Lietuvos gyventojai paštomato tikisi iki 1 km atstumu, ateityje norėtų kompensacijų dėl vėlavimo

Šią apklausą RRT užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“, apklaususi 1.009 respondentus iš visų Lietuvos savivaldybių.

Apklausti respondentai nurodė, kad dažniausiai naudojasi Lietuvos paštas (58%), „Omniva LT“ (56%), „DPD Lietuva“ (41%), „Venipak Lietuva“ (22%).

Ataskaitoje pastebima ir keletas statistiškai reikšmingų skirtumų pagal socialines–demografines charakteristikas: Lietuvos paštą dažniau įvardija aukštesnio išsimokslinimo respondentai, „Omniva LT“ – moterys ir didesnių pajamų apklaustieji. „DPD Lietuva“ dažniau renkasi jaunesni ir aukštesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, tuo tarpu „Venipak“ – vidurinio išsimokslinimo respondentai.

Pašto pristatymų segmente visiškai įsigalėjo paštomatai – atsakydami į klausimą kokį pašto siuntų (laiškų, siuntinių) pristatymo būdą dažniausiai renkatės, 73% respondentų įvardijo paštomatus. Pristatymą į namus ar kitą pasirinktą vietą įvardijo 24% respondentų. Atsiimti pašto siuntas pašto skyriuose renkasi 13% žmonių.

Paštomatų tikisi visur

30% apklausos respondentų nurodė, jog toleruotų ir 3 km bei didesnį atstumą iki stacionaraus pašto skyriaus ar siuntų surinkimo/išdavimo punkto. Dar 11% respondentų atstumas nėra svarbus. RRT pažymi, kad atstumą iki stacionaraus pašto skyriaus, siuntų surinkimo/išdavimo punkto iki 1 km dažniau įvardija vyresni apklaustieji ir didmiesčių gyventojai, 1-3 km – jaunesni ir aukštesnio išsimokslinimo respondentai.

Visgi vartotojų tolerancija mažėja kalbant apie paštomatus – 49% jų iki paštomato galėtų keliauti nuo 100 metrų iki 1 km. Dar 18% kaip didžiausią priimtiną atstumą įvardijo 100 m ir mažiau.

Tokį mažą atstumą iki paštomato kaip didžiausią priimtiną dažniausiai įvardija didesnių pajamų tyrimo dalyviai, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Iki 1 km – didžiųjų miestų ir rajonų centrų gyventojai. 1-3 km – rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Apklausoje taip pat teirautasi ar gyventojai sutiktų už pašto paslaugas mokėti daugiau, siekiant mažinti poveikį aplinkai. 62% nurodė, kad nemokėtų, o ketvirtadalis respondentų tokiu atveju sutiktų išleisti 5% daugiau.

Pavėlavus tikėtųsi kompensacijos

RRT tyrime taip pat nurodyta, kokios charakteristikos turėtų tapti standartinėmis „ateities“ pašte.

Gyventojai dažniausiai tikisi informavimo SMS žinutėmis prieš pristatant siuntą – tą nurodė 77% respondentų. To dažniau norėtų 501-700 Eur pajamų apklaustieji.

Pristatymą į paštomatą kaip standartą mato 62% respondentų (dažniausiai – didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai), siuntos sekimo paslaugos – 60% (36-55 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų apklaustieji, didmiesčių gyventojai).

Pusė respondentų mano, kad standartu turi tapti žalos atlyginimas dėl vėlavimo pristatyti siuntą. To norėtų aukštesnio išsimokslinimo respondentai.