Lietuvos gyventojai per Gavėnią pasninkauti nelinkę

Paprastai didžioji dalis Lietuvos gyventojų sakosi esą katalikai, tačiau Gavėnios laikotarpiu pasninkauti nėra linkę – šios tradicijos prieš šv. Velykas nesilaiko 69,1 proc. žmonių. Be to, gyventojai pasninką suvokia labiausiai kaip susilaikymą nuo mėsos produktų, nors pasninko dvasia iš esmės reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto bei tų masto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis. Tuo tarpu draudimas valgyti mėsą galioja tik penktadieniais, Kūčių dieną ir Pelenų trečiadienį. DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai suvokia pasninką ir ar stengiasi jo laikytis prieš šv. Velykas. Gavėnia – atgailos metas Katalikams Gavėnia prasideda Pelenų trečiadienį ir trunka iki Didžiojo penktadienio išvakarių, kai prasideda Didysis Velykų tridienis. Pagal Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijas, laikytis pasninko bei susilaikyti nuo mėsos reikalaujama Pelenų dieną bei penktadieniais, tuo tarpu apskritai Gavėnios laikotarpiu rekomenduojama nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau nei paprastai vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, taip pat laiką, leidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Pasninko dvasia apskritai reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pavyzdžiui, kavos, saldumynų, alkoholio, tabako ir panašiai. Gyventojams pasninkas – susilaikymas nuo mėsos Tačiau, kaip paaiškėjo iš gyventojų apklausos, dauguma žmonių (64 proc.) Lietuvoje pasninkavimą suvokia gana siaurai – tik kaip mėsos atsisakymą, nors dalis žmonių svarstė, kad pasninkas apima ir triukšmingų vakarėlių vengimą (35,9 proc.), bei susilaikymą ne tik nuo mėsos, bet ir pieno produktų (23,6 proc.). Kai kurie gyventojai taip pat manė, jog pasninko metu reikia atsisakyti visko, kas trukdo susikaupti (8,7 proc.), dalis gyventojų išsakė nuomonę, esą reikia pačiam pasirinkti, kokių malonumų atsisakyti ir skirti dalį lėšų vargstantiesiems (7,1 proc.). Žmonėms buvo leidžiama pasirinkti keletą galimų atsakymų, todėl savąjį pasninko suvokimą gyventojai galėjo apibūdinti gana plačiai. Pasninką, kaip susilaikymą nuo mėsos arba mėsos ir pieno produktų, dažniau supranta moterys bei apskritai vyresnio amžiaus gyventojai. Vyriausio amžiaus gyventojai pasninku dažniau įvardijo susilaikymą nuo mėsos, pieno produktų bei triukšmingų pasilinksminimų vengimą, tuo tarpu 18-35 metų amžiaus apklaustieji – kaip susilaikymą tik nuo mėsos. Šioje amžiaus grupėje taip pat populiarus pasninko, kaip savarankiško apsisprendimo, kokių malonumų atsisakyti, supratimas.   Didžiumą žmonių nepasninkauja Lietuvoje, kur apie 60,2 proc. žmonių sako esantys nepraktikuojantys katalikai, o praktikuojančiais prisipažįsta tik 18,9 proc. gyventojų, Gavėnios metu pasninkauti nėra populiaru. Į klausimą, ar per Gavėnią pasninkauja, teigiamai atsakė tik 13,6 proc. respondentų, neigiamai – 69,1 proc. Dar 13,2 proc. žmonių teigė pasninkaujantys tik penktadieniais, visus metų penktadienius pasninkauja tik 1,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Apskritai pasninkauti dažniau linkusios moterys, vyresni nei 46 metų amžiaus respondentai. Tuo tarpu amžiaus grupėje iki 35 metų pasninkas nėra populiarus.   B.Ulevičius: Lietuvos katalikų pasninkavimo tradiciją sutrukdė sovietmetis Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius DELFI pasakojo manąs, kad Lietuvos katalikams kartais gali būti sunku suvokti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos produktų svarbą, nes ši tradicija sovietmečiu buvo nutrūkusi. Tuo metu, pasak jo, vyskupai buvo netgi sušvelninę pasninko reikalavimus, nes suprato sunkią politinę situaciją. „Lietuvos katalikams sudėtinga suprasti, kaip ir kada pasninkauti, nes pasninko tradicija buvo nutrūkusi sovietiniais metais. Žmonės valgydavo dažniausiai valgyklose, viešose maitinimo įstaigose ir ten, be abejo, pasninkauti jie negalėjo, nes tokiu būdu galima išsiduoti, jog esi katalikas, jeigu, pavyzdžiui, nevalgai mėsos patiekalo penktadienį. Dėl šios priežasties vyskupai tuo metu pasninko reikalavimus labai sušvelnino, suprasdami sunkią žmonių politinę situaciją. Ir kai dabar mėginama grįžti prie katalikiškesnio pasninko praktikavimo, matome, kad vien vyskupų laiškai tų tradicijų nepakeičia“, – teigė B. Ulevičius. Pasak pašnekovo, žmonės apskritai labai