoja aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. Daugiausiai jų – specialistai, valstybės tarnautojai, smulkūs verslininkai, studentai iš didžiųjų miestų ir rajonų centrų. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 metų rugpjūčio 24-30 dienomis. Ją „Nordea Bank Lietuva“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1001 Lietuvos gyventojas (18 – 75 m.).  Per artimiausius 12 mėnesių įsigyti būstą ketina apie 27,6 tūkst. Lietuvos namų ūkių, arba maždaug 3 proc. šalies gyventojų. Tokius duomenis parodė „Nordea Bank Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pernai panašiu metu atlikta analogiška apklausa rodė, kad būstą ketino įsigyti apie 18 tūkst., arba maždaug 2 proc., gyventojų. Didžiausias pokytis, lyginant su praėjusiais metais – pasikeitė priežastys, skatinančios įsigyti būstą. Šiais metais būstą dažniausiai žmonės pirktų, nes neturi savo nuosavo – tokią priežastį nurodė 56 proc. tyrimo dalyvių. Ketvirtadalis – 26 proc. – ketinančių pirkti norėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tik apie 15 proc. būstą vertintų kaip investiciją (pirktų, kad galėtų išnuomoti). Palyginimui, pernai ketinimai pirkti būstą kilo iš esmės tik dėl to, kad gyventojai matė labai smukusias jo kainas: net 90 proc. tuomet ketinusių įsigyti būstą kaip pagrindinę to priežastį nurodė palankią būstui įsigyti kainų situaciją NT rinkoje. „Matyt, šiemet, apsipratę su prastesne ekonomine situacija, žmonės nebevertina dabartinių būsto kainų kaip ypatingai kritusių“, – tyrimo duomenis komentavo „Nordea Bank Lietuva“ mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas. Pasak jo, greičiausiai gyventojai nebesitiki ženklaus kainų kritimo. Tyrimas parodė, kad praūžusi ekonominė krizė būsto rinką pristabdė, bet iš esmės jos nepakeitė. Paklausti, ar norėtų keisti savo butą ar namą į mažesnio ploto ar ekonomiškesnio šildymo būstą, dauguma apklaustųjų atsakė neigiamai. Tik 11,1 proc. gyventojų būtų pasiryžę tokiam žingsniui. Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi būsto paskolos teikėją, dauguma gyventojų tiek šiemet, tiek pernai pabrėžė palūkanų dydį. Tai – svarbiausias kriterijus 52 proc. gyventojų. Ne mažiau svarbios yra kredito sutarties sąlygos (48 proc.) ir pradinis kredito įnašas (31 proc.). Kredito sutarties sąlygos yra svarbesnės įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Tyrimas parodė, kad įsigyti butą ar namą per artimiausius 12 mėn. dažniau planuoja aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai. Daugiausiai jų – specialistai, valstybės tarnautojai, smulkūs verslininkai, studentai iš didžiųjų miestų ir rajonų centrų. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 metų rugpjūčio 24-30 dienomis. Ją „Nordea Bank Lietuva“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1001 Lietuvos gyventojas (18 – 75 m.).