Lietuvos gyventojai apie eurą: pirkinių planai liko neįgyvendinti

2014-11-25   Likus porai mėnesių iki euro įvedimo draudimo
bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės
nuomonės tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti gyventojų elgesį su
turimais pinigais ir finansinio saugumo jausmą, pereinant prie euro.
Tyrimas parodė, kad pavasarį gausesnį pirkinių sąrašą dėl euro įvedimo
planavę gyventojai rudenį atsisakė dalies savo planų ir nesiėmė
papildomai išlaidauti.   „Atlikome du analogiškus tyrimus – šių metų pavasarį ir rudenį, tad
šiuo metu jau galime palyginti žmonių nuotaikas dar tik rengiantis euro
įvedimui ir likus porai mėnesių iki valiutos pakeitimo. Tyrimuose
pasiteiravome, ar žmonės imasi papildomų veiksmų, norėdami apsaugoti
savo santaupas bei finansinį stabilumą. Taip pat paklausėme, kaip
apsaugo savo lėšas tie Lietuvos gyventojai, kuriems nacionalinės
valiutos kaita kelia nesaugumo jausmą. Reikia pabrėžti, kad mūsų
visuomenė gana stabiliai žvelgia į situaciją ir pavasarį išryškėję
nuogąstavimai rudenį nurimo“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis
direktorius Marius Jundulas.   Ypač tai pasakytina vertinant gyventojų ketinimus įsigyti stambesnių pirkinių – automobilių ir nekilnojamojo turto.   Iš visų planavusiųjų papildomus pirkinius žmonių pavasarį net 18
proc. ketino pirkti automobilį, tačiau rudenį apie įsigytą transporto
priemonę pasisakė tik 4 proc. apklaustųjų.   Panašiai atsitiko ir su nekilnojamuoju turtu: iš 9 proc. planavusiųjų nekilnojamojo turto įsigijo apie 2 proc. gyventojų.   Labiau žmonės išlaidavo smulkiems pirkiniams. Apie 9 proc. gyventojų
įgyvendino savo pavasarį išsakytus ketinimus ir įsigijo įvairių buities
prekių (technikos, elektronikos ir kt.).   „Likus porai mėnesių iki valiutos pasikeitimo galima gana drąsiai
teigti, kad Lietuvos gyventojai jau įgijo patirties ir finansų valdymo
įgūdžių. Iš tyrimo matyti, kad iš 6 proc. planavusiųjų tik 4 proc. iš
anksto įsigijo eurų, t.y. turimas lėšas litais pradėjo keisti į būsimąją
valiutą. Nepaisydami šiokių tokių nuostolių dėl valiutos keitimo, tokiu
būdu gyventojai jaučiasi labiau pasirengę pinigų kaitai“, – teigė M.
Jundulas.   Kaip dar vieną pasirengimo eurui priemonę „PZU Lietuva“ vadovas
paminėjo didesnį taupymą – apie 7 proc. gyventojų (iš 9 proc.
ketinusiųjų) papildomai kaupė santaupas litais.   Apibendrindamas tyrimo rezultatus M. Jundulas laikosi nuomonės, kad
Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia euro įvedimo – visuomenės
nuomonės apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų šiemet
nesiėmė jokių papildomų priemonių, kurios rodytų bent kiek didesnį
nerimą dėl savo finansinės padėties keičiantis nacionalinei valiutai.   Pasak „PZU Lietuva“ vadovo, vyresnio amžiaus žmonės, pergyvenę ne
vieną politinį sukrėtimą, ir šįkart intensyviau ruošėsi pinigų kaitai –
eurus iš anksto pirko daugiau nei 5 proc. vyresnio amžiaus žmonių, be
to, jie buvo linkę santaupas investuoti ir į nekilnojamąjį turtą.   „Euro įvedimas tik labai nedidelei visuomenės daliai tapo kiek
reikšmingesniu įvykiu jų asmeniniame ir finansiniame gyvenime, kuriam
imta specialiai ruoštis“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis
direktorius.   Jo teigimu, jaunesnioji ir vidurinė gyventojų karta į eurą žiūri su
didesniu optimizmu ir nesitiki reikšmingesnės įtakos jų finansams –
jaunesni žmonės buvo labiau linkę taupyti litus, kurie pasikeis į eurus.
