Šiemet 42 proc. gyventojų dėl koronaviruso krizės pradėjo daugiau taupyti ir daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų atsisako nebūtinų pirkinių, tačiau šiek tiek daugiau nei pusė gyventojų teigia taupyti nepradėję. Tokias tendencijas rodo „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Didesnė dalis gyventojų taupyti nepradėjo Remiantis apklausos duomenimis, per pandemiją daugiau taupyti pradėjo 42 proc. apklaustųjų. Dažniau taupyti pradėjo moterys, 46-55 m. rajonų centrų gyventojai. Tačiau daugiau gyventojų (apie 52 proc.) teigė nepradėję dėl koronaviruso daugiau taupyti. Gyventojų buvo klausiama, kiek mėnesių jie galėtų išgyventi iš santaupų, jeigu netektų darbo. Trečdalis gyventojų (33 proc.) netekę darbo galėtų išgyventi pusę metų ir ilgiau, penktadalis (20 proc.) – 1-3 mėnesius, o apie 14 proc. apklaustųjų išgyventų nuo 3 iki 6 mėn. Dešimtadalis gyventojų neišgyventų nė mėnesio. Kaip rodo apklausa, trumpiausią laiką (iki 3 mėn.) dažniau įvardijo jauniausio amžiaus, mažiausių pajamų gyventojai. Turintys santaupų pusmečiui ir daugiau dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai. Dėl pandemijos daugiau pradėjo taupyti jaunimas „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad šiemet dėl pandemijos taupyti, nors ir nedidelėmis sumomis, pradėjo jaunesni žmonės. Anot jos, iš esmės daugiau taupyti visada buvo linkę vyresnio amžiaus žmonės, kartais net per daug. „Visi pažįstame senelių, kurie apriboja savo poreikius iki minimumo, tačiau santaupų dar ir po mirties palieka. (…) Pirmo karantino metu atliktos apklausos leidžia suprasti, kad mokomės iš savo patirties, tad tie, kurie jau savo gyvenime buvo susidūrę su finansinėmis krizėmis, buvo geriau pasiruošę ir šiai krizei. O tie, kuriems ši krizė – pirma, požiūrį į finansinės saugumo pagalvės turėjimą pradėjo keisti“, – komentuoja J. Cvilikienė. Kaip pažymi pašnekovė, per pandemiją sutaupytas gyventojų sumas apibrėžti sunku, nes dalis santaupų kaupiama grynais pinigais. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad didesnes nei 2000 Eur santaupas sukaupę yra 36 proc. 46–64 metų gyventojų ir 31 proc. vyresnių nei 65 metai gyventojų. Tuo metu tarp jaunesnių žmonių tokią sumą yra sukaupę mažiau gyventojų. „Sakyti, kad taupyti nėra iš ko, nebūtų teisinga. Pavyzdžiui, 2019 metais užsienyje atostogavo kas antras, o šiemet kelionėms užsienyje ar atostogoms neišleistus pinigus nemaža dalis gyventojų nukreipė į vartojimą. Tai matome ir iš dabartinės situacijos prekybos centruose“, – komentuoja ekonomistė. Taupymo įpročiai gali paveikti šalies ekonomiką Paklausus, kaip pasikeitę žmonių taupymo įpročiai veikia šalies ekonomiką, J. Cvilikienė pažymi, jog itin svarbu balansas. „Jei tie namų ūkiai, kurių pajamos liko stabilios ir turi santaupų, nustos vartoti, apsiribos tik būtiniausiomis išlaidomis, verslas labai greitai pajus to pasekmes per mažėjančias apyvartas. Tokiu būdu jie mažiau mokės mokesčių, atleis darbuotojus, kuriems nedarbo išmokos bus mokamos iš šalies biudžeto. Tad palinkėjimas visiems išlaikyti sveiką nuovoką, įsivertinti savo finansinį saugumą, perspektyvas ir palaikyti bent jau šalia esančius vietinius smulkius verslus, jiems dabar ypač sunku“, – sako pašnekovė. Vertindama apklausus rezultatus, kuriais remiantis trečdalis gyventojų, netekę darbo, iš santaupų galėtų pragyventi pusę metų ir ilgiau, o 10 proc. negalėtų išgyventi nė mėnesio, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad pusės metų saugumo pagalvė yra siekiamybė. „Sudėtingiau, žinoma, tiems, kurie neturi visai santaupų. Bandau įsivaizduoti, kaip nesaugiai jaučiasi šie žmonės. Jei jau tokia situacija ištiktų ir išties ši žmonių grupė netektų pajamų, reikėtų ieškoti visų paramos būdų, kurias galima pasinaudoti, o situacijai tapus stabilia, pradėti taupyti nors mažiausiomis įmanomomis sumomis“, – sako J. Cvilikienė. Patarimai