pradėjo abejoti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos prasmingumu, mat mėsa nėra šiais laikais pats skaniausias valgis. Tačiau, anot B. Ulevičiaus, geriausią atsakymą šiuo klausimu duoda žymi antropologė Mary Douglas, kurios nuomone, kiekviena religija turi papročius, kurie vienija to tikėjimo atstovus prie stalo. „Man, kaip teologui, patį įtikimiausią paaiškinimą pateikia antropologai. Labai žymi antropologė M. Douglas yra parašiusi studiją, skirtą tyrinėti penktadienio pasninkui ir susilaikymui nuo mėsos. Toje studijoje M. Douglas sako, kad kiekviena religija turi kažkokius papročius, kurie vienija tikinčiuosius visose srityse. Pasninkas ar su maistu susiję papročiai vienija tikinčiuosius virtuvėje ir prie stalo“, – pasakojo B. Ulevičius. Anot pašnekovo, žydai, pavyzdžiui, turi paprotį valgyti košerinį maistą, tačiau Senajame Testamente nėra jokių konkretesnių paaiškinimų, o aiškinamosiose knygose paprastai rašoma, kad tai vienija žydus kaip tautą. „Panašiai M. Douglas kalba apie penktadienio pasninką ir susilaikymą nuo mėsos. Šie papročiai vienija katalikus visame pasaulyje ir, antropologės požiūriu, tai yra svarbus momentas“, – teigė B. Ulevičius. Jo nuomone, paprastai visose religijose būna, kad pirmiausia papročiai atsiranda ir tik vėliau yra aiškinami. „Susilaikymo nuo mėsos ir pasninko aiškinimų yra daug, nors nėra vieningo aiškinimo. Pirmiausia, šitas pasninkas buvo prasmingesnis seniau, kai mėsa reiškė stiprų maistą sunkų darbą dirbančiam žmogui. Kita vertus, susilaikymas nuo bet kokio maisto produkto reiškia savidiscipliną, savikontrolę, tai ženklas, jog tą dieną tu galvoji, kad ji ypatinga“, – pasakojo Katalikų teologijos fakulteto dekanas. Be to, pasak B. Ulevičiaus, pasninkaujant ar susilaikant nuo konkrečių produktų, žmonės mintyse juos tarsi atideda į šalį kaip auką vargšams. „Nėra taip, kad perkame dešreles, paskui nešame jas į kokį nors varguolių klubą. Tačiau tai yra tokia intencija, kad apskritai tikintis žmogus turėtų nuo kažko susilaikyti savo gyvenime, kad galėtų pasidalinti su kitais“, – teigė pašnekovas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 9 – 16 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Paprastai didžioji dalis Lietuvos gyventojų sakosi esą katalikai, tačiau Gavėnios laikotarpiu pasninkauti nėra linkę – šios tradicijos prieš šv. Velykas nesilaiko 69,1 proc. žmonių. Be to, gyventojai pasninką suvokia labiausiai kaip susilaikymą nuo mėsos produktų, nors pasninko dvasia iš esmės reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto bei tų masto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis. Tuo tarpu draudimas valgyti mėsą galioja tik penktadieniais, Kūčių dieną ir Pelenų trečiadienį. DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai suvokia pasninką ir ar stengiasi jo laikytis prieš šv. Velykas. Gavėnia – atgailos metas Katalikams Gavėnia prasideda Pelenų trečiadienį ir trunka iki Didžiojo penktadienio išvakarių, kai prasideda Didysis Velykų tridienis. Pagal Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijas, laikytis pasninko bei susilaikyti nuo mėsos reikalaujama Pelenų dieną bei penktadieniais, tuo tarpu apskritai Gavėnios laikotarpiu rekomenduojama nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau nei paprastai vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, taip pat laiką, leidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Pasninko dvasia apskritai reikalauja susilaikyti nuo prabangaus maisto. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pavyzdžiui, kavos, saldumynų, alkoholio, tabako ir panašiai. Gyventojams pasninkas – susilaikymas nuo mėsos Tačiau, kaip paaiškėjo iš gyventojų apklausos, dauguma žmonių (64 proc.) Lietuvoje pasninkavimą suvokia gana siaurai – tik kaip mėsos atsisakymą, nors dalis žmonių svarstė, kad pasninkas apima ir triukšmingų vakarėlių vengimą (35,9 proc.), bei susilaikymą ne tik nuo mėsos, bet ir pieno produktų (23,6 proc.). Kai kurie gyventojai taip pat manė, jog pasninko metu reikia atsisakyti visko, kas trukdo susikaupti (8,7 proc.), dalis gyventojų išsakė nuomonę, esą reikia pačiam pasirinkti, kokių malonumų atsisakyti ir skirti dalį lėšų vargstantiesiems (7,1 proc.). Žmonėms buvo leidžiama pasirinkti keletą galimų atsakymų, todėl savąjį pasninko suvokimą gyventojai galėjo apibūdinti gana plačiai. Pasninką, kaip susilaikymą nuo mėsos arba mėsos ir pieno produktų, dažniau supranta moterys bei apskritai vyresnio amžiaus gyventojai. Vyriausio amžiaus gyventojai pasninku dažniau įvardijo susilaikymą nuo mėsos, pieno produktų bei triukšmingų pasilinksminimų vengimą, tuo tarpu 18-35 metų amžiaus apklaustieji – kaip susilaikymą tik nuo mėsos. Šioje amžiaus grupėje taip pat populiarus pasninko, kaip savarankiško apsisprendimo, kokių malonumų atsisakyti, supratimas.   