Penktadaliui bedarbių šeimų trūksta pinigų maistui

Vieno iš narių nedarbas – rykštė visos šeimos finansams. Daugiau nei pusei bedarbių šeimų kyla problemų susimokant už būtiniausias prekes ir paslaugas, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta darbo neturinčių žmonių apklausa. Sociologas Arūnas Poviliūnas sako, kad Lietuvos valstybės socialinė parama yra minimali, tačiau šeimoms išgyventi padeda pagalba vieni kitiems. Apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis darbo neturinčių žmonių neišgali laiku susimokėti už komunalines paslaugas, penktadaliui pritrūksta pinigų maistui, maždaug 37 proc. būtiniausioms reikmėms pinigų pakanka, tačiau ne pirmos būtinybės – ne. Likusi dalis šeimų, kuriose yra bedarbių, didesnio nepritekliaus nejaučia. Tačiau jos sudaro mažiau nei dešimtadalį apklaustųjų. Apklausa parodė, kad daugumoje šeimų yra turinčių nuolatinį darbą, tačiau 18 proc. gauna tik minimalų atlyginimą, 9 proc. darbo užmokestis vėluoja. 35,2 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų šeimoje nuolat dirbančių nėra. Vieni kitiems padeda „Aš manau, kad būtų labai įdomus tyrimus patyrinėti išgyvenimo strategijas, kaip apskritai žmonės tokioje socialinėje aplinkose sugeba išgyventi. Mūsų tyrimai netiesiogiai rodo, kad yra socialinis kapitalas, tarpusavio parama. Lietuvoje dar palyginti nemažai egzistuoja neformalių ryšių, neformalaus socialinio kapitalo, pavyzdžiui, kaime gyvenantys tėvai pensininkai išlaiko savo vaikus, smulki kontrabanda nuolat kertant Lietuvos sieną ir parsivežant pigesnių akcizinių prekių, emigracijos tinklo pinigai“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Poviliūnas. Jo teigimu, palyginus nedidelius Lietuvos ir Suomijos miestelius, paaiškėjo, kad Lietuvoje socialinis kapitalas yra daug didesnis. Pašnekovo duomenimis, Lietuva yra tarp šalių, kurios socialinei politikai skiria mažiausią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva socialinei politikai, o kartu ir paramai, skiria apie 13 proc. BVP, tuo tarpu ES vidurkis yra 24-25 proc. BVP. Darbą praradęs žmogus bedarbio pašalpą, kuri daugiausiai gali būti 650 Lt, gali gauti iki aštuonių mėnesių, vėliau jam priklauso 315 Lt socialinė pašalpa per mėnesį. Tačiau, anot pašnekovo, tyrimai rodo, kad maždaug pusė, kuriems priklauso ši pašalpa, dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos negauna. „Jie arba nežino, arba nemoka, arba jiems neapsimoka važiuoti susitvarkyti dokumentų. Jokiu būdu nereikia manyti, kad visi, kurie turi teisę, gauna tą paramą. (…) Žinoma, jeigu abu šeimoje yra bedarbiai, kaip ten besisuktum, situacija yra labai skurdi. Jeigu yra vienas bedarbis, situacija yra geresnė, tačiau šeima vis tiek skurdžiai verčiasi“, – sakė jis. DELFI primena, kad balandžio pabaigoje Vertybinių popierių komisijos pristatytas tyrimas parodė, kad 12 proc. gyventojų pripažino vėluojantys apmokėti kai kurias sąskaitas, 4 proc. – visas. Šiuo metu Lietuvoje darbo oficialiai neturi apie 325 tūkst. gyventojų arba apie 15 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko reprezentatyvią viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 306 darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 5,7 proc. Cituojant nuoroda į  DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Vieno iš narių nedarbas – rykštė visos šeimos finansams. Daugiau nei pusei bedarbių šeimų kyla problemų susimokant už būtiniausias prekes ir paslaugas, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta darbo neturinčių žmonių apklausa. Sociologas Arūnas Poviliūnas sako, kad Lietuvos valstybės socialinė parama yra minimali, tačiau šeimoms išgyventi padeda pagalba vieni kitiems. Apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis darbo neturinčių žmonių neišgali laiku susimokėti už komunalines paslaugas, penktadaliui pritrūksta pinigų maistui, maždaug 37 proc. būtiniausioms reikmėms pinigų pakanka, tačiau ne pirmos būtinybės – ne. Likusi dalis šeimų, kuriose yra bedarbių, didesnio nepritekliaus nejaučia. Tačiau jos sudaro mažiau nei dešimtadalį apklaustųjų. Apklausa parodė, kad daugumoje šeimų yra turinčių nuolatinį darbą, tačiau 18 proc. gauna tik minimalų atlyginimą, 9 proc. darbo užmokestis vėluoja. 35,2 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų šeimoje nuolat dirbančių nėra. Vieni kitiems padeda „Aš manau, kad būtų labai įdomus tyrimus patyrinėti išgyvenimo strategijas, kaip apskritai žmonės tokioje socialinėje aplinkose sugeba išgyventi. Mūsų tyrimai netiesiogiai rodo, kad yra socialinis kapitalas, tarpusavio parama. Lietuvoje dar palyginti nemažai egzistuoja neformalių ryšių, neformalaus socialinio kapitalo, pavyzdžiui, kaime gyvenantys tėvai pensininkai išlaiko savo vaikus, smulki kontrabanda nuolat kertant Lietuvos sieną ir parsivežant pigesnių akcizinių prekių, emigracijos tinklo pinigai“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Poviliūnas. Jo teigimu, palyginus nedidelius Lietuvos ir Suomijos miestelius, paaiškėjo, kad Lietuvoje socialinis kapitalas yra daug didesnis. Pašnekovo duomenimis, Lietuva yra tarp šalių, kurios socialinei politikai skiria mažiausią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva socialinei politikai, o kartu ir paramai, skiria apie 13 proc. BVP, tuo tarpu ES vidurkis yra 24-25 proc. BVP. Darbą praradęs žmogus bedarbio pašalpą, kuri daugiausiai gali būti 650 Lt, gali gauti iki aštuonių mėnesių, vėliau jam priklauso 315 Lt socialinė pašalpa per mėnesį. Tačiau, anot pašnekovo, tyrimai rodo, kad maždaug pusė, kuriems priklauso ši pašalpa, dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos negauna. „Jie arba nežino, arba nemoka, arba jiems neapsimoka važiuoti susitvarkyti dokumentų. Jokiu būdu nereikia manyti, kad visi, kurie turi teisę, gauna tą paramą. (…) Žinoma, jeigu abu šeimoje yra bedarbiai, kaip ten besisuktum, situacija yra labai skurdi. Jeigu yra vienas bedarbis, situacija yra geresnė, tačiau šeima vis tiek skurdžiai verčiasi“, – sakė jis. DELFI primena, kad balandžio pabaigoje Vertybinių popierių komisijos pristatytas tyrimas parodė, kad 12 proc. gyventojų pripažino vėluojantys apmokėti kai kurias sąskaitas, 4 proc. – visas. Šiuo metu Lietuvoje darbo oficialiai neturi apie 325 tūkst. gyventojų arba apie 15 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko reprezentatyvią viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 306 darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 5,7 proc. Cituojant nuoroda į  DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!