Nepakankamas finansinis raštingumas kiša koją: kas trečias gyventojas neturi finansinės pagalvės, penktadalis – netaupo

46 proc. lietuvių savo finansinį raštingumą vertina vidutiniškai – ši dalis per metus sumenko penkiais procentiniais punktais. Gerai finansinį raštingumą vertina 28 proc. respondentų, labai gerai – tik 7 proc., tuo tarpu 13 proc. respondentų mano, kad jų finansinis raštingumas yra prastas, rodo „GF banko“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

„Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad geriau savo finansinį raštingumą vertinantys žmonės palankiau vertina ir savo finansines perspektyvas. Jie žino, kokios priemonės leistų pasiekti geriausią taupymo rezultatą, ir aktyviai jomis naudojasi, todėl yra sukaupę pakankamą finansinę pagalvę ir ramiau pasitinka galimus ekonominius iššūkius“, – kalba „GF banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius.

Taupo finansinei pagalvei, pirkiniams ir kelionėms

Tyrimas atskleidė, kad, kaip ir ankstesniais metais, dalį savo pajamų santaupoms skiria absoliuti dauguma gyventojų – net 80 proc., ir dažniausiai atsideda 5-10 proc. šeimos pajamų.

12 proc. taupančių respondentų santaupoms skiria daugiau nei 20 proc. pajamų – dažniau tai aukščiausio išsimokslinimo, labai gerai arba gerai savo finansinį raštingumą vertinantys respondentai.

Penktadalis respondentų atsideda mažiau nei 5 proc. šeimos pajamų. Nors įprastai rekomenduojama taupymui paskirti 20 proc. pajamų, tačiau, pasak V. Bernatavičiaus, svarbiausia taupymą paversti įpročiu ir atsidėti, kad ir po mažiau, tačiau reguliariai.

„Kad nenumatytiems gyvenimo atvejams sukauptume likvidžią 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinę pagalvę, turime išsiugdyti įprotį taupyti. Tai reikia daryti protingai – geriau iš pradžių atsidėti 10 proc. arba tiek, kiek galime, ir nuosekliai sumą didinti, nes pervertinę galimybes ir pradėję nuo didelių sumų, galime greit pritrūkti lėšų pragyvenimui“, – komentuoja V. Bernatavičius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai lietuviai taupo finansinei pagalvei (61 proc. respondentų), taip pat didesniems pirkiniams (50 proc.) ir kelionėms bei atostogoms (43 proc.).

30 proc. taupančių ir santaupų turinčių respondentų nurodė, kad jų sukauptų lėšų pakaktų daugiau nei 6 mėnesių išlaidoms padengti – dažniau tai yra 56 metų ir vyresni gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų didžiųjų miestų gyventojai. Ketvirtadaliui respondentų santaupų užtektų 3-4 mėnesių išlaidoms.

28 proc. respondentų tvirtos finansinės pagalvės iš esmės neturi – santaupų jiems pakaktų padengti vos 1-2 mėnesių išlaidas.

Renkasi neefektyvias taupymo priemones

Tyrimo metu 20 proc. respondentų nurodė, kad netaupo. Iš jų 74 proc. pažymėjo netaupantys dėl to, kad trūksta pinigų. 7 proc. netaupo, nes tikisi, kad finansinę pagalbą prireikus suteiks giminaičiai, 4 proc. pašalpos tikėtųsi iš valstybės, o 8 proc. pritrūkę lėšų imtų paskolą.

Tik 12 proc. netaupančių gyventojų nurodė, kad jiems jau pakanka sukauptų lėšų.

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai vis dar dažniau renkasi neefektyvias taupymo priemones. Net 59 proc. taupančių bei santaupų turinčių respondentų sukauptas lėšas laiko pagrindinėje, einamojoje banko sąskaitoje, o 39 proc. respondentų – grynuosius pinigus namuose.

„GF banko“ atstovo teigimu, einamoji sąskaita ar grynieji pinigai nėra tinkamiausios priemonės laikyti finansinės pagalvės santaupas. Šiose priemonėse laikomų pinigų perkamoji galia dėl infliacijos mažėja, be to, sunkiau išvengti pagundos juos panaudoti, kai tai nėra būtina.

„Tinkamai pasirinkus santaupų laikymo būdą, tokį kaip taupomoji sąskaita ar terminuotieji indėliai, išties galima užsitikrinti, kad jos bus laikomos saugiai, augs ir išliks pakankamai likvidžios. Priemonių pasirinkimas priklauso ir nuo turimų santaupų dydžio, nebūtina visos sumos laikyti vienoje vietoje, norint santaupas galima išskaidyti ir laikyti skirtingo tipo ir terminų indėliuose“, – kalba V. Bernatavičius.

Tyrimas atskleidė, kad terminuotaisiais indėliais naudojasi 35 proc. respondentų.

Apie tyrimą

„GF banko“ užsakymu atlikto tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Tyrimą 2025 m. sausio 18-29 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: BNS