Lietuvos gyventojai nesitiki, kad euras sumažins jų pajamas

2014-12-22   Beveik du trečdaliai Lietuvos
gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o
trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo
tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji
karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri
pesimistiškiau.   Tokias žmonių finansines nuotaikas
atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu
„Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.   „Artėjant eurui pasitikrinome Lietuvos
žmonių finansinio saugumo jausmą ir su euru siejamas viltis. Mums rūpėjo
įvertinti, kiek saugūs Lietuvoje jaučiasi žmonės, o finansinės
situacijos prognozė yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių žmonių
stabilumo jausmą. Tyrimas parodė, kad valiutos pasikeitimas didžiajai
gyventojų daliai nekelia didesnio nerimo – žmonės tikisi stabilumo ir
planuoja savo gyvenimą taip, kad jų finansinė situacija nesikeis“, –
teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.   Jo teigimu, didžioji visuomenės dalis,
turinti darbą ir gaunanti stabilias pajamas, ramiai laukia euro atėjimo
ir nesitiki didesnių pokyčių savo ir šeimos gyvenime.   Psichologė
Kristina Matijošaitienė tokį pakankamai stabilų visuomenės nusiteikimą,
įvedant naują nacionalinę valiutą, sieja su  tuo, kad minėta gyventojų
grupė šiame pokytyje įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių.   „Galbūt
pats popierinių pinigų pasikeitimas visų šiandieninės visuomenės
pokyčių kontekste nėra jau toks reikšmingas. Dažnai mes net
neprisiliečiame prie pinigų atsiskaitinėdami kortele. Pinigai jau kuris
laikas  tampa kažkuo virtualiu, tiesiogiai neliečiamu dalyku. Tai
pokytis, kurį jau esame išgyvenę – lito įsivedimo patirtis buvo
pozityvi“, –  teigė K. Matijošaitienė.   Pasak jos, žinant visuomenės neretai audringas reakcija į pokyčius, šįkart euro įvedimas leidžia įžvelgti ir bręstančios visuomenės ženklus, ir norą tęsti visapusiškos integracijos į ES procesą.   Tiesa „PZU Lietuva“ vadovas atkreipė
dėmesį ir į tą šalies gyventojų dalį, kuri tikisi pajamų sumažėjimo: 19
proc. apklaustųjų sakė, kad su euro atėjimu pajamos greičiau gali
sumažėti nei padidėti, o dar 12 proc. yra įsitikinę, kad pajamos tikrai
sumažės.   M. Jundulo teigimu, pajamų sumažėjimo
dažniau tikisi vyresnio amžiaus žemesnių pajamų gyventojai. Draudimo
bendrovės vadovas tai sieja pirmiausiai su pagyvenusiu žmonių
atsargesniu požiūriu į permainas, o ypač į finansų srities pokyčius.   „Be jokios abejonės, vyresniems žmonėms
bus sunkiau priprasti prie naujos valiutos, prie pasikeitusių skaičių
greta kainų. Kurį laiką bus sudėtingiau apskaičiuoti pajamas ir išlaidas
– o mažesnių pajamų gyventojams tai ypač svarbu“, – teigia M. Jundulas.   Neigiamas nuotaikas dėl euro „PZU Lietuva“ vadovas sieja būtent su išankstiniais nuogąstavimais dėl nesuvaldytų finansų. 2014-12-22   Beveik du trečdaliai Lietuvos
gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o
trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo
tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji
karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri
pesimistiškiau.   Tokias žmonių finansines nuotaikas
atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu
„Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.   „Artėjant eurui pasitikrinome Lietuvos
žmonių finansinio saugumo jausmą ir su euru siejamas viltis. Mums rūpėjo
įvertinti, kiek saugūs Lietuvoje jaučiasi žmonės, o finansinės
situacijos prognozė yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių žmonių
stabilumo jausmą. Tyrimas parodė, kad valiutos pasikeitimas didžiajai
gyventojų daliai nekelia didesnio nerimo – žmonės tikisi stabilumo ir
planuoja savo gyvenimą taip, kad jų finansinė situacija nesikeis“, –
teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.   Jo teigimu, didžioji visuomenės dalis,
turinti darbą ir gaunanti stabilias pajamas, ramiai laukia euro atėjimo
ir nesitiki didesnių pokyčių savo ir šeimos gyvenime.   Psichologė
Kristina Matijošaitienė tokį pakankamai stabilų visuomenės nusiteikimą,
įvedant naują nacionalinę valiutą, sieja su  tuo, kad minėta gyventojų
grupė šiame pokytyje įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių.   „Galbūt
pats popierinių pinigų pasikeitimas visų šiandieninės visuomenės
pokyčių kontekste nėra jau toks reikšmingas. Dažnai mes net
neprisiliečiame prie pinigų atsiskaitinėdami kortele. Pinigai jau kuris
laikas  tampa kažkuo virtualiu, tiesiogiai neliečiamu dalyku. Tai
pokytis, kurį jau esame išgyvenę – lito įsivedimo patirtis buvo
pozityvi“, –  teigė K. Matijošaitienė.   Pasak jos, žinant visuomenės neretai audringas reakcija į pokyčius, šįkart euro įvedimas leidžia įžvelgti ir bręstančios visuomenės ženklus, ir norą tęsti visapusiškos integracijos į ES procesą.   Tiesa „PZU Lietuva“ vadovas atkreipė
dėmesį ir į tą šalies gyventojų dalį, kuri tikisi pajamų sumažėjimo: 19
proc. apklaustųjų sakė, kad su euro atėjimu pajamos greičiau gali
sumažėti nei padidėti, o dar 12 proc. yra įsitikinę, kad pajamos tikrai
sumažės.   M. Jundulo teigimu, pajamų sumažėjimo
dažniau tikisi vyresnio amžiaus žemesnių pajamų gyventojai. Draudimo
bendrovės vadovas tai sieja pirmiausiai su pagyvenusiu žmonių
atsargesniu požiūriu į permainas, o ypač į finansų srities pokyčius.   „Be jokios abejonės, vyresniems žmonėms
bus sunkiau priprasti prie naujos valiutos, prie pasikeitusių skaičių
greta kainų. Kurį laiką bus sudėtingiau apskaičiuoti pajamas ir išlaidas
– o mažesnių pajamų gyventojams tai ypač svarbu“, – teigia M. Jundulas.   Neigiamas nuotaikas dėl euro „PZU Lietuva“ vadovas sieja būtent su išankstiniais nuogąstavimais dėl nesuvaldytų finansų.