Maždaug pusė Lietuvos gyventojų siunčia ir gauna siuntinius, daugiausiai drabužius

Šiuos duomenis atskleidė Estijos logistikos ir pašto paslaugų bendrovės
„Eesti Post” savitarnos siuntų tinklo „Post24″ užsakymu bendrovės
„Spinter tyrimai” atliktas reprezentatyvus tyrimas. „Lietuvoje pirmieji ėmėmės tirti, ką žmonės siunčia ir gauna
siuntiniuose. Norėjome pamatyti tai, ko paprastai nesužinosi – kas
dažniausiai būna tose dėžėse, keliaujančiose per paštą, kurjerius,
perduodamose per autobusų vairuotojus ir dedamose į savitarnos siuntų
terminalus, kurių tinklą turime ir mes”, – sakė savitarnos siuntų
terminalų tinklo „Post24″ direktorius Lietuvoje Joona Saluveer.

Siųsti siuntinius dažniau yra tekę moterims (43,5 proc.), siuntinius
siuntė kiek mažiau vyrų (40,6 proc.). Tyrimo duomenys parodė, kad
lietuviai dažniau gauna siuntinius nei siunčia. Jų gauna 51,7 proc.
moterų ir 47,1 proc. vyrų. Dažniau nei kiti siuntinius siunčia ir gauna didžiųjų miestų gyventojai.
Tarp jų aktyvumu išsiskiria Šiauliai: 60,4 proc. jų gyventojų siunčia,
70,8 proc. – gauna siuntas. Antra pagal populiarumą siunčiamų daiktų grupė yra maistas. Jį siunčia
28 proc. lietuvių, dažniausiai – 46-55 m. smulkūs verslininkai ir
ūkininkai iš Vilniaus bei kitų rajonų centrų. Siuntiniuose taip pat
dažnai siunčiamos knygos (25,6 proc.) bei aksesuarai (25,4 proc.). Kaimo
vietovėse gyvenantys smulkūs verslininkai bei namų šeimininkės
dažniausiai siuntose gauna kvepalus (29,6 proc.). Beveik ketvirtadalis (21,2 proc.) gyventojų siuntomis gauna iš Lietuvoje
veikiančių elektroninių parduotuvių įsigytas prekes. Pasak J. Saluveer,
Baltijos šalių el. prekybos potencialas yra vienas didžiausių Europoje.
„Euromonitor” prognozuoja, kad Rytų Europoje ši sritis iki 2016-ųjų
turėtų augti po vidutiniškai 12 proc. kasmet. Tikėtina, kad siuntų,
gaunamų iš el. parduotuvių, kiekis tik didės. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiausiai siuntų iškeliauja į užsienio
šalis, kuriose gyvena apklaustųjų artimieji (43,5 proc.), taip pat
lietuviai nepamiršta išvykusių gyventi svetur draugų ir pažįstamų (30,5
proc.). Jiems įvairius siuntinius į užsienio šalis dažniausiai siunčia
Vilniaus ir Kauno gyventojai. Rečiausiai į užsienį daiktus siunčia
Alytaus ir Panevėžio miestų gyventojai. Iš užsienyje gyvenančių artimųjų
siuntas dažniau gauna Kauno miesto (60,7 proc.) ir kaimo vietovių
žmonės (44,9 proc.), daugiausia vyresni nei 56-erių. Didžioji dalis (88,5 proc.) Lietuvos gyventojų
siuntinius siunčia įprastu paštu, o 28,2 proc. juos perduoda per
draugus ar pažįstamus. Moterys žymiai dažniau nei vyrai perduoda
siuntinius per mikroautobusų ir autobusų vairuotojus. Savitarnos
terminalų tinklų teikiamomis paslaugomis naudojasi 7,5 proc. šalies
gyventojų, daugiau nei du trečdalius jų (5,4 proc. gyventojų) sudaro
besinaudojantys „Post24″ terminalais. Kurjerių paslaugomis naudojasi
šiek tiek daugiau nei penktadalis (21,9 proc.) Lietuvos gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė Estijos logistikos ir pašto paslaugų bendrovės
„Eesti Post” savitarnos siuntų tinklo „Post24″ užsakymu bendrovės
„Spinter tyrimai” atliktas reprezentatyvus tyrimas. „Lietuvoje pirmieji ėmėmės tirti, ką žmonės siunčia ir gauna
siuntiniuose. Norėjome pamatyti tai, ko paprastai nesužinosi – kas
dažniausiai būna tose dėžėse, keliaujančiose per paštą, kurjerius,
perduodamose per autobusų vairuotojus ir dedamose į savitarnos siuntų
terminalus, kurių tinklą turime ir mes”, – sakė savitarnos siuntų
terminalų tinklo „Post24″ direktorius Lietuvoje Joona Saluveer.