susidūrus su finansiniais sunkumais Jau su finansiniais sunkumais susidūrusiems gyventojams, kurie neturi sukaupę pinigų rezervo, anot jos, sunku padėti. Tačiau įvardijo pagrindinius patarimus. „Gal galima peržiūrėti visą savo turtą ir kritiškai įvertinti jo reikalingumą. Jei sandėliuke stovi nenaudojamas buitinis prietaisas, gal galima jį parduoti? Arba gal žmogus gyvena mieste, kuriame gerai išvystyta automobiliu nuomos sistema, pavėžėjimo paslauga, o lauke stovi jo automobilis, tai irgi galima arba juo pasinaudoti pačiam ir uždirbti papildomai, arba parduoti ir padengti būtinus įsipareigojimus. O gal dideliame bute yra laisvas kambarys, kuriame galėtų gyventi nuomininkas. Žodžiu, į situaciją galima žvelgti kūrybiškai. Svarbu nepasiduoti panikai ir nedaryti dar prastesnių finansinių sprendimų, pavyzdžiui, paskolomis dengti kitas paskolas. Tokiu būdu situacija nesprendžiama, o tik nukeliama tolesniam laikui“, – patarimus dalija asmeninių finansų ekspertė. Tiems, kas nori išvengti tokių netikėtumų, ji pataria pradėti ruoštis jau šiandien, atsidarant atskirą taupymo sąskaitą ir į ją pervedant sumą, kurią gali. Rekordiniai gyventojų indėliai Šalies indėlių statistika patvirtina, kad gyventojai šiemet pradėjo daugiau taupyti. Lietuvos banko duomenimis, krizės metu gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. – iki 17 mlrd. Eur. Dar 2020-ųjų pradžioje, sausį, gyventojai bankuose laikė 15 mlrd. Eur. Fiksuotas augimas buvo kelis kartus spartesnis nei 2017-2019 m. Ekonomistų teigimu, Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas gyventojų indėlių augimas yra pats sparčiausias ir visoje euro zonoje. Ekonomistas Žygimantas Mauricas anksčiau Delfi yra sakęs, kad spartų gyventojų indėlių augimą lėmė trys priežastys, ir prognozavo, kad gyventojų indėliai bankuose šiemet galėtų pasiekti ir 20 proc. metinį augimą, jeigu karantinas ir toliau tęsis. „Gyventojų išlaidos sumažėjo dėl to, kad buvo apribota dalies įmonių veikla ir netgi tie gyventojai, kurie norėjo išleisti pinigus, jų negalėjo, nes nebuvo kur. Antras dalykas yra pinigų atsidėjimas juodai dienai. Dažniausiai krizėms artėjant, gyventojai kaupia pinigus juodai dienai. Šiuo atveju taip pat niekas nežinojo, kokio ilgio karantinas bus, todėl žmonės išlaidas apribojo savarankiškai, netgi tas, kurias galėjo išleisti internetinėse parduotuvėse. Trečia priežastis – sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas rinkoje. Bankomatuose išgryninama pinigų suma mažėjo daugiau nei 50 proc., o tai yra labai didelis pokytis. Žinoma, tai lėmė paklausos sumažėjimas pinigams, bei buvo aktyviai komunikuojama, kad reikia atsiskaitinėti bekontaktėmis kortelėmis“, – kas lėmė, kad gyventojai daugiau taupė, vardijo ekonomistas. Trečdalis atsisako nebūtinų pirkinių Gyventojų taip pat buvo klausiama, kaip koronavirusas paveikė pirkimo įpročius. Dauguma apklaustųjų (apie 42 proc.) atsakė, kad pandemija niekaip nepaveikė jų, kaip pirkėjų, elgesio. Daugiau nei trečdalis (apie 36 proc.) teigia atsisakantys nebūtinų prekių. Apklausos duomenimis, nebūtinų pirkinių dažniau atsisako moterys, mažesnių ir vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai. 11 proc. apklaustų gyventojų atsisako planų įsigyti brangesnį pirkinį. Tuo metu daugiau daugiau nebūtinų pirkinių įsigyja 4,3 proc. J. Cvilikienė pažymi, kad kaip ir daugelyje sričių, per pandemiją išaugo gyventojų apsipirkimas internetu. Ji pateikia pavyzdį, kad kalėdines dovanas internetu šiais metais žadėjo įsigyti 17 proc. daugiau gyventojų. „Dovanoms nebepirks ir kelionių, masažų kuponų, bilietų į renginius. Pirmojo karantino metu daugiau pirkome namams skirtas prekes, elektronikos priemones. Šie dalykai populiarūs ir kalbant apie kalėdines dovanas“, – pažymi pašnekovė. