Be kategorijos

Nuo koronaviruso skiepytųsi daugiau nei du trečdaliai gyventojų, tačiau auga ir skeptikų skaičius

  Šalyje sėkmingai valdoma pandemija ir švelninamas karantinas visuomenei leidžia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevenciją. Per mėnesį norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso padaugėjo vos 2 procentiniais punktais iki 72 proc., tačiau 2 punktais iki 17 proc. pagausėjo ir skeptikų gretos. Galiausiai sukūrus COVID-19 veikiančią vakciną, Lietuva rizikuoja vėl pasidalinti į dvi dalis: saugotis labiausiai nusiteikę karantino išvarginti šalies didmiesčiai, tuo tarpu regionų centrai gali tapti naujais užkrato židiniais.   Tokias visuomenės nuostatas atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, atlikta balandžio mėnesio pabaigoje apklausus 1011 šalies gyventojus. Tokia pati apklausa buvo vykdyta ir kovo mėnesį.   Prieš nuteikia šalies sėkmė, pavasaris ir Donaldas Trumpas   Bendrovės „Spinter tyrimai“ direktoriaus Igno Zoko teigimu, nusiteikusių skiepytis procentas yra išties didelis, tačiau pakartojus apklausą jis pakilo neženkliai. Tokia tendencija, anot jo, turėtų išlikti ir ateityje. Taip gali būti dėl to, kad visuomenė yra savotiškoje atsipalaidavimo stadijoje, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik pozityviai nuteikianti susirgusiųjų ir pasveikusiųjų nuo koronaviruso statistika, bet ir jau sužaliavusi gamta.   „Tikėtina, kad nusiteikusieji prieš skiepijimąsi nuo koronaviruso yra arba prisiekę vakcinų priešininkai, arba klaidinami prieštaringos informacijos lavinos, kurioje įdomių perliukų į diskusiją pametėja ne tik internetiniai anonimai, bet ir pats Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Natūralu, kad situacijose, kuomet vyrauja sutrikimas ir neapibrėžtumas, žmonės yra linkę palaukti, neskubėti priimti sprendimų. Jei žmogus nepriklauso rizikos grupei, gyvena sėslų gyvenimą, tai dabartinė situacija jam tikrai neatrodo bauginanti. Valdžia, medikai ir žurnalistai nuolat gąsdina, bet realus gyvenimas to tarsi nepatvirtina – tokiomis sąlygomis ir atsiranda galimybė išvešėti įvairioms sąmokslo teorijoms“, – tyrimo rezultatus komentuoja I. Zokas.   Jei virusas vėl sugrįš rudenį, pasak sociologo, jis čia suras sau gerokai palankesnę aplinką – labiau atsipalaidavusius piliečius ir mažiau ryžtingai kovai nusiteikusią valdžią, išsekintą dar pavasarinės kovos sukeltų ekonominių problemų.   Didžiausi priešininkai – namų šeimininkės ir bedarbiai   Vos 3 proc., arba 1 punktu mažiau nei kovą, gyventojų apklausos metu balandį teigė nuo koronaviruso nesiskiepysiantys patys ir kitiems patarsiantys vengti šių skiepų. Tokių kategoriškų skiepų priešininkų daugiausia tarp namų šeimininkių (14,8 proc.), bedarbių (6,3 proc.) ir mažiausias pajamas gaunančių – iki 300 eurų – asmenų (5,9 proc.).   „Viena iš priežasčių, kodėl dar yra žmonių, netikinčių COVID-19 grėsme ar skatinančių nesiskiepyti ir kitus – šalyje situacija yra suvaldyta. Pasveikusiųjų jau turime daugiau nei susirgusiųjų, absoliutus mirčių skaičius nedidelis, o viruso aukos yra rizikos grupei priklausantys senyvo amžiaus žmonės. Atrodo, kad jau imame užsimiršti, kad tai neeilinio visuomenės susitelkimo ir savo įpročių keitimo reikalaujanti situacija. Besidžiaugiant pasiekimais reikia pradėti kovą už gyventojų sąmoningumą ir dalintis aiškia, patikima, struktūruota ir suprantama informacija, kuri išsklaidytų bet kokias abejones ir nepaliktų vietos konspiracijos teorijoms, nes visi suprantame, kad kova dar tik prasidėjo“, – sako „Gintarinės vaistinės“ produktų skyriaus vadovas, vaistininkas Martynas Gelžinis.   14 proc. balandį apklausoje dalyvavusių (kovą 11 proc.) gyventojų įvardijo patys nesiskiepysiantys, tačiau kitiems jokių rekomendacijų neteiksiantys. Daugiausiai taip teigiančių 18-25 m. ir 26-35 m. amžiaus grupėse – atitinkamai 18,9 ir 18,5 proc.   