Siųsti siuntinius dažniau yra tekę moterims (43,5 proc.), siuntinius
siuntė kiek mažiau vyrų (40,6 proc.). Tyrimo duomenys parodė, kad
lietuviai dažniau gauna siuntinius nei siunčia. Jų gauna 51,7 proc.
moterų ir 47,1 proc. vyrų. Dažniau nei kiti siuntinius siunčia ir gauna didžiųjų miestų gyventojai.
Tarp jų aktyvumu išsiskiria Šiauliai: 60,4 proc. jų gyventojų siunčia,
70,8 proc. – gauna siuntas. Antra pagal populiarumą siunčiamų daiktų grupė yra maistas. Jį siunčia
28 proc. lietuvių, dažniausiai – 46-55 m. smulkūs verslininkai ir
ūkininkai iš Vilniaus bei kitų rajonų centrų. Siuntiniuose taip pat
dažnai siunčiamos knygos (25,6 proc.) bei aksesuarai (25,4 proc.). Kaimo
vietovėse gyvenantys smulkūs verslininkai bei namų šeimininkės
dažniausiai siuntose gauna kvepalus (29,6 proc.). Beveik ketvirtadalis (21,2 proc.) gyventojų siuntomis gauna iš Lietuvoje
veikiančių elektroninių parduotuvių įsigytas prekes. Pasak J. Saluveer,
Baltijos šalių el. prekybos potencialas yra vienas didžiausių Europoje.
„Euromonitor” prognozuoja, kad Rytų Europoje ši sritis iki 2016-ųjų
turėtų augti po vidutiniškai 12 proc. kasmet. Tikėtina, kad siuntų,
gaunamų iš el. parduotuvių, kiekis tik didės. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiausiai siuntų iškeliauja į užsienio
šalis, kuriose gyvena apklaustųjų artimieji (43,5 proc.), taip pat
lietuviai nepamiršta išvykusių gyventi svetur draugų ir pažįstamų (30,5
proc.). Jiems įvairius siuntinius į užsienio šalis dažniausiai siunčia
Vilniaus ir Kauno gyventojai. Rečiausiai į užsienį daiktus siunčia
Alytaus ir Panevėžio miestų gyventojai. Iš užsienyje gyvenančių artimųjų
siuntas dažniau gauna Kauno miesto (60,7 proc.) ir kaimo vietovių
žmonės (44,9 proc.), daugiausia vyresni nei 56-erių. Didžioji dalis (88,5 proc.) Lietuvos gyventojų
siuntinius siunčia įprastu paštu, o 28,2 proc. juos perduoda per
draugus ar pažįstamus. Moterys žymiai dažniau nei vyrai perduoda
siuntinius per mikroautobusų ir autobusų vairuotojus. Savitarnos
terminalų tinklų teikiamomis paslaugomis naudojasi 7,5 proc. šalies
gyventojų, daugiau nei du trečdalius jų (5,4 proc. gyventojų) sudaro
besinaudojantys „Post24″ terminalais. Kurjerių paslaugomis naudojasi
šiek tiek daugiau nei penktadalis (21,9 proc.) Lietuvos gyventojų.