Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kampanija „Lūžta ne tik…“ ragina daugiau dėmesio skirti psichologinei pagalbai

Daugiau nei pusė lietuvių (54%) yra atsidūrę situacijoje, kai jiems patiems arba šalia esantiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Ir net 4 iš 10 gyventojų pripažįsta, jog negebėtų jos suteikti krizinėje situacijoje, rodo naujausios „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), siekdamas atkreipti dėmesį į šią problematiką ir paraginti visuomenę išmokti padėti sunkumus išgyvenančiam asmeniui, spalį įgyvendina kampaniją „Lūžta ne tik…“.

Spalį – Psichikos sveikatos mėnesį – žmonės Vilniaus prekybos centro „Europa“ pirmajame aukšte kviečiami aplankyti kampanijai „Lūžta ne tik…“ sukurtą meninę instaliaciją ir pasiklausyti tikrų išgyvenimo istorijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Emocinė sveikata yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo prioritetų. Itin svarbu ne tik šia tema kalbėti, bet ir kartu ieškoti sprendimų – toks ir yra šis prasmingas projektas. Džiaugiamės, kad ilgametė partnerystė su LRK suteikia papildomų verčių mūsų lankytojams – veikliems ir išsilavinusiems miestiečiams“, – sako „Europos“ valdytoja Viktorija Gražienė.

Pagrindinė kampanijos mintis – jog lūžta ne tik daiktai ar kaulai, bet ir mūsų emocijos, atgyja menininkės Agnės Kišonaitės instaliacijoje, sukurtoje iš sulūžusių daiktų. Šalia jos apsilankiusieji išmaniaisiais telefonais gali nuskenuoti kodą ir pasiklausyti istorijų, kuriose LRK savanoriai dalijosi savo patirtimis, kai buvo palūžę emociškai bei tuo, kas jiems padėjo ar vis dar padeda išgyvenant sunkumus.

Psichologės Beatos Pučinskaitės teigimu, kartais emocinius sunkumus išgyvenančiam asmeniui reikia visai nedaug – pasijusti geriau gali padėti ir supratimas, kad esi ne vienintelis, susiduriantis su išgyvenimais, kurie kartais palaužia: „Istorijos, kuriomis dalinasi mūsų savanoriai, primena, kad kriziniuose laikotarpiuose mes esame ne vieni. Turbūt daugelis buvome atsidūrę situacijose, kai žemė slysta iš po kojų, tačiau būtina atminti, kad visada galime sulaukti pagalbos ir ieškoti jos palūžus emociškai – būtina.“

„Pirmoji psichologinė pagalba – tai rūpinimasis į krizinę situaciją patekusiu žmogumi: išklausymas, emocinės paramos suteikimas, neatidėliotinų poreikių patenkinimas, o prireikus – nukreipimas pas specialistus. Šalies gyventojų tyrimas atskleidė, jog net kas antras lietuvis yra atsidūręs situacijoje, kuomet emociškai palūžo pats arba šalia esantis žmogus. Tačiau statistika parodė ir karčią realybę – mums trūksta žinių, kaip prireikus tinkamai suteikti svarbią pirmąją psichologinę pagalbą“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Psichikos sveikatos programos vadovė Jovita Kriukelytė.