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Šaltinis: Delfi.lt 2020.12.30 Šiemet 42 proc. gyventojų dėl koronaviruso krizės pradėjo daugiau taupyti ir daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų atsisako nebūtinų pirkinių, tačiau šiek tiek daugiau nei pusė gyventojų teigia taupyti nepradėję. Tokias tendencijas rodo „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Didesnė dalis gyventojų taupyti nepradėjo Remiantis apklausos duomenimis, per pandemiją daugiau taupyti pradėjo 42 proc. apklaustųjų. Dažniau taupyti pradėjo moterys, 46-55 m. rajonų centrų gyventojai. Tačiau daugiau gyventojų (apie 52 proc.) teigė nepradėję dėl koronaviruso daugiau taupyti. Gyventojų buvo klausiama, kiek mėnesių jie galėtų išgyventi iš santaupų, jeigu netektų darbo. Trečdalis gyventojų (33 proc.) netekę darbo galėtų išgyventi pusę metų ir ilgiau, penktadalis (20 proc.) – 1-3 mėnesius, o apie 14 proc. apklaustųjų išgyventų nuo 3 iki 6 mėn. Dešimtadalis gyventojų neišgyventų nė mėnesio. Kaip rodo apklausa, trumpiausią laiką (iki 3 mėn.) dažniau įvardijo jauniausio amžiaus, mažiausių pajamų gyventojai. Turintys santaupų pusmečiui ir daugiau dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai. Dėl pandemijos daugiau pradėjo taupyti jaunimas „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad šiemet dėl pandemijos taupyti, nors ir nedidelėmis sumomis, pradėjo jaunesni žmonės. Anot jos, iš esmės daugiau taupyti visada buvo linkę vyresnio amžiaus žmonės, kartais net per daug. „Visi pažįstame senelių, kurie apriboja savo poreikius iki minimumo, tačiau santaupų dar ir po mirties palieka. (…) Pirmo karantino metu atliktos apklausos leidžia suprasti, kad mokomės iš savo patirties, tad tie, kurie jau savo gyvenime buvo susidūrę su finansinėmis krizėmis, buvo geriau pasiruošę ir šiai krizei. O tie, kuriems ši krizė – pirma, požiūrį į finansinės saugumo pagalvės turėjimą pradėjo keisti“, – komentuoja J. Cvilikienė. Kaip pažymi pašnekovė, per pandemiją sutaupytas gyventojų sumas apibrėžti sunku, nes dalis santaupų kaupiama grynais pinigais. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad didesnes nei 2000 Eur santaupas sukaupę yra 36 proc. 46–64 metų gyventojų ir 31 proc. vyresnių nei 65 metai gyventojų. Tuo metu tarp jaunesnių žmonių tokią sumą yra sukaupę mažiau gyventojų. „Sakyti, kad taupyti nėra iš ko, nebūtų teisinga. Pavyzdžiui, 2019 metais užsienyje atostogavo kas antras, o šiemet kelionėms užsienyje ar atostogoms neišleistus pinigus nemaža dalis gyventojų nukreipė į vartojimą. Tai matome ir iš dabartinės situacijos prekybos centruose“, – komentuoja ekonomistė. Taupymo įpročiai gali paveikti šalies ekonomiką Paklausus, kaip pasikeitę žmonių taupymo įpročiai veikia šalies ekonomiką, J. Cvilikienė pažymi, jog itin svarbu balansas. „Jei tie namų ūkiai, kurių pajamos liko stabilios ir turi santaupų, nustos vartoti, apsiribos tik būtiniausiomis išlaidomis, verslas labai greitai pajus to pasekmes per mažėjančias apyvartas. Tokiu būdu jie mažiau mokės mokesčių, atleis darbuotojus, kuriems nedarbo išmokos bus mokamos iš šalies biudžeto. Tad palinkėjimas visiems išlaikyti sveiką nuovoką, įsivertinti savo finansinį saugumą, perspektyvas ir palaikyti bent jau šalia esančius vietinius smulkius verslus, jiems dabar ypač sunku“, – sako pašnekovė. Vertindama apklausus rezultatus, kuriais remiantis trečdalis gyventojų, netekę darbo, iš santaupų galėtų pragyventi pusę metų ir ilgiau, o 10 proc. negalėtų išgyventi nė mėnesio, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad pusės metų saugumo pagalvė yra siekiamybė. „Sudėtingiau, žinoma, tiems, kurie neturi visai santaupų. Bandau įsivaizduoti, kaip nesaugiai jaučiasi šie žmonės. Jei jau tokia situacija ištiktų ir išties ši žmonių grupė netektų pajamų, reikėtų ieškoti visų paramos būdų, kurias galima pasinaudoti, o situacijai tapus stabilia, pradėti taupyti nors mažiausiomis įmanomomis sumomis“, – sako J. Cvilikienė. Patarimai susidūrus su finansiniais