Asmeniškai neketinančių skiepytis grupėje daugiausiai yra ūkininkų bendruomenėje – 23,1 proc. M. Gelžinio manymu, šios gyventojų dalies gyvenimą pandemija pakoregavo mažiausiai, tad jų požiūris į virusą skiriasi nuo didmiesčių gyventojų.   Skiepų šalininkai – senjorai ir miestiečiai   Daugiausiai norinčių skiepytis – tarp vyresnių žmonių, kuriems ši infekcija yra pavojingesnė. 46-55 m. amžiaus grupėje skiepytis ketina net 80,4 proc., o 56 m. ir vyresnių gyventojų grupėje – 74,8 proc.   „Senjorai yra sąmoningi ir dauguma jų yra pasiryžę pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, kad tik sumažintų riziką užsikrėsti šiuo virusu. Vyresni žmonės rimtai vertina perspėjimus saugotis ir jiems kylančią riziką, juo labiau, kad kalbama apie galimą antrąją viruso bangą jau šį rugsėjį“, – teigia M. Gelžinis.   Vyresnių gyventojų grupėje yra didžiausia dalis žmonių, kurie skiepytųsi nepaisydami to, ar vakcina būtų kompensuojama ar ne – taip balandį teigė 33,3 proc. gyventojų, priklausančių 46-55 m. amžiau grupei. Be jokių išlygų ketinančių skiepytis taip pat daug tarp turinčių aukščiausią išsimokslinimą (31,1 proc.) ir aukščiausio bei vidutinio lygio vadovų (48,3 proc.), taip pat tarp didžiausias pajamas – daugiau nei 700 eurų vienam šeimos nariui – gaunančių asmenų (48,9 proc.).   Net jei skiepai nebūtų kompensuojami valstybės lėšomis, nuo COVID-19 dažniau ketintų skiepytis didmiesčių gyventojai – 30,9 proc., kai kituose miestuose, rajono centruose tokių būtų 21,1 proc., o kaimo vietovėse – 20,8 proc.   „Tikėtina, kad didmiesčių gyventojai būtų kur kas labiau linkę skiepytis dėl tiesiogiai patiriamų karantino suvaržymų užsidarant namuose, keletą mėnesių neinant į darbą ir turint tikrai ribotas galimybes prasiblaškymui. Atitinkamai žemdirbių darbo pobūdis ar natūrali bei įprasta fizinė distancija mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse tokio kardinalaus gyvenimo perversmo nesukėlė. Regionų centrai ateityje gali tapti naujaisiais židiniais, jei juose gyvenančių žmonių skeptiškumas ir nenoras skiepytis dar padidėtų“, – prognozuoja M. Gelžinis. 202005.14   Šalyje sėkmingai valdoma pandemija ir švelninamas karantinas visuomenei leidžia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevenciją. Per mėnesį norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso padaugėjo vos 2 procentiniais punktais iki 72 proc., tačiau 2 punktais iki 17 proc. pagausėjo ir skeptikų gretos. Galiausiai sukūrus COVID-19 veikiančią vakciną, Lietuva rizikuoja vėl pasidalinti į dvi dalis: saugotis labiausiai nusiteikę karantino išvarginti šalies didmiesčiai, tuo tarpu regionų centrai gali tapti naujais užkrato židiniais.   Tokias visuomenės nuostatas atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, atlikta balandžio mėnesio pabaigoje apklausus 1011 šalies gyventojus. Tokia pati apklausa buvo vykdyta ir kovo mėnesį.   Prieš nuteikia šalies sėkmė, pavasaris ir Donaldas Trumpas   Bendrovės „Spinter tyrimai“ direktoriaus Igno Zoko teigimu, nusiteikusių skiepytis procentas yra išties didelis, tačiau pakartojus apklausą jis pakilo neženkliai. Tokia tendencija, anot jo, turėtų išlikti ir ateityje. Taip gali būti dėl to, kad visuomenė yra savotiškoje atsipalaidavimo stadijoje, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik pozityviai nuteikianti susirgusiųjų ir pasveikusiųjų nuo koronaviruso statistika, bet ir jau sužaliavusi gamta.   „Tikėtina, kad nusiteikusieji prieš skiepijimąsi nuo koronaviruso yra arba prisiekę vakcinų priešininkai, arba klaidinami prieštaringos informacijos lavinos, kurioje įdomių perliukų į diskusiją pametėja ne tik internetiniai anonimai, bet ir pats Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Natūralu, kad situacijose, kuomet vyrauja sutrikimas ir neapibrėžtumas, žmonės yra linkę palaukti, neskubėti priimti sprendimų. Jei žmogus nepriklauso rizikos grupei, gyvena sėslų gyvenimą, tai dabartinė situacija jam tikrai neatrodo bauginanti. Valdžia, medikai ir žurnalistai nuolat gąsdina, bet realus gyvenimas to tarsi nepatvirtina – tokiomis sąlygomis ir atsiranda galimybė išvešėti įvairioms sąmokslo teorijoms“, – tyrimo rezultatus komentuoja I. Zokas.   