Tačiau didžiausia jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių dalis nesiėmė jokių
priemonių prieš euro įvedimą. 2014-11-25   Likus porai mėnesių iki euro įvedimo draudimo
bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės
nuomonės tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti gyventojų elgesį su
turimais pinigais ir finansinio saugumo jausmą, pereinant prie euro.
Tyrimas parodė, kad pavasarį gausesnį pirkinių sąrašą dėl euro įvedimo
planavę gyventojai rudenį atsisakė dalies savo planų ir nesiėmė
papildomai išlaidauti.   „Atlikome du analogiškus tyrimus – šių metų pavasarį ir rudenį, tad
šiuo metu jau galime palyginti žmonių nuotaikas dar tik rengiantis euro
įvedimui ir likus porai mėnesių iki valiutos pakeitimo. Tyrimuose
pasiteiravome, ar žmonės imasi papildomų veiksmų, norėdami apsaugoti
savo santaupas bei finansinį stabilumą. Taip pat paklausėme, kaip
apsaugo savo lėšas tie Lietuvos gyventojai, kuriems nacionalinės
valiutos kaita kelia nesaugumo jausmą. Reikia pabrėžti, kad mūsų
visuomenė gana stabiliai žvelgia į situaciją ir pavasarį išryškėję
nuogąstavimai rudenį nurimo“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis
direktorius Marius Jundulas.   Ypač tai pasakytina vertinant gyventojų ketinimus įsigyti stambesnių pirkinių – automobilių ir nekilnojamojo turto.   Iš visų planavusiųjų papildomus pirkinius žmonių pavasarį net 18
proc. ketino pirkti automobilį, tačiau rudenį apie įsigytą transporto
priemonę pasisakė tik 4 proc. apklaustųjų.   Panašiai atsitiko ir su nekilnojamuoju turtu: iš 9 proc. planavusiųjų nekilnojamojo turto įsigijo apie 2 proc. gyventojų.   Labiau žmonės išlaidavo smulkiems pirkiniams. Apie 9 proc. gyventojų
įgyvendino savo pavasarį išsakytus ketinimus ir įsigijo įvairių buities
prekių (technikos, elektronikos ir kt.).   „Likus porai mėnesių iki valiutos pasikeitimo galima gana drąsiai
teigti, kad Lietuvos gyventojai jau įgijo patirties ir finansų valdymo
įgūdžių. Iš tyrimo matyti, kad iš 6 proc. planavusiųjų tik 4 proc. iš
anksto įsigijo eurų, t.y. turimas lėšas litais pradėjo keisti į būsimąją
valiutą. Nepaisydami šiokių tokių nuostolių dėl valiutos keitimo, tokiu
būdu gyventojai jaučiasi labiau pasirengę pinigų kaitai“, – teigė M.
Jundulas.   Kaip dar vieną pasirengimo eurui priemonę „PZU Lietuva“ vadovas
paminėjo didesnį taupymą – apie 7 proc. gyventojų (iš 9 proc.
ketinusiųjų) papildomai kaupė santaupas litais.   Apibendrindamas tyrimo rezultatus M. Jundulas laikosi nuomonės, kad
Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia euro įvedimo – visuomenės
nuomonės apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų šiemet
nesiėmė jokių papildomų priemonių, kurios rodytų bent kiek didesnį
nerimą dėl savo finansinės padėties keičiantis nacionalinei valiutai.   Pasak „PZU Lietuva“ vadovo, vyresnio amžiaus žmonės, pergyvenę ne
vieną politinį sukrėtimą, ir šįkart intensyviau ruošėsi pinigų kaitai –
eurus iš anksto pirko daugiau nei 5 proc. vyresnio amžiaus žmonių, be
to, jie buvo linkę santaupas investuoti ir į nekilnojamąjį turtą.   „Euro įvedimas tik labai nedidelei visuomenės daliai tapo kiek
reikšmingesniu įvykiu jų asmeniniame ir finansiniame gyvenime, kuriam
imta specialiai ruoštis“, – teigia „PZU Lietuva“ generalinis
direktorius.   Jo teigimu, jaunesnioji ir vidurinė gyventojų karta į eurą žiūri su
didesniu optimizmu ir nesitiki reikšmingesnės įtakos jų finansams –
jaunesni žmonės buvo labiau linkę taupyti litus, kurie pasikeis į eurus.
Tačiau didžiausia jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių dalis nesiėmė jokių
priemonių prieš euro įvedimą.