sunkumais Jau su finansiniais sunkumais susidūrusiems gyventojams, kurie neturi sukaupę pinigų rezervo, anot jos, sunku padėti. Tačiau įvardijo pagrindinius patarimus. „Gal galima peržiūrėti visą savo turtą ir kritiškai įvertinti jo reikalingumą. Jei sandėliuke stovi nenaudojamas buitinis prietaisas, gal galima jį parduoti? Arba gal žmogus gyvena mieste, kuriame gerai išvystyta automobiliu nuomos sistema, pavėžėjimo paslauga, o lauke stovi jo automobilis, tai irgi galima arba juo pasinaudoti pačiam ir uždirbti papildomai, arba parduoti ir padengti būtinus įsipareigojimus. O gal dideliame bute yra laisvas kambarys, kuriame galėtų gyventi nuomininkas. Žodžiu, į situaciją galima žvelgti kūrybiškai. Svarbu nepasiduoti panikai ir nedaryti dar prastesnių finansinių sprendimų, pavyzdžiui, paskolomis dengti kitas paskolas. Tokiu būdu situacija nesprendžiama, o tik nukeliama tolesniam laikui“, – patarimus dalija asmeninių finansų ekspertė. Tiems, kas nori išvengti tokių netikėtumų, ji pataria pradėti ruoštis jau šiandien, atsidarant atskirą taupymo sąskaitą ir į ją pervedant sumą, kurią gali. Rekordiniai gyventojų indėliai Šalies indėlių statistika patvirtina, kad gyventojai šiemet pradėjo daugiau taupyti. Lietuvos banko duomenimis, krizės metu gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. – iki 17 mlrd. Eur. Dar 2020-ųjų pradžioje, sausį, gyventojai bankuose laikė 15 mlrd. Eur. Fiksuotas augimas buvo kelis kartus spartesnis nei 2017-2019 m. Ekonomistų teigimu, Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas gyventojų indėlių augimas yra pats sparčiausias ir visoje euro zonoje. Ekonomistas Žygimantas Mauricas anksčiau Delfi yra sakęs, kad spartų gyventojų indėlių augimą lėmė trys priežastys, ir prognozavo, kad gyventojų indėliai bankuose šiemet galėtų pasiekti ir 20 proc. metinį augimą, jeigu karantinas ir toliau tęsis. „Gyventojų išlaidos sumažėjo dėl to, kad buvo apribota dalies įmonių veikla ir netgi tie gyventojai, kurie norėjo išleisti pinigus, jų negalėjo, nes nebuvo kur. Antras dalykas yra pinigų atsidėjimas juodai dienai. Dažniausiai krizėms artėjant, gyventojai kaupia pinigus juodai dienai. Šiuo atveju taip pat niekas nežinojo, kokio ilgio karantinas bus, todėl žmonės išlaidas apribojo savarankiškai, netgi tas, kurias galėjo išleisti internetinėse parduotuvėse. Trečia priežastis – sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas rinkoje. Bankomatuose išgryninama pinigų suma mažėjo daugiau nei 50 proc., o tai yra labai didelis pokytis. Žinoma, tai lėmė paklausos sumažėjimas pinigams, bei buvo aktyviai komunikuojama, kad reikia atsiskaitinėti bekontaktėmis kortelėmis“, – kas lėmė, kad gyventojai daugiau taupė, vardijo ekonomistas. Trečdalis atsisako nebūtinų pirkinių Gyventojų taip pat buvo klausiama, kaip koronavirusas paveikė pirkimo įpročius. Dauguma apklaustųjų (apie 42 proc.) atsakė, kad pandemija niekaip nepaveikė jų, kaip pirkėjų, elgesio. Daugiau nei trečdalis (apie 36 proc.) teigia atsisakantys nebūtinų prekių. Apklausos duomenimis, nebūtinų pirkinių dažniau atsisako moterys, mažesnių ir vidutinių pajamų, didmiesčių gyventojai. 11 proc. apklaustų gyventojų atsisako planų įsigyti brangesnį pirkinį. Tuo metu daugiau daugiau nebūtinų pirkinių įsigyja 4,3 proc. J. Cvilikienė pažymi, kad kaip ir daugelyje sričių, per pandemiją išaugo gyventojų apsipirkimas internetu. Ji pateikia pavyzdį, kad kalėdines dovanas internetu šiais metais žadėjo įsigyti 17 proc. daugiau gyventojų. „Dovanoms nebepirks ir kelionių, masažų kuponų, bilietų į renginius. Pirmojo karantino metu daugiau pirkome namams skirtas prekes, elektronikos priemones. Šie dalykai populiarūs ir kalbant apie kalėdines dovanas“, – pažymi pašnekovė. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Šaltinis: Delfi.lt
Pandemija paskatino taupyti beveik pusę lietuvių: dalis sukaupė daugiau nei 2 tūkst. eurų
30
Gru