Didžiumą žmonių nepasninkauja Lietuvoje, kur apie 60,2 proc. žmonių sako esantys nepraktikuojantys katalikai, o praktikuojančiais prisipažįsta tik 18,9 proc. gyventojų, Gavėnios metu pasninkauti nėra populiaru. Į klausimą, ar per Gavėnią pasninkauja, teigiamai atsakė tik 13,6 proc. respondentų, neigiamai – 69,1 proc. Dar 13,2 proc. žmonių teigė pasninkaujantys tik penktadieniais, visus metų penktadienius pasninkauja tik 1,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Apskritai pasninkauti dažniau linkusios moterys, vyresni nei 46 metų amžiaus respondentai. Tuo tarpu amžiaus grupėje iki 35 metų pasninkas nėra populiarus.   B.Ulevičius: Lietuvos katalikų pasninkavimo tradiciją sutrukdė sovietmetis Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius DELFI pasakojo manąs, kad Lietuvos katalikams kartais gali būti sunku suvokti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos produktų svarbą, nes ši tradicija sovietmečiu buvo nutrūkusi. Tuo metu, pasak jo, vyskupai buvo netgi sušvelninę pasninko reikalavimus, nes suprato sunkią politinę situaciją. „Lietuvos katalikams sudėtinga suprasti, kaip ir kada pasninkauti, nes pasninko tradicija buvo nutrūkusi sovietiniais metais. Žmonės valgydavo dažniausiai valgyklose, viešose maitinimo įstaigose ir ten, be abejo, pasninkauti jie negalėjo, nes tokiu būdu galima išsiduoti, jog esi katalikas, jeigu, pavyzdžiui, nevalgai mėsos patiekalo penktadienį. Dėl šios priežasties vyskupai tuo metu pasninko reikalavimus labai sušvelnino, suprasdami sunkią žmonių politinę situaciją. Ir kai dabar mėginama grįžti prie katalikiškesnio pasninko praktikavimo, matome, kad vien vyskupų laiškai tų tradicijų nepakeičia“, – teigė B. Ulevičius. Pasak pašnekovo, žmonės apskritai labai pradėjo abejoti pasninko ir susilaikymo nuo mėsos prasmingumu, mat mėsa nėra šiais laikais pats skaniausias valgis. Tačiau, anot B. Ulevičiaus, geriausią atsakymą šiuo klausimu duoda žymi antropologė Mary Douglas, kurios nuomone, kiekviena religija turi papročius, kurie vienija to tikėjimo atstovus prie stalo. „Man, kaip teologui, patį įtikimiausią paaiškinimą pateikia antropologai. Labai žymi antropologė M. Douglas yra parašiusi studiją, skirtą tyrinėti penktadienio pasninkui ir susilaikymui nuo mėsos. Toje studijoje M. Douglas sako, kad kiekviena religija turi kažkokius papročius, kurie vienija tikinčiuosius visose srityse. Pasninkas ar su maistu susiję papročiai vienija tikinčiuosius virtuvėje ir prie stalo“, – pasakojo B. Ulevičius. Anot pašnekovo, žydai, pavyzdžiui, turi paprotį valgyti košerinį maistą, tačiau Senajame Testamente nėra jokių konkretesnių paaiškinimų, o aiškinamosiose knygose paprastai rašoma, kad tai vienija žydus kaip tautą. „Panašiai M. Douglas kalba apie penktadienio pasninką ir susilaikymą nuo mėsos. Šie papročiai vienija katalikus visame pasaulyje ir, antropologės požiūriu, tai yra svarbus momentas“, – teigė B. Ulevičius. Jo nuomone, paprastai visose religijose būna, kad pirmiausia papročiai atsiranda ir tik vėliau yra aiškinami. „Susilaikymo nuo mėsos ir pasninko aiškinimų yra daug, nors nėra vieningo aiškinimo. Pirmiausia, šitas pasninkas buvo prasmingesnis seniau, kai mėsa reiškė stiprų maistą sunkų darbą dirbančiam žmogui. Kita vertus, susilaikymas nuo bet kokio maisto produkto reiškia savidiscipliną, savikontrolę, tai ženklas, jog tą dieną tu galvoji, kad ji ypatinga“, – pasakojo Katalikų teologijos fakulteto dekanas. Be to, pasak B. Ulevičiaus, pasninkaujant ar susilaikant nuo konkrečių produktų, žmonės mintyse juos tarsi atideda į šalį kaip auką vargšams. „Nėra taip, kad perkame dešreles, paskui nešame jas į kokį nors varguolių klubą. Tačiau tai yra tokia intencija, kad apskritai tikintis žmogus turėtų nuo kažko susilaikyti savo gyvenime, kad galėtų pasidalinti su kitais“, – teigė pašnekovas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 9 – 16 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!