Jei virusas vėl sugrįš rudenį, pasak sociologo, jis čia suras sau gerokai palankesnę aplinką – labiau atsipalaidavusius piliečius ir mažiau ryžtingai kovai nusiteikusią valdžią, išsekintą dar pavasarinės kovos sukeltų ekonominių problemų.   Didžiausi priešininkai – namų šeimininkės ir bedarbiai   Vos 3 proc., arba 1 punktu mažiau nei kovą, gyventojų apklausos metu balandį teigė nuo koronaviruso nesiskiepysiantys patys ir kitiems patarsiantys vengti šių skiepų. Tokių kategoriškų skiepų priešininkų daugiausia tarp namų šeimininkių (14,8 proc.), bedarbių (6,3 proc.) ir mažiausias pajamas gaunančių – iki 300 eurų – asmenų (5,9 proc.).   „Viena iš priežasčių, kodėl dar yra žmonių, netikinčių COVID-19 grėsme ar skatinančių nesiskiepyti ir kitus – šalyje situacija yra suvaldyta. Pasveikusiųjų jau turime daugiau nei susirgusiųjų, absoliutus mirčių skaičius nedidelis, o viruso aukos yra rizikos grupei priklausantys senyvo amžiaus žmonės. Atrodo, kad jau imame užsimiršti, kad tai neeilinio visuomenės susitelkimo ir savo įpročių keitimo reikalaujanti situacija. Besidžiaugiant pasiekimais reikia pradėti kovą už gyventojų sąmoningumą ir dalintis aiškia, patikima, struktūruota ir suprantama informacija, kuri išsklaidytų bet kokias abejones ir nepaliktų vietos konspiracijos teorijoms, nes visi suprantame, kad kova dar tik prasidėjo“, – sako „Gintarinės vaistinės“ produktų skyriaus vadovas, vaistininkas Martynas Gelžinis.   14 proc. balandį apklausoje dalyvavusių (kovą 11 proc.) gyventojų įvardijo patys nesiskiepysiantys, tačiau kitiems jokių rekomendacijų neteiksiantys. Daugiausiai taip teigiančių 18-25 m. ir 26-35 m. amžiaus grupėse – atitinkamai 18,9 ir 18,5 proc.   Asmeniškai neketinančių skiepytis grupėje daugiausiai yra ūkininkų bendruomenėje – 23,1 proc. M. Gelžinio manymu, šios gyventojų dalies gyvenimą pandemija pakoregavo mažiausiai, tad jų požiūris į virusą skiriasi nuo didmiesčių gyventojų.   Skiepų šalininkai – senjorai ir miestiečiai   Daugiausiai norinčių skiepytis – tarp vyresnių žmonių, kuriems ši infekcija yra pavojingesnė. 46-55 m. amžiaus grupėje skiepytis ketina net 80,4 proc., o 56 m. ir vyresnių gyventojų grupėje – 74,8 proc.   „Senjorai yra sąmoningi ir dauguma jų yra pasiryžę pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos, kad tik sumažintų riziką užsikrėsti šiuo virusu. Vyresni žmonės rimtai vertina perspėjimus saugotis ir jiems kylančią riziką, juo labiau, kad kalbama apie galimą antrąją viruso bangą jau šį rugsėjį“, – teigia M. Gelžinis.   Vyresnių gyventojų grupėje yra didžiausia dalis žmonių, kurie skiepytųsi nepaisydami to, ar vakcina būtų kompensuojama ar ne – taip balandį teigė 33,3 proc. gyventojų, priklausančių 46-55 m. amžiau grupei. Be jokių išlygų ketinančių skiepytis taip pat daug tarp turinčių aukščiausią išsimokslinimą (31,1 proc.) ir aukščiausio bei vidutinio lygio vadovų (48,3 proc.), taip pat tarp didžiausias pajamas – daugiau nei 700 eurų vienam šeimos nariui – gaunančių asmenų (48,9 proc.).   Net jei skiepai nebūtų kompensuojami valstybės lėšomis, nuo COVID-19 dažniau ketintų skiepytis didmiesčių gyventojai – 30,9 proc., kai kituose miestuose, rajono centruose tokių būtų 21,1 proc., o kaimo vietovėse – 20,8 proc.   „Tikėtina, kad didmiesčių gyventojai būtų kur kas labiau linkę skiepytis dėl tiesiogiai patiriamų karantino suvaržymų užsidarant namuose, keletą mėnesių neinant į darbą ir turint tikrai ribotas galimybes prasiblaškymui. Atitinkamai žemdirbių darbo pobūdis ar natūrali bei įprasta fizinė distancija mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse tokio kardinalaus gyvenimo perversmo nesukėlė. Regionų centrai ateityje gali tapti naujaisiais židiniais, jei juose gyvenančių žmonių skeptiškumas ir nenoras skiepytis dar padidėtų“, – prognozuoja M. Gelžinis.